Reikia mokytis iš svetimų klaidų. Neįmanoma nugyventi tiek, kad spėtum visas jas padaryti pats.
Samuel Levenson
Egzaminai yra neatsiejama ir itin svarbi mokyklinio gyvenimo dalis. Daugelis mokinių siekia aukštų rezultatų ne tik dėl gero įvertinimo, bet ir todėl, kad nuo galutinio balo neretai priklauso ar pavyks įstoti į norimą studijų programą arba valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje.
Nors gyvenime pasitaiko visko, egzaminų nesėkmės retai būna visiškai atsitiktinės. Dažniausiai jas galima paaiškinti, o svarbiausia – iš anksto numatyti ir jų išvengti. Kviečiame peržvelgti dažnai pasitaikančias prastų rezultatų priežastis ir sužinoti, kaip galima jų išventi.
1. Nerimas ir įtampa
Egzaminų sesija daugeliui abiturientų yra reikšmingas metas. Natūralu, kad šiuo laikotarpiu lydi įtampa. Vis dėlto, jei patiriamas stresas pradeda trukdyti mokytis ar neigiamai veikia kasdienę savijautą, verta į tai atkreipti dėmesį.
Padidėjęs streso lygis gali neigiamai paveikti miego kokybę bei gebėjimą įsisavinti informaciją, o paties egzamino metu – pakišti koją atidumui ar trukdyti pademonstruoti žinias (daugeliui tikriausiai yra pažįstamas jausmas, kai apėmus stipriam jauduliui mintys tarsi užstringa). Taigi, įtemptu laikotarpiu svarbu rūpintis savo pisichologine savijauta ir turėti įrankių, kurie padėtų suvaldyti stresą tiek egzaminų laikotarpiu, tiek būnant su nerimu laukiant rezultatų.
Vienos plačiai pripažintų ir efektyvių streso mažinimo strategijų yra kvėpavimo pratimai bei sąmoningumo (mindfulness) praktikos. Ne mažiau svarbu palaikyti reguliarų miego režimą, rasti laiko fiziniam aktyvumui ir kokybiškam poilsiui.
Taip pat naudinga paanalizuoti, iš kur tas stresas kyla. Supratus priežastis, neretai galima imtis tikslingesnių veiksmų. Pavyzdžiui, jei labiausiai nerimaujate, ar spėsite viską laiku pasikartoti, situaciją greičiausiai palengvins aiškaus mokymosi plano susidarymas.
Jei jaučiate, kad įtampa reikšmingai veikia jūsų kasdienybę, verta pasikalbėti su tėvais ar kreiptis į specialistą, pavyzdžiui, psichologą, kuris gali padėti įgyti įrankių, padedančių išbūti su kylančiu nerimu ir jį suvaldyti.
2. Neturite aiškaus plano
Kita dažna priežastis yra mokymasis be aiškios strategijos. Kad medžiagos kartojimas nevirstų chaotišku bandymu paskutinę naktį aprėpti neaprėpiamą, naudinga iš anksto susidėlioti prioritetus ir aiškų planą.
Užsirašykite visas temas, kurias reikia pakartoti ar išmokti, ir paskirstykite jas per likusias dienas. Sunkesnėms ar daugiau dėmesio reikalaujančioms temoms skirkite daugiau laiko pasiruošimo pradžioje, o paskutines savaites palikite bendram kartojimui.
Taip pat verta mokytis to, kas iš tiesų bus vertinama. Peržiūrėkite dalyko programą, egzamino struktūrą bei vertinimo kriterijus ir išsirašykite, kurios temos yra įtrauktos į egzaminą bei kurios sudaro didžiausią taškų dalį.
3. Neefektyvūs mokymosi metodai
Kad pasiruošimas duotų realių vaisių, svarbu mokytis tikslingai ir aktyviai. Vien tik konspektų ar vadovėlio skaitymas gali sukurti apgaulingą įspūdį, kad viską puikiai žinote. Vietoj to rinkitės efektyvias strategijas: testuokite save, kurkite klausimus, spręskite praktines užduotis arba bandykite išmoktą temą garsiai paaiškinti kitam žmogui.
Tai vienas dažniausių mokytojų patarimų. Taip ne tik susipažinsite su užduočių struktūra ir tipais (kurie yra linkę kartotis), bet ir lengviau pastebėsite savo žinių spragas.
