Kasmet Pilietinės minties institutas organizuoja Nacionalinis diktantą, kuris ne tik skatina raštingumą bet ir primena, kad nepalikti nė vienos klaidos yra nemenkas iššūkis. Lietuvių kalba yra sudėtinga net gimtakalbiams. Kietu riešutėliu ji laikoma ne vien dėl gramatikos. Tai kartu ir išskirtinai gerai išsilaikiusi, archajiška kalba.
Ar lietuvių kalba tikrai seniausia pasaulyje?
Nors iki pat XVI amžiaus galo lietuvių kalba buvo laikoma prastuomenės kalba1, šiandien ji laikoma ypatinga, su turtinga ir įdomia istorija. Visgi tai, kad lietuvių kalba yra viena seniausių pasaulyje, yra plačiai paplitęs mitas. Čia verta paklausti: o ką reiškia „seniausia kalba"? Kaip svarsto lingvistai, visos kalbos kilo iš tos pačios pro-pro-prosenelės, tad tam tikra prasme visos šiandien gyvuojančios kalbos yra vienodai senos.2
Nustatyti, kuri kalba seniausia, yra apgaulingai sudėtingas uždavinys
Lingvistas Danny Hieber
Aiškumo suteikia ne klausimas, kuri kalba seniausia, o kuri mažiausiai pasikeitė nuo prokalbės laikų, kitaip tariant, yra konservatyviausia. Ir būtent čia lietuvių kalba ištiesų stovi pirmaujančių gretose.
Iš kur kilo lietuvių kalba?
Manoma, kad didžioji dalis Europoje ir dalyje Azijos kalbamų kalbų kilo iš vienos senovinės proto-indoeuropiečiųprokalbės. Indoeuropiečių kalbų šeima yra viena didžiausių pasaulyje.
Ar galite įsivaizduoti, kad prieš kelis tūkstančius metų panašia kalba kalbėjo protėviai, iš kurių vėliau gimė graikų, germanų, romanų ir daugybė kitų kalbų?
Žinoma, kalba keitėsi ir šiandien nenaudojame ir kai kurių prieš dešimtmečius gyvavusių senovinių žodžių, bet nemažai indoeuropiečių kilmės žodžių išliko.
Laikui bėgant iš šios prokalbės išsivystė daug atšakų, o tarp jų ir lietuvių kalbos prosenelė, baltų-slavų prokalbė. Manoma, kad kurį laiką būsimieji baltų ir slavų kalbų vartotojai kalbėjo bendra kalba, tačiau vėliau jų šnektos keliai išsiskyrė. Tiksliai pasakyti, kada tai įvyko, sudėtinga, tačiau mokslininkai skaičiuoja, kad atskirai baltų ir slavų kalbos pradėjo vystytis ne vėliau kaip antrojo tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje, maždaug prieš keturis tūkstančius metų.
Tai, kad kadaise dalijomės bendra kalba, liudija giminingi žodžiai (angl. cognates), turintys panašią reikšmę ir išvaizdą skirtingose kalbose. Pavyzdžiui, žodis „vilkas" lenkiškai yra „wilk", latviškai „vilks", o senojoje bažnytinėje slavų kalboje „vlьkъ". Visi jie paveldėti iš tos pačios šaknies, kurios proto-indoeuropiečių protėvis galimai buvo *wĺ̥kʷos.
Baltų prokalbė yra bendra lietuvių, latvių bei jau išnykusių baltų kalbų (prūsų, jotvingių, kuršių, sėlių ir žiemgalių) protėvė. Ši prokalbė laikui bėgant kito ir skilo į tarmes, o iš Rytų baltų šakos ilgainiui išsivystė lietuvių ir latvių kalbos.
Lietuvių kalba kaip atskiras kalbinis vienetas iš Rytų baltų prokalbės susiformavo maždaug VII-VIII amžiuje ir iki XVI amžiaus gyvavo daugiausia kaip šnekamoji kalba.3-7 Paraleliai formavosi ir skirtingos tarmės. Pirmoji lietuviška knyga buvo parašyta žemaičių tarmės pagrindu, o štai bendrinė kalba – aukštaičių tarmės pagrindu.
Kuo ypatinga lietuvių kalba?
Manoma, kad lietuvių kalba yra labiausiai archajiška iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų. Ji išsaugojo senosios indoeuropiečių kalbos savybes, kurias kitos kalbos besivystydamos seniai prarado.6,7 Kitaip tariant, kai kurios mūsų kalbos savybės mažai tepakito nuo tos kalbos, kuria kalbėjo mūsų tolimas kartas siekiantys pro-pro-proproseneliai.
Pavyzdžiui, manoma, kad daugiau nei pusė pagrindinės lietuvių kalbos leksikos yra tiesiogiai paveldėta iš senosios proto-indoeuropiečių kalbos.
Grįžkime prie žodžio „vilkas". Štai kaip jis pakito kitose kalbose nuo proto-indoeuropiečių *wĺ̥kʷos:
- sanskrite „vilkas" yra vṛka, kur l virto r
- anglų kalboje žodis gerokai pakito į wolf
- lotynų lupus jau skamba visiškai kitaip
Kitų tokių artimų žodžių pavyzdžių yra ir daugiau. Lietuvių sūnus beveik sutampa su atkurtąja proto-indoeuropiečių forma *sūnus, o Dievas išlaikė senąją šaknį *deiwos.7 Tik pagalvokite, ar ne įstabu, kad dalis šiandien vartojamų žodžių išliko tokie panašūs į tuos, kuriuos galėjo tarti prieš tūkstančius metų gyvenę mūsų protėviai?
Kita įdomi lietuvių kalbą išskirianti savybė yra išsaugoti septyni linksniai: vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas, vietininkas ir šauksmininkas. Jų galūnės itin glaudžiai sutampa su proto-indoeuropiečių galūnėmis.7 Kita archajiška laikoma kalba, taip pat išlaikiusi tokias galūnes, yra sanskritas. Įdomumo dėlei, štai kaip atrodo asmenavimas lietuvių ir sanskrito kalbomis:
🇱🇹 Lietuvių kalba
Vardininkas: vilkas
Kilmininkas: vilko
Naudininkas: vilkui
Galininkas: vilką
Įnagininkas: vilku
Vietininkas: vilke
Šauksmininkas: vilke!
🕉️Sanskritas
Vardininkas: vṛkaḥ (वृकः)
Kilmininkas: vṛkasya (वृकस्य)
Naudininkas: vṛkāya (वृकाय)
Galininkas: vṛkam (वृकम्)
Įnagininkas: vṛkeṇa (वृकेण)
Vietininkas: vṛke (वृके)
Šauksmininkas: vṛka (वृक)
Archajiškumas slypi ne tik linksniuose. Lietuvių kalba taip pat yra vienintelė iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, iki šiol išsaugojusi vadinamuosius atematinius veiksmažodžius. Tarmėse tebevartojama forma esmi (reiškianti „esu") beveik sutampa su sanskrito asmi. Išliko ir sintetinė būsimojo laiko forma su priesaga -siu (kalbėsiu), kurios pėdsakų randame nebent senovės sanskrite ir graikų kalboje.
Kalbant apie lietuvių kalbą, dažnai kartojama prancūzų kalbininko Antoine’o Meillet frazė: „Jei norite išgirsti, kaip kalbėjo indoeuropiečiai, nuvažiuokite pasiklausyti lietuvio valstiečio“.
Visgi šis posakis veikiau yra iš lūpų į lūpas einantis, kiek pasaldintas posakis. Originale A. Meillet rašė ne apie „indoeuropiečius“, o apie „mūsų protėvius“ (nos aïeuls). Pats kalbininkas pabrėžė, kad lietuvių kalba sukuria indoeuropietiškos senovės pojūtį, tačiau jos gramatika nėra tapati prokalbei.
Kadangi lietuvių kalboje išliko šios ir dar kelios kitos archajiškos savybės, ji yra itin svarbi tiriant indoeuropiečių kalbas. Ji dažnai lyginama su tokiomis senosiomis kalbomis kaip sanskritas, lotynų ar senoji graikų kalba, nes padeda geriau suprasti, kaip skambėjo ir veikė indoeuropiečių prokalbė prieš kelis tūkstančius metų.
Ar lietuviai iš tiesų susikalbėtų su sanskrito kalbėtojais?
Galbūt esate girdėję gana plačiai paplitusią istoriją apie sanskrito profesorių, kuris senais laikais atkeliavo į Lietuvą ir gebėjo susišnekėti su vietiniu tarnu. Šis pasakojimas iš dalies kyla iš mito, esą lietuvių kalba yra kilusi iš sanskrito. Visgi, kaip patvirtina kalbininkai, ši istorija yra išgalvota, o pati kilmės teorija – klaidinga.
