C’est en forgeant qu’on devient forgeron
Prancūzų patarlė (liet. kalviu tampama kalant geležį)
Prancūzų kalba yra ketvirta labiausiai Lietuvoje mokoma užsienio kalba. Visgi ji tikrai ne pati lengviausia. Prancūziškų artikelių (le, la, les) lietuvių kalboje neturime, giminės neretai yra priešingos (pavyzdžiui, saulė lietuvių kalboje yra moteriškos, o le soleil – vyriškosios), o ir tarimas turi ne vieną niuansą.
Kartais ir lankant kursus, kantriai mokantis veiksmažodžių laikus ir naujus žodžius bei gramatikos taisykles, prireikus ką nors pasakyti prancūziškai, pavyksta ištarti tik bonjour ir merci. Taip nutinka dažnai. Kalbą atpažinti ir pačiam ja kalbėti yra du skirtingi įgūdžiai, o kalbėjimui pamokose neretai lieka per mažai laiko.
Apačioje rasite šešis patarimus, kaip savarankiškai mokytis prancūzų kalbos ir kartu paįvairinti mokymąsi smagiomis veiklomis.
Kasdienė prancūzų kalbos praktika: kortelės ir lipdukai
Paprasčiausias būdas kasdien bent kelias minutes panaudoti kalbą yra kortelės ir lipnūs lapeliai. Jiems nereikia nei vadovėlio, nei nemažai laiko.
Kortelės
Kortelės skatina mus pačius prisiminti atsakymą, o ne tik jį perskaityti. Manoma, kad toks aktyvus mokymasis yra veiksmingesnis nei pasyvus skaitymas. Be to, perrašydami informaciją ant kortelių, ją permąstote antrą kartą, o išmaišyta kortelių tvarka neleidžia atsiremti į tai, kurioje puslapio vietoje žodis buvo užrašytas.
Vienoje pusėje rašykite prancūzišką žodį su artikeliu ir daugiskaitos forma, kitoje – lietuvišką vertimą. Artikelį mokykitės kartu su žodžiu, nes taip kartu įsiminsite ir giminę.
Pavyzdžiui: un œil, les yeux – akis, akys (daugiskaita čia visai kitokia nei vienaskaita, todėl jos verta pasižymėti iškart).
Svarbu mokytis ne viena kryptimi. Pavyzdžiui, pirmiausia galite pereiti krūvelę iš prancūzų kalbos į lietuvių, o paskui atvirkščiai. Antrasis variantas sunkesnis, nes reikia ne atpažinti prancūzišką žodį, o patiems jį prisiminti. Kryptis galite ir maišyti: kelios kortelės viena kryptimi, kelios kita. Popierinėms kortelėms galite taikyti Leitnerio dėžučių sistemą: kortelė, į kurią atsakėte teisingai, keliauja į kitą dėžutę ir kartojama rečiau, o klaidingai atsakyta grįžta į pirmąją.
Vienoje pusėje galite užrašyti sutrumpintą taisyklę, kitoje – jos paaiškinimą.
Taip pat galite rašyti ir klausimus, pavyzdžiui: Kada vartojamas plus-que-parfait? Kaip jis sudaromas? Kur dedamas prieveiksmis?Atsakymas į pirmąjį klausimą yra toks: šis laikas vartojamas veiksmui, įvykusiam prieš kitą būtojo laiko veiksmą, pavyzdžiui, j'avais déjà mangé quand tu es arrivé („jau buvau pavalgęs, kai atėjai“).
Tai didesnės kortelės su trumpu tekstu ar frazėmis, o kitoje pusėje užrašomas vertimas arba tik sunkesni žodžiai.
Jas padaryti užtrunka ilgiau, bet jos neretai būna įdomesnės. Pavyzdžiui, galite užrašyti citatas iš prancūziškų knygų, filmų ar mėgstamų prancūzų ir belgų komiksų, pavyzdžiui, Tintino ar Asteriksų nuotykių.
Kortelių dėžutę laikykite matomoje vietoje, kad galėtumėte pasikartoti turėdami laisvą minutę, pavyzdžiui virtuvėje, kol verda makaronai, prie sofos, vonioje ar kuprinėje kelionei į mokyklą ar darbą. Kortelių rinkinį galima paversti ir žaidimu su draugais, pavyzdžiui, ieškoti žodžių ir jų vertimų porų.
Jei laiko ar noro daryti kortelių patys neturite, galite išbandyti kortelių programėles, tokias kaip Anki ar Quizlet. Šios programėlės taip pat turi intervalinio kartojimosi funcionalumus, kur programėlė parenka, kada kortelę reikia pakartoti: tai, ką prisimenate lengvai, rodoma rečiau, o tai, ką pamiršote, grįžta dažniau
Lipnūs lapeliai
Dar vienas praktikuotis žodyną yra lipnūs lapeliai. Užrašykite dažniausių aplink jus esančių daiktų pavadinimus ir priklijuokite juos tiesiai ant daiktų. Pavyzdžiui, la porte ant durų, le téléphone ant telefono ar le canapé ant sofos. Taip žodį susiesite su pačiu daiktu, o ne su lietuvišku vertimu, todėl nebereikės jo išversti mintyse.
Lapelius galite naudoti ir ne tik žodžiams. Išklijuokite po namus nedideles gramatikos užduotis.
1. Asmenuokite netaisyklingus veiksmažodžius croire ir prendre.
2. Kada būtojo laiko dalyvis (participe passé) derinamas su tiesioginiu papildiniu, kai pagalbinis veiksmažodis yra avoir?
3. Kokia yra žodžio souris (pelė) daugiskaita?
4. Kokį įvardį vartojate kreipdamiesi į kelis žmones?
5. Kaip pasakyti „noriu mokytis“ prancūziškai?
Pabandykite atsakyti į šiuos klausimus. Atsakymus rasite skyrelio pabaigoje.
Dar vienas pratimas yra kalbėti apie kambaryje vykstančius dalykus. Ant lapelių užrašykite klausimus apie tai, kas aplink jus, ir atsakinėkite į juos garsiai prancūziškai. Tokios frazės apie pažįstamus daiktus lavina kalbėjimą ir moko kalbą vartoti veiksmuose. Pavyzdžiui:
- 🛋️ Qui est assis sur le canapé? („Kas sėdi ant sofos?“) Atsakyti galite, pavyzdžiui, je suis assis sur le canapé („sėdžiu ant sofos“, moteris sakytų assise), le chat est assis sur le canapé („katė sėdi ant sofos“) ar personne n'est assis sur le canapé („ant sofos niekas nesėdi“).
- 🍽️ Qui met la table? („Kas dengia stalą?“)
- 🍿 Comment fonctionne le micro-ondes? („Kaip veikia mikrobangų krosnelė?“)
Vėliau galite pereiti prie sudėtingesnių klausimų, pavyzdžiui, įtraukti būtąjį laiką: qui a mis la table hier? („kas vakar padengė stalą?“).
1. Asmenuokite netaisyklingus veiksmažodžius croire ir prendre. Je crois, nous croyons, ils croient; je prends, nous prenons, ils prennent.
2. Kada būtojo laiko dalyvis (participe passé) derinamas su tiesioginiu papildiniu, kai pagalbinis veiksmažodis yra avoir? Dalyvis po avoir derinamas tik tada, kai tiesioginis papildinys stovi prieš veiksmažodį, pavyzdžiui, les pommes que j'ai achetées („obuoliai, kuriuos nupirkau“).
3. Kokia yra žodžio souris (pelė) daugiskaita? Daugiskaitoje souris nesikeičia (une souris, des souris).
4. Kokį įvardį vartojate kreipdamiesi į kelis žmones? Kreipiantis į kelis žmones vartojamas vous, tas pats įvardis tinka mandagiam kreipiniui į vieną žmogų.