Išsprendus užduotis, labai svarbu skirti laiko jų taisymui. Įsigilinkite, kodėl padarėte klaidą (ar trūksta žinių, ar tiesiog pritrūko atidumo), kaip teisingai išspręsti uždavinį ir, jei reikia, pasikartokite tą temą iš naujo. Oficialias egzaminų užduotis bei jų vertinimo instrukcijas rasite Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) svetainėje.
4. Prastas laiko planavimas
Ši problema aktuali tiek ruošiantis egzaminams, tiek jau pačioje egzamino salėje. Dalis abiturientų per ilgai užtrunka ties pirmaisiais klausimais, todėl pabaigoje pritrūksta laiko sudėtingesnėms užduotims ar atidžiai atsakymų peržiūrai.
Tai bene geriausias būdas išmokti sutilpti į egzaminui skirtą laiką. Be to, kadangi užduočių struktūra bei jų tipai dažnai kartojasi, spręsdami pilnus testus kur kas geriau suprasite, ko tikėtis egzamino dieną.
Sprendžiant užduotis, laiką verta skirstyti pagal taškus – kuo daugiau taškų klausimas vertas, tuo daugiau dėmesio jam skirkite. Naudinga iš anksto susidaryti preliminarų egzamino planą ir pasilikti apie 30 minučių peržiūrai. Taip pat svarbu per ilgai neužsibūti ties sunkesniais klausimais. Juos verčiau praleiskite ir sugrįžkite vėliau, kai jau būsite atlikę užduotis, kurias tikrai mokate ir galite lengviau surinkti taškus.
5. Atidėliojimas
Atidėlioti linkę net ir patys darbščiausi mokiniai, ypač susidūrę su nuobodžiomis ar itin sudėtingomis užduotimis. Neretai didžiausia kliūtis pradėti yra ne pats mokymasis, o slegiantis jausmas, kad medžiagos yra tiesiog per daug ir neaišku, nuo ko reikėtų pradėti. Kad tikslai neatrodytų tokie neįveikiami, verta juos suskaidyti į mažesnius žingsnelius.
SMART tikslai yra konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, aktualūs ir apibrėžti laike. Pavyzdžiui, vietoje abstraktaus „pasimokysiu matematikos“, tikslą galima suformuluoti taip: „Šiandien skirsiu 2 valandas tikimybių teorijos temai: pasikartosiu teoriją ir išspręsiu 10 susijusių uždavinių“.
Pasiruošimas visam egzaminui skamba baugiai, tačiau kai pasiruošimą suskirstome į mažesnes ir tiksliai apibrėžtas užduotis, jos atrodo kur kas lengviau įveikiamos.
Kai tikslai nebėra neaprėpiami, prie jų daug lengviau prisėsti (ir sėkmingai užbaigti), o pamažu matomas progresas suteikia papildomos motyvacijos siekti užsibrėžto tikslo.
6. Žinių spragos
Jei pagrindai ar tam tikros temos lieka neaiškios, spragos anksčiau ar vėliau atsispindi rezultatuose, ar tai būtų lietuvių kalbos privalomieji autoriai, ar organinė chemija.
Kas savaitę skirkite laiko mokykloje išeitoms temoms peržvelgti ir atlikite užduotus namų darbus. Tai padeda geriau įtvirtinti medžiagą bei leidžia išvengti didesnių žinių spragų.
Jei matote, kad kuri nors tema jums yra itin sudėtinga, nenustumkite jos į šalį. Jei kas nors neaišku, visada drąsiai klauskite mokytojo ar korepetitoriaus.
7. Blaškymasis ir trukdžiai
Turbūt akivaizdu, kad nuolatinis telefono tikrinimas, pranešimai ekrane ar fone įjungtas serialas nepadeda susikaupti. Kaskart atsitraukus nuo mokslų, smegenims prireikia nemažai laiko, kol vėl sugrįžta į susikaupimo būseną. Jei blaškymasis vyksta nuolat, mokymuisi sugaištate kur kas daugiau laiko, o ir pats procesas tampa mažiau efektyvus.
