Šaltas pirmadienio rytas, tvarkaraštyje – dvi kūno kultūros pamokos iš eilės. Už lango vėsus rūkas, galva nenori atsibusti (o ką kalbėti apie kūną), o krosas aplink stadioną yra paskutinis dalyką ką norėtųsi daryti.
Bene kiekvienas mokinys yra patyręs tą jausmą, kai persirengti į sportinę aprangą norisi mažiausiai pasaulyje.

Pasiteisinimų ir būdų išvengti fizinio lavinimo paieškos „amatas" turbūt toks pat senas kaip ir pačios sporto pamokos. Vienus metodus moksleiviai naudoja iki šiol, kiti spėjo pasenti, o dar kitus pakeitė sprendimai, kurie iš tiesų atneša daugiau ilgalaikės naudos.
Kada galima gauti atleidimą nuo kūno kultūros pamokų?
Fizinis ugdymas yra privalomas dalykas, tačiau tam tikrais atvejais rekomenduoti mažesnį krūvį ar atleisti nuo fizinio pamokų gali gydytojas. Atleidimas gali galioti visiems mokslo metams arba būti trumpalaikis.

Kasmetinio patikrinimo metu šeimos gydytojas elektroniniu būdu paskiria vieną iš trijų grupių: pagrindinę (sportuojama be apribojimų), parengiamąją (krūvis ribojamas, vengiama didelio intensyvumo) arba specialiąją (sportuojama pagal pritaikytą programą arba skiriamas visiškas atleidimas).
Gydytojas taip pat gali parašyti laikiną atleidimą dėl ligos ar traumos. O jei trauma, skausmas ar prasta savijauta užklumpa pamokos dieną, visada galima apie tai pasikalbėti su mokytoju, klasės vadovu ar mokyklos slaugytoju.
Kada nuo pamokų gali atleisti tėvai?
Ne per seniausiai įsigaliojo tvarka, leidžianti tėvams praleistas pamokas pateisinti elektroniniame dienyne. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintą aprašą, pateisinti pamokas galima:
- Dėl ligos: tėvai patys gali pateisinti iki 5 mokymosi dienų per mėnesį. Jei vaikas serga ilgiau, būtina kreiptis į gydytoją.
- Dėl svarbių asmeninių priežasčių: tėvai papildomai gali pateisinti iki 3 dienų per pusmetį (arba iki 2 dienų per trimestrą).
- Dėl dalyvavimo varžybose ar olimpiadose, atstovaujant mokyklai.
Nuo pamokų taip pat gali būt atleidžiama dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, nepalankių oro sąlygų, eismo sutrikimų ir kitų pateisinamai atvykti į mokyklą trukdančių aplinkybių. Tiesa, ne kiekvienas vėlavimas yra pateisinamas, o pasiteisinimų dėl vėlavimo į mokyklą būna pačių įvairiausių.
Kodėl suklastotas raštelis yra prasta idėja
Anksčiau suklastotas tėvų raštelis buvo populiarus būdas išvengti kūno kultūros. Visgi šiandien prieš užsiimant tokiomis avantiūromis, verta pamąstyti du kartus.
Mokyklos dirba su elektroniniu dienynu, kuris tėvams praneša apie praleistas pamokas tą pačią dieną, o jei bandysite parašyti žinutę iš tėvų el. dienyno paskyros, būkime nuoširdūs: nepastebėti žinutės savo paskyroje būtų sudėtinga.
Na, o svarstantiems suklastoti gydytojo atleidimą, primename, kad ir jis nebeatkeliauja kaip lapelis ant popieriaus. Sveikatos duomenys keliauja per „e. sveikatos" sistemą, tad bandyti juos klastoti yra bergždžias ir rimtų pasekmių galintis sulaukti reikalas.
Taigi, mokytojui užtenka vieno greito žvilgtelėjimo, kad melas iškiltų į paviršių. Sena gera tiesa yra ta, kad geriausi pasiteisinimai yra tie, kurie remiasi tiesa. Jei dėl kokios nors priežasties negalit ar nenorit tą dieną sportuoti, verčiau tiesiog pasikalbėti. Daugelis mokytojų yra geranoriški ir tikrai pabandys jus suprasti.
Pasiteisinimai „tam kartui“
Pasitaiko ir tokių dienų, kai į pamoką eiti nesinori, bet ir priežastis atskleisti nejauku nenorite. Sąžiningiausias variantas tokiu atveju yra nuoširdžiai pasakyti mokytojui: „Šiandien man sunku dėl priežasties, kurios nenorėčiau aptarinėti." Visgi suprantame, kad tai ne visada lengva net ir su supratingu mokytoju ir toks pokalbis nėra realus su visais kūno kultūros mokytojais.
Visgi svarbu išlaikyti sąžiningumą su savimi. Tokie vienkartiniai sprendimai turėtų būti naudojami tik išimtiniais atvejais.

Sugalvotos istorijos kažkada baigiasi ir ties tam tikra riba mokytojui greičiausiai pradės kilti įtarimai. Jei tokių pasiteisinimų prireikia dažnai, tai ženklas, kad laikas pažvelgti į tikrąsias priežastis, slypinčias po nenoru.
O jeigu priežastis yra ne fizinė sveikata?
Karts nuo karto pasitaikantis „šiandien man per sunku“ yra visiškai normali žmogaus būsena. Tačiau jei pastebi, kad naujo pasiteisinimo prireikia kas savaitę, tai svarbus signalas sustoti ir atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta tavo viduje. Ką iš tiesų bando pasakyti šis nenoras eiti į fizinio ugdymo pamoką?

