Šaltas pirmadienio rytas, tvarkaraštyje – dvi kūno kultūros pamokos iš eilės. Už lango vėsus rūkas, galva nenori atsibusti (ką jau kalbėti apie kūną), o krosas aplink stadioną yra paskutinis dalykas, kurį šią akimirką norėtųsi daryti.
Bene kiekvienas mokinys yra patyręs tą jausmą, kai rengtis sportinę aprangą nesinori labiau už viską pasaulyje.
Išsisukinėjimo nuo kūno kultūros „amatas“ yra turbūt toks pat senas kaip ir pačios fizinio ugdymo pamokos. Vienus metodus moksleiviai naudoja iki šiol, kiti spėjo pasenti, o dar kitus pakeitė sprendimai, kurie iš tiesų atneša daugiau ilgalaikės naudos.
Kada galima gauti atleidimą nuo kūno kultūros pamokų?
Fizinis ugdymas yra privalomas dalykas, tačiau tam tikrais atvejais gydytojas gali rekomenduoti mažesnį krūvį arba visiškai atleisti mokinį nuo pamokų. Atleidimas, priklausomai nuo sveikatos būklės, gali būti trumpalaikis arba galioti visiems mokslo metams.
Ilgalaikį atleidimą arba krūvio ribojimą šeimos gydytojas skiria kasmetinio sveikatos patikrinimo metu.
Elektroninėje pažymoje moksleiviui numatoma viena iš trijų fizinio ugdymo grupių: pagrindinė (sportuojama be apribojimų), parengiamoji (krūvis ribojamas, vengiama didelio intensyvumo) arba specialioji (sportuojama pagal pritaikytą programą arba skiriamas visiškas atleidimas).
Trumpalaikiai atleidimai paprastai išrašomi po ligos ar traumos. Jei netikėtas skausmas ar prasta savijauta užklumpa pamokos dieną, praleisti pamoką galima pasikalbėjus su fizinio ugdymo mokytoju, klasės vadovu ar mokyklos slaugytoja. Visgi, lygiai taip pat, kaip ir teisinantis dėl vėlavimo į pamokas, priežastis turi būti reali ir įtikinama.
Kada nuo pamokų gali atleisti tėvai?
Ne per seniausiai įsigaliojo tvarka, leidžianti tėvams praleistas pamokas pateisinti elektroniniame dienyne. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintą aprašą, tevai atleidimą parašyti gali:
- Dėl ligos: iki 5 mokymosi dienų per mėnesį. Jei vaikas serga ilgiau, būtina kreiptis į gydytoją.
- Dėl svarbių asmeninių priežasčių: iki 3 dienų per pusmetį (arba iki 2 dienų per trimestrą).
- Dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, nepalankių oro sąlygų, eismo sutrikimų ar kitų svarbių priežasčių, trukdančių saugiai atvykti į mokyklą.
Mokiniai nuo fizinio ugdymo ir kitų pamokų taip pat gali būti atleidžiami dėl dalyvavimo varžybose ar olimpiadose, kai atstovauja savo mokyklai.
Kodėl suklastotas raštelis yra prasta idėja
Ankščiau suklastotas tėvų raštelis buvo populiarus būdas išvengti kūno kultūros. Visgi šiandien, prieš užsiimant tokiomis avantiūromis, verta pamąstyti du kartus.
Šiandien mokyklos naudojasi elektroniniais dienynais, kurie tėvams apie praleistas pamokas praneša tą pačią dieną. O jei kyla pagunda slapta parašyti žinutę iš tėvų paskyros, būkime nuoširdūs: suaugusiems nepastebėti iš jų paskyros išsiųsto pranešimo būtų labai sudėtinga.
Svarstantiems suklastoti gydytojo atleidimą, primename, kad medicininės pažymos jau seniai nebeegzistuoja kaip popieriniai lapeliai (beje, popierinio dokumento klastojimas taip pat yra rimtas nusižengimas). Sveikatos duomenys keliauja per „e. sveikatos" sistemą, tad bandyti juos klastoti yra bergždžias ir rimtų pasekmių galintis sulaukti reikalas.