5. Kaip pasakyti „noriu mokytis“ prancūziškai? Je veux apprendre.
Kiek užduočių pavyko įveikti?
Dienoraštis prancūzų kalba
Dar vienas būdas, panašus į korteles ir lapelius, yra rašyti dienoraštįprancūzų kalba. Per pamokas mokytojas tikriausiai ne kartą paprašė parašyti kelis sakinius ar trumpą tekstą. Dienoraštis veikia taip pat, tik rašote dažniau ir apie ką tik norite.
Kiekvieną dieną, ryte, per pietus ar vakare, parašykite keletą sakinių prancūziškai. Tai gali būti pirkinių sąrašas, dienos planas, tai, ką jau nuveikėte, ar kaip jaučiatės. Tekstus galite parodyti savo prancūzų kalbos mokytojui ar korepetitoriui, kad jis pažymėtų klaidas.
Pradedantiesiems tinka paprasti sakiniai:
- je suis triste („man liūdna“)
- acheter des concombres („nupirkti agurkų“)
- j'ai fait du jogging („bėgiojau“)
Klaidas galite įtraukti į kortelių rinkinį, kad besikartodami efektyviau užpildytumėte spragas.
Pasiekę vidurinį lygį (B1-B2), galite pereiti prie ilgesnių sakinių, pasakojimų ar aprašyti perskaitytą straipsnį ar žiūrėtą filmą.
Naudokite prancūzų kalbą kasdienybėje
Norite kalbėti laisvai ir be vargo suprasti mokytoją? Lietuviams prancūzų tarimas dažnai pasirodo nėra pati lengviausia dalis. Čia yra nosinių balsių (an, on, in), kurių lietuvių kalboje tarime nėra, taip pat gerklinė „r“ bei daug neištariamų žodžių galūnių. Be to, žodžiai sakinyje dažnai yra jungiami tarpusavyje (vadinamasis liaison).
Kadangi prancūzų kalbos tarimas mums nėra natūralus, itin svarbu kalbą taikyti praktiškai. Ją geriausiai lavina nuolatinis klausymasis ir kalbėjimas. Idealus būdas tam yra kelioms savaitėms ar mėnesiams išvykti į Prancūziją, pavyzdžiui, dirbti au pair, savanoriauti arba dalyvauti „Erasmus+“ mainuose. Vis dėlto tokias galimybes turime ne visi, todėl žemiau rasite patarimų, kaip įtraukti prancūzų kalbą į savo kasdienybę neišvykstant iš Lietuvos.
Skaitykite prancūziškai
Skaitydami prancūziškai, ilgainiui nepažįstamų žodžių reikšmę pradėsite suprasti iš konteksto, o nežinomo žodžio paieška žodyne padės jį geriau įsiminti.
Visų pirma, norint mokytis prancūzų kalbos, verta skaityti knygas prancūziškai.
- Pradedantiesiems puikiai tiks vaikiškos knygelės, vėliau – paprasti pasakojimai ir komiksai. Jei vaikiškos knygos jūsų netraukia, bibliotekose ar knygynuose galite rasti specialiai kalbos besimokantiems pritaikytų skaitinių pagal lygius.
- Vidutinio lygio skaitytojai gali pereiti prie kiek sudėtingesnių kūrinių, pavyzdžiui, Antuano de Sent Egziuperi „Mažojo princo“.
- Pažengusieji gali imtis klasikos ar sudėtingesnės literatūros, pavyzdžiui, Aleksandro Diuma romano „Grafas Monte Kristas“.
Taip pat verta atsiversti ir trumpesnius skaitinius. Laikraščiuose ir naujienų portaluose gausu įvairiausių temų, o jei nenorite skaityti apie viską iš eilės, galite rinktis žurnalus apie savo pomėgius arba tinklaraščius jus dominančiomis temomis.