Pagalvokite, kas jums kelia nemalonius jausmus. Galbūt pati veikla kelia didžiulį stresą? O gal baisu suklysti, patirti bendraamžių vertinimą ar nemalonu persirenginėti?
Supratus tikrąją priežastį, galima pradėti ieškoti sprendimų, kurie gali padėti iš tiesų spręsti problemą ir ilgainiui nuimti ilgalaikę įtampą. Beje, panašus nerimas neretai apima ir laukiant egzaminų rezultatų paskelbimo, o su juo taip pat įmanoma tvarkytis ramiau laukiant balų.
Štai kelios dažnos ir visiškai suprantamos priežastys, apie kurias svarbu kalbėti:
Kai paauglystėje kūnas greitai keičiasi, todėl galima jaustis nepatogiai ar keistai savo kūne, persirengimo kambarys ar sporto salė gali kelti didžiulį stresą. Kai kurie dėl šių pokyčių gali jausti gėdą ar pergyventi, kad jų kūnai nėra normalūs. Visgi paprastai jie yra visiškai normalūs. Jei kūnas ar su juo susijusios emocijos kelia didelį diskomfortą, verta ne slėptis, o apie tai pasikalbėti su tėvais, mokytoju, patikimu draugu ar psichologu.
Nerimauti dėl tokių dalykų yra absoliučiai žmogiška. Visgi mes esame patys didžiausi savo teisėjai. Tačiau geriausias būdas įveikti šią baimę yra leisti sau suklysti. Klysta net ir patys atletiškiausi ir būtent klysdami mes mokomės ir tobulėjame. Pabandykite suklysti ir pastebėkite: ar gyvenimas sustojo, ar toliau tęsiasi? Pasikalbėjus su mokytoju ar tėvais, galima garsiai įvardyti šį nerimą – tai nuima įtampą ir padeda suprasti, kad pamoka yra skirta pajudinti kūną, o ne čempionatui.
Jei nenoras eiti į pamoką kyla dėl kitų elgesio, tai jau nebe baimė klysti, o emocinis nesaugumas. Tokiu atveju tylėjimas ir bėgimas situacijos neišspręs. Verta apie tai pasikalbėti su kuo nors, kuo pasitiki. Paauglių patyčios gali būti itin nemalonios ir skaudinančios, tačiau kartais geriausia pirmoji strategija yra tiesiog nereaguoti į besityčiojančius ir toliau sportuoti. Jei jaučiatės nemaloniai, taip pat galima ramiai pasišalinti iš situacijos. Visgi, jei tai kartojasi, vien ignoravimo neužtenka ir verta apie tai pranešti suaugusiesiems, kad būtų laiku nubrėžtos aiškios ribos ir sugrąžintas saugumo jausmas klasėje.
Nors neretai tokius išgyvenimus supa gėda, apie juos verta kalbėtis. Kol slepiamės už išgalvotų pasiteisinimų, mūsų baimės ir neigiamos emocijos neretai tik auga. O pokalbis gali suteikti perspektyvą iš šalies ir priartinti prie realybės. Be to, garsiai įvardijus problemą, ji šiek tiek praranda savo didumą. Ir atvirkščiai, kartais būtent mums tenka tapti atrama kitam ir palaikyti egzaminų rezultatais nusivylusį draugą.
Nesėkmė yra niekis. Reikia turėti drąsos, kad leistum sau pasirodyti kvailai.
Charlie Chaplin
Pokalbis padeda priimti savo nepatogius jausmus, išmokti su jais išbūti ir suprasti, kad klysti ir jausti nejaukumą, gėdą ar baimę yra visiškai normali gyvenimo dalis.
O gal verčiau tiesiog pajudėti?
Kūno kultūra nebūtinai turi būti priešas. Judėjimas dažnai padeda jaustis geriau: mažina stresą, gerina nuotaiką ir suteikia energijos. Tai ypač svarbu egzaminų sezonu. Tad kartais, kai galvoje sukasi koks išradingas pasiteisinimas, geriausia tiesiog apsiauti sportbačius. Juk prasta savijauta yra viena iš dažnų priežasčių, dėl kurių nukenčia egzaminų rezultatai, tad pajudėti verta ir dėl pačių pažymių.
Jei kliūva pati veikla, sprendimų irgi būna ne vienas: galbūt verta išbandyti kitokias sporto šakas, pavyzdžiui, plaukimą, šokį, laipiojimą ar kovos menus. Apsiprasti su judėjimu salėje ir tarp žmonių gali padėti individualesnės pamokos su sporto treneriu.
Visgi svarbu pažymėti, kad tikslas yra ne prisiversti, kai kažkas yra iš tiesų negerai, o surasti sau tinkamą judėjimo būdą ir, jei reikia, pagalbą. Ir taip pat verta atsiminti, kad kreiptis pagalbos yra stipraus, o ne silpno žmogaus bruožas.
Kūno kultūra: patinka ar nepatinka?
Apibendrinti naudojant DI:







