Tikriausiai nėra žmogaus, kuris bent kartą gyvenime nebūtų vėlavęs. Jei su laiku draugauti sekasi sunkiai, greičiausiai ne kartą teko sukti galvą ieškant pasiteisinimų.
„Pamiršau užsistatyti žadintuvą“
„Niekaip neradau raktų“
„Pamečiau akinius“
„Palikau sportinę aprangą, o praleisti fizinio lavinimo pamokos dėl tokios priežasties negaliu!“
„Pasimečiau kalendoriuje“
„Užsnigo...“
Gyvenime pasitaiko visko. Tačiau kai pasiteisinimų vėlavimui tenka ieškoti nuolat, verta suklusti ir savęs paklausti: gal visgi laikas kažką keisti?
Kodėl mes vėluojame?
Nuolatinis vėlavimas retai turi vieną vienintelę priežastį. Dažniausiai tai lemia įvairių biologinių bei išorinių veiksnių derinys.
Vienas iš biologinių paaiškinimų yra vadinamasis laiko aklumas. Daugelis žmonių gali pakankamai intuityviai pajausti, kiek laiko prabėga tarp tam tikrų dviejų taškų laike. Tačiau tiems, kuriems būdingas laiko aklumas, tai padaryti yra kur kas sunkiau. Manoma, kad šių žmonių smegenys informaciją apie laiką apdoroja kiek kitaip, todėl jie objektyviai sunkiau suvokia laiko tėkmę. Tai gali pasireišti sunkumais numatant, kiek laiko užtruks viena ar kita veikla, sudarant bei laikantis grafikų.
Mūsų laiko suvokimas nėra statiškas. Jis nuolat kinta priklausomai nuo mūsų savijautos, veiklos bei kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, kai esame tėkmės (angl. flow) būsenoje, dažnai atrodo, kad laikas tarsi ištirpsta, o kai skubėdami stovime eilėje ar nerimaudami laukiame egzaminų rezultatų, laikas bėga itin lėtai.
Galite pabandyti patys pamatuoti savo laiko suvokimą šiose skirtingose situacijose. Tai galite padaryti taip: pažiūrėkite į laikrodį, palaukite kurį laiką ir prieš pasitikrindami laiką, pabandykite atspėti, kiek minučių prabėgo.
Įsivaizduokite: jei sunku numatyti kiek laiko užtruks pasiruošimas bei intuityviai sekti laiką besiruošiant, nevėluoti net ir turint geriausius ketinimus turėtų būti gan sudėtinga. Nors laiko aklumas nėra oficiali diagnozė, jis dažnai siejamas su tam tikrais neurologiniais ypatumais, pavyzdžiui, dėmesio ir aktyvumo sutrikimu (ADHD).
Visgi dažniau priežastys yra kiek labiau nuspėjamos. Neretai vėluojama tiesiog dėl laiko planavimo įgūdžių trūkumo: galbūt nerealistiškai susiplanuojame ryto rutiną, nepasiruošiame daiktų iš vakaro ar laiku nepasitikriname transporto tvarkaraščio.
Priežastys gali būti ir psichologinės. Jei mokykla ar konkreti pamoka kelia įtampą, gali būti, kad pasąmoningai bandome atitolinti nemalonią patirtį ir taip delsimas ar netyčia praleistas autobusas tampa tarsi savotišku psichologiniu gynybos mechanizmu.
Galiausiai, neretai vėluojama tiesiog dėl to, kad ryte nepavyksta laiku prabusti. Tai gali lemti išsiderinęs miego režimas, susikaupęs nuovargis ar tiesiog chroniškas poilsio trūkumas.
Kaip tapti punktualesniu žmogumi?
Vieniems atvykti laiku yra natūralus dalykas, kitiems – daug pastangų reikalaujantis iššūkis. Svarbu suprasti, kad nors mūsų punktualumą formuoja įvairūs išoriniai bei biologiniai veiksniai, laiko planavimas yra įgūdis, kurį tikrai galima išugdyti. Taigi, jei punktualumas jums sekasi sunkiau, atminkite, kad tai tikrai nėra nuosprendis.
Niekada nebūčiau pasiekęs to, ką pasiekiau, jei ne punktualumo, tvarkos ir darbštumo įgūdžiai
Charles Dickens
Įdėjus pastangų ir sąmoningai lavinant laiko valdymą, šis įgūdis neabejotinai pravers ir kitose gyvenimo srityse. Laiko planavimas yra vertingas įgūdis, padedantis ne tik atvykti laiku, bet ir efektyviau planuoti mokymąsi, darbą, užduotis bei kasdienę rutiną. Ne veltui prasti laiko planavimo įgūdžiai yra viena dažnų priežasčių, pakišančių koją egzaminų rezultatams.