Taigi, mokytojui užtenka vieno greito žvilgsnio į ekraną, kad melas iškiltų į paviršių. Sena gera taisyklė yra ta, kad geriausi pasiteisinimai yra tie, kurie remiasi tiesa. Jei dėl kokios nors priežasties negalite ar tiesiog labai nenorite tą dieną sportuoti, geriau atvirai apie tai pasikalbėti. Daugelis mokytojų yra geranoriški ir tikrai pabandys jus suprasti bei padėti rasti išeitį.
Pasiteisinimai „tam kartui“
Pasitaiko dienų, kai į pamoką eiti tiesiog nesinori, tačiau tikrosios priežasties atskleisti nenorite ar nesijaučiate pasiruošę. Sąžiningiausias (ir drąsiausias) variantas tokiu atveju yra nuoširdžiai pasakyti mokytojui: „Šiandien man sunku dėl priežasties, kurios nenorėčiau aptarinėti.“ Visgi suprantame, kad žengti tokį žingsnį ne visada lengva, o ir tokio tipo pokalbis, būkime atviri, yra įmanomas ne su kiekvienu kūno kultūros mokytoju.
Visgi svarbu išlaikyti sąžiningumą su savimi. Tokie vienkartiniai sprendimai turėtų būti naudojami tik išimtiniais atvejais.
Sugalvotos istorijos anksčiau ar vėliau baigiasi, o peržengus tam tikrą ribą mokytojui greičiausiai kils įtarimų. Jei pasiteisinimų prireikia nuolat, tai yra ženklas, kad laikas pažvelgti giliau ir suprasti, kas iš tiesų slepiasi po šiuo nenoru sportuoti. Panašiai kaip ir jaučiant nerimą laukiant egzaminų balų, čia svarbu ne bėgti ar ignoruoti kylančias emocijas, o jas įvardinti bei pripažinti.
Kas slepiasi po nenoru eiti į fizinio ugdymo pamokas?
Karts nuo karto pasitaikantis „šiandien man per sunku“ yra normalus ir žmogiškas jausmas. Tačiau jei pastebi, kad naujo pasiteisinimo prireikia kas savaitę, tai svarbus signalas sustoti ir atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta. Ką iš tiesų bando pasakyti šis nuolatinis nenoras eiti į fizinio ugdymo pamoką?
Pagalvokite, kas jums kelia nemalonius jausmus. Galbūt pati pamokos veikla kelia didžiulį stresą? O gal baisu suklysti, patirti bendraamžių vertinimą ar nemalonu persirenginėti?
Supratus tikrąją priežastį, galima pradėti ieškoti sprendimų, kurie gali padėti iš tiesų spręsti situaciją ir ilgainiui sumažinti įtampą, jaučiamą pamokose. Jei vieniems tai įsivardyti per sunku, verta pasitarti su tėvais, kitu patikimu suaugusiuoju, mokyklos socialiniu pedagogu ar psichologu.
Štai kelios dažnos ir visiškai suprantamos priežastys, apie kurias svarbu kalbėti:
Paauglystėje kūnas greitai keičiasi, todėl normalu jame jaustis nepatogiai ar keistai. Patiriant tokius išgyvenimus, judėti kitiems stebint ar persirenginėti bendrame kambaryje gali būti nejauku ar net kelti stresą. Visi šie pokyčiai yra visiškai natūralūs, o su panašiais kompleksais tyliai kovoja daugybė tavo bendraamžių. Visgi tai nereiškia, kad patiriamos emocijos nėra sunkios. Jei nerimas dėl išvaizdos trukdo kasdienybėje, verta neužsidaryti savyje ir pasikalbėti su tėvais, patikimu draugu ar psichologu.
Nerimauti dėl tokių dalykų yra visiškai žmogiška. Visgi dažniausiai mes patys esame griežčiausi savo teisėjai. Vienas iš būdų įveikti šią baimę yra leisti sau suklysti ir priminti, kad tai daro net patys geriausi sportininkai. Būtent klysdami mes mokomės ir tobulėjame. Leidus sau atlikti užduotį netobulai, dažnai paaiškėja, kad situacija atrodė baisiau, nei yra iš tikrųjų, o daugumos mūsų klaidų kiti net nepastebi ir jas matome tik mes patys.
Menstruacijos ir su jomis susiję simptomai yra natūralus kūno procesas, dėl kurio gali kankinti skausmas, diskomfortas ar bendra prasta savijauta. Tai visiškai suprantama priežastis sportuoti mažesniu krūviu ar tą dieną padaryti pertrauką. Atviras pokalbis su mokytoju ne tik padeda išspręsti situaciją, bet ir padeda normalizuoti šią temą. Paprastai užtenka tiesiog trumpai paminėti, kad jautiesi prastai dėl menstruacijų.
Jei nenoras eiti į pamoką kyla dėl kitų elgesio, tai emocinis nesaugumas, kurio negalima ignoruoti. Svarbu žinoti, kad niekas neturi teisės iš tavęs tyčiotis ir tai nėra tavo kaltė. Patyčios būna itin skaudžios, todėl su jomis nereikia likti vienam. Geriausia apie tai pasikalbėti su suaugusiuoju, kuriuo pasitiki: mokytoju, klasės vadovu, socialiniu pedagogu, psichologu ar tėvais. Tai ne skundimas, o būdas gauti pagalbą, nes sustabdyti patyčias vieno mokinio jėgomis dažnai neįmanoma. Pačioje situacijoje kartais padeda neparodyti laukiamos reakcijos ir ramiai pasitraukti į saugią vietą, tačiau tai tik laikina apsauga, o ne sprendimas. Atsilyginti tuo pačiu ar keršyti neverta, nes taip lengva pačiam likti apkaltintam.
Nors neretai tokius išgyvenimus supa gėda, apie juos verta kalbėtis. Slepiantis už išgalvotų pasiteisinimų, baimės ir neigiamos emocijos dažniausiai tik stiprėja. Tuo tarpu pokalbis su supratingu žmogumi leidžia pažvelgti į situaciją iš šalies ir pamatyti ją realistiškiau. Tai taip pat padeda priimti nepatogius jausmus, išmokti su jais išbūti bei suprasti, kad klysti ar jausti nejaukumą, gėdą bei baimę yra normali gyvenimo dalis.
Nesėkmė yra niekis. Reikia turėti drąsos, kad leistum sau pasirodyti kvailai.
Charlie Chaplin
Jei nėra galimybės ar noro atvirauti su artimaisiais, galima anonimiškai paskambinti į Vaikų liniją (tel. 116 111) ar Jaunimo liniją (tel. 8 800 28888). Ten dirbantys savanoriai yra pasiruošę išklausyti be jokio teismo.
O gal verčiau pasportuoti?
Jei priežastis praleisti kūno kultūros pamoką yra tiesiog nenoras, kviečiame savęs paklausti: gal visgi verčiau pasportuoti?
Judėjimas ne tik stiprina kūną ir padeda palaikyti sveikatą, bet ir mažina stresą, gerina nuotaiką ir suteikia energijos. Tai ypač svarbu besimokant. Tad kartais, kai galvoje sukasi koks išradingas pasiteisinimas, verta tiesiog apsiauti sportbačius ir prasimankštinti. Juk prasta savijauta yra viena iš dažnų priežasčių, dėl kurių nukenčia egzaminų rezultatai.
Jei kliūva pati veikla, sprendimų taip pat yra ne vienas: galbūt verta išbandyti kitokias sporto šakas, pavyzdžiui, plaukimą, šokį, jogą, laipiojimą ar kovos menus. Apsiprasti su judėjimu viešoje erdvėje gali padėti ir individualesnis darbas su treneriu. Visgi svarbu pažymėti, kad čia skatiname ne prisiversti, kai kažkas yra iš tiesų negerai (tokiu atveju verta kreiptis pagalbos), o surasti sau tinkamą judėjimo būdą.
Kūno kultūra: patinka ar nepatinka?
Apibendrinti naudojant DI:
Ar jums patiko straipsnis? Įvertinkite jį!
Loading...