Mokykitės ramioje vietoje, kur po ranka turėtumėte visas reikalingas priemones, bet jokių pašalinių pagundų. Telefoną geriausia palikti kitame kambaryje arba, įjungus tylųjį režimą, paslėpti stalčiuje.
Taip pat galite išbandyti produktyvumo programėles arba Pomodoro techniką (25 minutės neblaškomo darbo ir 5 minučių poilsio pertraukėlė). Tai padės ne tik lengviau susikaupti, bet ir nepamiršti pertraukų, kurios svarbios dėmesiui atstatyti. Visgi svarbu paminėti, kad jei iš tiesų norite pailsinti smegenis, pertrauka turėtų būti skirta atpalaiduojančiai veiklai, pavyzdžiui, trumpam pasivaikščiojimui ar žiūrėjimui pro langą, o ne socialinių tinklų tikrinimui.
8. Neatidumas skaitant klausimus
Turbūt apmaudžiausia klaida yra prarasti taškus ne dėl žinių trūkumo, o dėl skubėjimo ar neatidumo. Iki galo neperskaičius klausimo, labai lengva praleisti tokias svarbias užduoties sąlygas kaip „palyginkite“, „pagrįskite“ ar „suapvalinkite iki šimtųjų“.
Skirkite porą minučių ramiai perskaityti užduoties sąlygą ir tiksliai įsivardykite, ko iš jūsų prašoma bei kas konkrečiai bus vertinama.
Pavyzdžiui, matematikos egzamine verta atkreipti dėmesį, ar bus vertinamas tik galutinis atsakymas, ar ir pats sprendimo procesas, o istorijos egzamine naudinga iškart peržvelgti visą užduočių bloką, nes kartais vėlesni klausimai ar pateikti šaltiniai pasufleruoja atsakymus į ankstesnes užduotis.
9. Motyvacijos ir energijos stoka
Kartais prisėdimas prie egzaminų užduočių prilygsta tikram žygdarbiui, ypač po ilgos dienos mokykloje. Jei jaučiatės pavargę ar neturite ūpo mokytis, tai tikrai nebūtinai reiškia, kad esate tinginys ar tinginė. Neretai tai yra signalas, kad laikas susidėlioti aiškesnę mokymosi sistemą su realistiškais lūkesčiais ir papildomo teigiamu pastiprinimu.
Visų pirma, apsibrėžkite realistišką ir konkrečią mokymosi rutiną. Iš anksto suplanavus, kad mokslams skirsite, pavyzdžiui, laiką nuo 16:00 iki 17:30, o po to lauks garantuotas poilsis, toks apibrėžtumas padeda kur kas lengviau prisėsti prie knygų ir išvengti vidinių derybų su savimi.
Suplanuokite ne tik mokymosi valandas, bet ir apdovanojimus už įveiktas užduotis. Pavyzdžiui, atlikę dienos tikslą, leiskite sau pažiūrėti mėgstamo serialo seriją, išeikite pasivaikščioti, susitikite su draugais ar pasilepinkite kita malonia veikla.
Tai pat verta laikytis sąžiningo susitarimo su savimi: stenkitės vienodai atsakingai laikytis tiek nusistatytų darbo, tiek poilsio valandų.
10. Prasta savijauta
Prasta miego kokybė, nevisavertė mityba ar judėjimo stoka neišvengiamai veikia mūsų savijautą, o ši savo ruožtu – ir mokymosi efektyvumą. Pasiruošimo įkarštyje lengva numoti ranka į sveikus įpročius, tačiau įtemptais etapais pasirūpinti savimi yra itin svarbu, tiek dėl pačios sveikatos, tiek dėl geresnių mokymosi rezultatų. Gera fizinė ir emocinė savijauta yra svarbi susikaupimui, lengvesniam informacijos įsisavinimui bei atsparumui stresui.
Stenkitės palaikyti kuo stabilesnį miego režimą, kasdien pabūti gryname ore, sveikai maitintis, gerti pakankamai vandens ir skirti laiko poilsiui bei fiziniam aktyvumui. Artėjantys egzaminai neturėtų tapti pasiteisinimu praleisti fizinio ugdymo pamoką ar tiesiog prasijudinti.
Jūsų savijauta yra tarsi dirva: ją tinkamai maitinant ir puoselėjant, naujos žinios sudygsta ir prigija kur kas geriau.
11. Aplinkinių spaudimas ir lūkesčiai
Daugelis abiturientų susiduria ne tik su vidiniu noru pasirodyti kuo geriau, bet ir su tėvų, mokytojų ar visuomenės lūkesčiais. Jei šio spaudimo tampa per daug, jis gali virsti slegiančiu emociniu svoriu, kuris tik didina stresą ir trukdo mokytis. Visi esame skirtingi ir mūsų tolerancija aplinkos įtakai skiriasi, todėl svarbu pasakyti kitiems, jei jaučiate, kad aplinkinių išreiškiamas spaudimas pradeda jus neigiamai veikti.
Jei jaučiate, kad artimųjų priminimai apie egzaminų svarbą, galimas nesėkmes ar kitokie pasisakymai jus skaudina ir kelia stresą, verta apie tai pasikalbėti. Ramiai ir atvirai paaiškinkite, kaip tokie žodžiai verčia jus jaustis, ir paprašykite šia tema kalbėti mažiau arba kurį laiką išvis jos neliesti.
Galų gale, verta nepamiršti, kad mokotės ir egzaminus laikote tik dėl savęs bei savo ateities, o ne tam, kad patenkintumėte kitų ambicijas.
12. Kalimas atmintinai
Egzaminų užduotys dažniausiai kuriamos taip, kad tikrintų ne gebėjimą aklai atkartoti tekstą, o mokėjimą mąstyti ir pritaikyti žinias naujose situacijose. Taigi, nors kai kuriuos dalykus (pavyzdžiui, datas ar formules) reikia išmokti atmintinai, daugeliu atveju vien sauso kalimo neužtenka. Svarbu iš tiesų suprasti medžiagą.
Informaciją įsisaviname daug geriau, kai į ją gilinamės. Besimokydami stenkitės ne tiesiog įsiminti faktus, bet mintyse savęs paklausti „kodėl?“
Pavyzdžiui, mokantis istoriją verta orientuotis ne tik į pačias datas, bet ir į įvykių priežastis bei pasekmes, o bandant įsiminti fizikos formules, galima pabandyti suprasti, kokius dėsnius jos aprašo ir ką reiškia kiekvienas dydis.
Kitas puikus būdas pasitikrinti žinias yra vadinamas Feynmano metodas. Pabandykite sudėtingą temą paprastais žodžiais paaiškinti draugui, broliui, sesei ar augintiniui. Jei pavyksta tai padaryti lengvai, vadinasi esmę supratote puikiai. O jei kur nors stringate, tai yra puikus indikatorius, kad tą vietą dar verta pasikartoti.
13. Nerišlus minčių dėstymas
Net ir pačios vertingiausios idėjos gali likti neįvertintos, jei egzamino vertintojui bus sunku suprasti jūsų logiką ir minčių seką.
Prieš pradėdami rašyti ilgesnį tekstą ar argumentą, skirkite 5-10 minučių jo struktūros planavimui. Juodraštyje susirašykite pagrindines tezes ir laikykitės rekomenduojamos egzamino struktūros (pavyzdžiui, įžangos, dėstymo su argumentais ir išvadų lietuvių kalbos rašinyje).
Gebėjimas aiškiai reikšti mintis ateina tik per praktiką. Reguliariai rašykite pilnus tekstus ir paprašykite mokytojo grįžtamojo ryšio. Iš šalies daug paprasčiau pastebėti logikos ar stiliaus netikslumus.
14. Netvarkingas darbas
Egzamino balui koją gali pakišti ne tik klaidos, bet ir sunkiai įskaitomas raštas, netvarkingi atsakymai ar gausybė taisymų. Net jei atsakėte teisingai, vertintojas negalės skirti balo už tai, ko negali įskaityti.
Sudėtingesnius skaičiavimus, schemas ar teksto pastraipas iš pradžių atlikite juodraštyje, o į egzamino lapą perkelkite tik galutinį, aiškiai struktūruotą variantą.
Planuodami egzamino laiką, pasilikitebent keliolika minučių (geriausiu atveju pusvalandį) galutinei peržiūrai. Ramiai perskaitykite savo darbą, pasitikslinkite klaidas ir įsitikinkite, kad visi atsakymai yra tvarkingai perkelti į oficialų atsakymų lapą.
15. Pamokų praleidinėjimas
Praleisdami pamokas, kartu praleidžiate ir gyvas diskusijas, paaiškinimus bei vertingus mokytojų per ilgus metus sukauptus patarimus. Aktyviai įsitraukdami į darbą klasėje, galite pagilinti savo žinias, iškart išsiaiškinti kilusius klausimus ir laiku pastebėti tai, ką buvote supratę ne iki galo.
Reguliarus pamokų lankymas ir įsitraukimas jų metu yra vienas svarbiausių būdų palengvinti sau pasiruošimą egzaminams. Jei vis dėlto tenka praleisti vieną kitą pamoką, skirkite laiko savarankiškai peržvelgti tos dienos medžiagą, kad nesusikauptų spragos.
Ir, žinoma, kad netektų per galvą verstis galvojant pasiteisinimus, kodėl vėluojate į pamoką ar į egzaminą, nepamirškite iš vakaro užsistatyti žadintuvo! ⏰
16. Neišnaudoti mokymosi resursai
Papildomi mokymosi šaltiniai yra prieinami ir plačiai naudojami ne veltui. Tai iš tiesų vertingi įrankiai, padedantys palengvinti pasiruošimą ir efektyviai įtvirtinti turimas žinias.
Spręskite praėjusių metų egzaminų užduotis ir pratinkitės dirbti su oficialiais priedais: matematikos ar fizikos formulynais, periodine cheminių elementų lentele. Taip pat galite pasinaudoti nemokama edukacine vaizdo medžiaga bei programėlėmis, kurios padeda paįvairinti mokymosi procesą ir išlaikyti motyvaciją.
Pavyzdžiui, YouTube platformoje galima rasti įvairių vaizdo įrašų, kuriuose vaizdžiai paaiškinamos sudėtingos temos, analizuojamos praėjusių metų egzaminų užduotys ar kuriuose mokytojai dalijasi vertingais patarimais.
Informacijos kartojimui taip pat galima pasinaudoti programėlėmis su virtualiomis kortelėmis (pavyzdžiui, „Anki“ ar „Quizlet“).
17. Neprašoma mokytojo pagalbos
Klysti ar kažko nesuprasti mokymosi procese yra visiškai normalu ir netgi būtina. Klaidos yra proga pagilinti supratimą ir galimybė išvengti didesnių žinių spragų ateityje. Kai susiduriate su sunkiai įveikiamu uždaviniu ar tema, svarbiausia yra nenumoti ranka ir tą vietą iš tiesų išsiaiškinti. Visiškai natūralu, kad ties kai kuriomis temomis jums gali prireikti pagalbos iš šalies.
Mokytojai yra tam, kad jums padėtų. Drąsiai kreipkitės į juos po pamokų ar per konsultacijas ir paprašykite detaliau paaiškinti padarytas klaidas bei sunkiau perprantamas temas. Jei jaučiate, kad norisi daugiau individualaus dėmesio, nei mokyklos mokytojas turi galimybę suteikti klasėje, galite apsvarstyti ir papildomą korepetitoriaus pagalbą.
Galiausiai, nepamirškite, kad nebūtinai turite mokytis vieni. Mokymasis kartu su draugais gali ne tik palaikyti motyvaciją, bet ir padėti lengviau išsiaiškinti sunkesnes temas, diskutuoti bei gilinti supratimą.
Kartu galite sugalvoti įvairių smagių būdų mokymuisi paįvairinti, pavyzdžiui, surengti protų kovas iš egzamino programos arba susitarti, kad įveikę tam tikrą skyrių eisite pažaisti futbolo, išgerti arbatos ar tiesiog pasimėgauti saule.
Galbūt kartu nuspręsite sulaukti ir pačių egzaminų rezultatų ir pasidalinti įspūdžiais. Jei nutiktų taip, kad kažkurio iš jūsų balai nuviltų, tokia akimirka gali būti proga palaikyti draugą šią sunkią akimirką, kad šiam netektų būti vienam su savo nusivylimu.
Linkime ramaus mokymosi ir sėkmės! 🍀
Ar labiau mėgsti mokytis vienas (-a), ar grupėje?
Apibendrinti naudojant DI:
Ar jums patiko straipsnis? Įvertinkite jį!
Loading...