Mokykloje vėlavimas turi palyginti švelnias pasekmes, tad dabar yra išties puikus metas ugdyti punktualumą. Žinoma, už vėlavimą gali grėsti pastabos ar pokalbiai su administracija, kas tikrai nėra malonu, tačiau vėlavimo padariniai suaugusiųjų gyvenime dažniausiai yra kur kas rimtesni.
Darbe nuolatinis vėlavimas gali pakišti koją karjeros galimybėms ar netgi privesti prie atleidimo, o kritinėse srityse, pavyzdžiui, medikų darbe, vėlavimas gali kainuoti kito žmogaus sveikatą ar net gyvybę. Taigi, kol klaidos dar nėra tokios skausmingos, dabar yra pats laikas padaryti punktualumą savo stiprybe.
Taigi, kol klaidos dar nėra tokios skausmingos, dabar yra pats laikas padaryti punktualumą savo stiprybe. Štai kelios laiko planavimo strategijos:
Užuot sau sakę neapibrėžtą „ryte susiruošiu greičiau“, suformuluokite konkretų planą: „Jei 7 val. suskamba žadintuvas, tada iškart atsikeliu ir įjungiu šviesą.“ Toks planas smegenyse sukuria tvirtesnį ryšį tarp situacijos ir veiksmo, todėl pradedate veikti tarsi labiau automatiškai, ir su mažiau svarstymų ir dvejonių.
Jei jaučiate, kad laikas tarsi ištirpsta ir nespėjate jo sužiūrėti, galite pasitelkti vizualius laikmačius ar priminimus. Taip pat verta didesnius tikslus suskaidyti į mažesnius žingsnius. Pavyzdžiui, vietoje „reikia išeiti“, galima suplanuoti konkrečius etapus: „7:15 apsirengiu“, „7:30 pusryčiauju“ ir pan. Kiekvienam šių žingsnių galite nusistatyti žadintuvą ar priminimą telefone.
Susitikimus ir užduotis planuokite iš anksto ir realistiškai įsivertinkite jų trukmę. Jei tai sekasi sunkiai, šį įgūdį galite lavinti taip: kaskart pabaigę užduotį ar veiklą, palyginkite prognozuotą laiką su tuo, kiek realiai užtrukote. Su laiku pradėsite geriau suvokti laiką ir geriau įvertinti savo galimybes.
Jei vėluojate net ir, atrodo, turėdami pakankamai laiko pasiruošti, galite pabandyti atidžiau pastebėti savo išsiruošimą ir pabandyti suprasti, kur „nuteka“ jūsų minutės. Sąmoningas laiko sekimas padeda suprasti, kokie įpročiai jus blaško arba užtrunka ilgiau, nei manote. Vieni „penkioms minutėms“ atsidaro telefoną ir nė nepastebi, kaip vėluoja išeiti iš namų; kiti, užuot ruošęsi, imasi nesusijusių darbų. Atpažinę šiuos „laiko vagis“, galėsite lengviau pakoreguoti savo pasiruošimo rutiną.
Kad pasiruošimas taptų struktūruotu įpročiu ir sumažėtų tikimybė užsiimti netikėta, išvykimą vėlinančia veikla, verta susikurti nuoseklią rytinę rutiną. Ji ypač praverčia tiems, kuriems sunkiau natūraliai jausti laiką, nes tuomet nebereikia kiekvieną rytą iš naujo spręsti, ką daryti ir veiksmai tampa labiau automatiškais, įprastais procesais.
Taip pat galite pasitelkti išmaniąsias programėles ir skaitmeninius planuoklius. Šiuolaikiniai įrankiai leidžia vizualizuoti savo dieną, sinchronizuoti kalendorius su pamokų ar būrelių tvarkaraščiais bei gali siųsti išmanius priminimus.
Punktualumas, kaip ir bet kuris kitas įgūdis, tobulėja su laiku ir įdėtomis pastangomis. Greičiausiai pasitaikys kartų, kai vis tiek pavėluosite. Tai visiškai natūralu besimokant, todėl verta nebūti sau pernelyg griežtiems. Pasistenkite sau būti tokie pat kantrūs ir empatiški, kokie būtumėte draugui, kuriam ne viskas pavyko taip, kaip norėjo (pavyzdžiui, per egzaminą). O jūsų pastangos su laiku tikrai atsipirks! ✨
Apibendrinti naudojant DI:
Ar jums patiko straipsnis? Įvertinkite jį!
Loading...