Klausykitės prancūziškai
Dar vienas puikus būdas įsisavinti kasdienius išsireiškimus ir frazes yra žiūrėti prancūziškus filmus. Tai ne tik padeda mokytis kalbos, bet ir leidžia geriau pažinti prancūzų kultūrą.
Pradėti galite nuo mėgstamo serialo su prancūziškais subtitrais. Kadangi siužetą jau žinosite, bus lengviau suprasti, kokiame kontekste vartojami tam tikri žodžiai. Vėliau pereikite prie originalių prancūziškų filmų ir serialų, pavyzdžiui, „Lupin“ ar „Dix pour cent“. Rinkitės originalią kalbą, o ne ubliuotą įgarsinimą, nes įgarsinant kitomis kalbomis garsas nesutampa su lūpų judesiais, o originale girdėsite tikrąjį kalbos ritmą.
Iš pradžių galite įsijungti lietuviškus arba angliškus subtitrus, tačiau ilgainiui verta pereiti prie prancūziškų. Taip lengviau susiesite rašytinę kalbą su šnekamąja ir kartu lavinsite tarimą. Galiausiai pamėginkite žiūrėti visai be subtitrų.
Jei mėgstate klausytis tinklalaidžių, verta rinktis skirtus besimokantiems prancūzų kalbos. Pavyzdžiui, RFI tinklalaidė „Journal en français facile“ naujienas pateikia paprastesniais žodžiais, lėtesniu tempu ir kartu pateikia tinkalaidės vedėjo kalbamą tekstą. Taip pat galite klausytis bet kokių kitų žinių, radijo laidų ar diskusijų jums įdomiomis temomis (pavyzdžiui, apie psichologiją ar žvejybą).
Jau įgudusiems klausytojams puikiai tiks audioknygos – jos praverčia, kai nėra laiko atsisėsti ir skaityti, bei padeda priprasti prie natūralių prancūziškų garsų.
Galų gale, pažinti kalbą padeda ir prancūziškos dainos. Tiesa, verta prisiminti, kad dainų tekstų kalba dažnai būna laisvesnė, šnekamoji, todėl ne visada atitinka gramatikos taisykles, kurių mokomasi pamokose.
Kalbų mainai
Kalbos lavinimo atžvilgiu visi anksčiau aptarti būdai yra ganėtinai pasyvūs. Jei norite aktyviai lavinti kalbėjimą bei susipažinti su įvairiomis kasdienėmis frazėmis, verta susirasti pašnekovą, su kuriuo galėtumėte bendrauti prancūziškai.
Vienas iš puikių būdų tam – kalbų mainai. Tai mokymosi būdas, kai bendraujate su gimtakalbiu prancūzu: jis padeda jums mokytis prancūzų kalbos, o jūs jam padedate tobulinti lietuvių arba anglų kalbą. Tokį kalbos mainų bičiulį galite rasti per specialias kalbų mainų programėles, pavyzdžiui, Tandem arba HelloTalk. Bendrauti galima gyvai arba nuotoliniu būdu vaizdo skambučiu (per Zoom, Google Meet ar Teams).
Pokalbio trukmę verta suderinti iš anksto: pavyzdžiui, pusę laiko kalbate prancūziškai, o kitą pusę – kita pasirinkta kalba. Taip pat naudinga iš anksto numatyti kelias temas, kuriomis diskutuosite, kad pokalbis megztųsi sklandžiau.
Jei neturite laiko mokyti kito žmogaus arba tiesiog norite aiškios, struktūruotos praktikavimosi ir mokymosi programos, taip pat galite kreiptis į korepetitorių. Pavyzdžiui, Superprof rasite prancūzų kalbos mokytojų, galinčių vesti pamokas tiek gyvai, tiek nuotoliu. Pamokų planas, tempas ir laikas čia paprastai yra derinami individualiai pagal jūsų lygį bei tikslus.
Bonne chance! ✨
Apibendrinti naudojant DI:
Ar jums patiko straipsnis? Įvertinkite jį!
Loading...