Lietuvių ir sanskrito kalbos yra seserinės kalbos, kurios paraleliai vystėsi savarankiškai, skirtingose indoeuropiečių šakose (baltų-slavų ir indo-iranėnų). Jos yra panašios dėl to, kad abi besivystydamos išlaikė itin daug tos pačios prokalbės bruožų. Dėl šio archajiškumo atskiri žodžiai ir gramatinės formos iš tiesų skamba stebėtinai panašiai, tačiau susikalbėti ištisais sakiniais nežinant abiejų kalbų būtų praktiškai neįmanoma.
Iš tiesų bendrauti pilnais sakiniais lietuviai negali su jokios kitos kalbos atstovais. Dauguma indoeuropiečių kalbų vartotojų gali suprasti savo kaimynus (pavyzdžiui, danai su norvegais ar italai su ispanais), o lietuviams susišnekėti sudėtinga net su latviais – artimiausiais ir vieninteliais gyvais kalbiniais giminaičiais.
Neretai, kaip kai kam galbūt teko patirti, sunku suprasti net kita tarme kalbantį tautietį, pavyzdžiui, žemaičių ir aukštaičių tarmių atstovams susikalbėti kartais prireikia nemažai pastangų.8 Visgi tai suteikia lietuvių kalbai unikalumo, o tuo pačiu iš tarmių ateina ir vieni unikaliausių lietuviškų žodžių.
Lietuvių ir latvių kalbos išsiskyrė palyginai seniai, maždaug VII amžiuje, o latvių kalba nuo to laiko stipriai pakito (pavyzdžiui, suvienbalsino bei sutrumpino garsus ir perkėlė kirtį į pirmąjį skiemenį). Per daugiau nei tūkstantį metų abi kalbos nutolo tiek, kad be jokio pasiruošimo tapo tarpusavyje beveik nesuprantamos.9
Kasdien kalbame net nesusimąstydami, kad mūsų žodžiai mena prieš tūkstančius metų gyvavusią prosenelių šnektą. Nors lietuvių kalba nėra pati seniausia pasaulyje, ji laikoma viena lėčiausiai kitusių ir mažiausiai nuo indoeuropiečių prokalbės nutolusių kalbų. Iš šio bendro šaltinio išsivystė vokiečių, anglų, lenkų, hindi ir daugybė kitų šiandieninių kalbų.
šalies gyventojų
Lietuvių kalba yra gimtoji vos apie 2,38 mln. žmonių.10 Šie vos keli milijonai kalbėtojų yra pagrindiniai unikalaus kalbinio paveldo saugotojai ir puoselėtojai. Tai puikus priminimas vertinti, mylėti, saugoti ir su pasididžiavimu vartoti šiandien vis dar gyvą lietuvių kalbą (ir tuo pačiu rinktis lietuvišką žodį vietoj jį išstumti besikenančio barbarizmo). 🇱🇹
Šaltiniai
- Jonas Drungilas. „Išsilavinę žmonės ir didikai vartoja lenkų kalbą, svetimšaliai – vokiečių, valstiečiai – lietuvių…“ Orbis Lituaniae, ldkistorija.lt. Žiūrėta 2026 m. liepos 15 d.
- Schmalstieg, William R. „The Origin of the Lithuanian Language." Lituanus, vol. 28, no. 1, 1982, http://www.old.lituanus.org/1982_1/82_1_01.htm. Žiūrėta 2026 m. liepos 15 d.
- „Lietuvių kalbos kilmė." Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-kilme/. Žiūrėta 2026 m. liepos 15 d.
- „Baltų kalbos." Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/straipsnis/baltu-kalbos/. Žiūrėta 2026 m. liepos 15 d.
- Pronk, Tijmen. „Balto-Slavic." The Indo-European Language Family: A Phylogenetic Perspective, edited by Thomas Olander, Cambridge University Press, 2022, https://www.cambridge.org/core/books/indoeuropean-language-family/baltoslavic/5BF5813373849DD7D99E7D65BC40B943. Žiūrėta 2026 m. liepos 15 d.
- Klimas, Antanas. „The Importance of Lithuanian for Indo-European Linguistics." Lituanus, vol. 15, no. 3, 1969, http://www.old.lituanus.org/1969/69_3_02.htm. Žiūrėta 2026 m. liepos 15 d.
- Tu, Lucy. „What's the World's Oldest Language?" Scientific American, 2023, https://www.scientificamerican.com/article/whats-the-worlds-oldest-language1/. Žiūrėta 2026 m. liepos 15 d.
- Subačius, Giedrius. „A Unique Language: The Oldest Living Indo-European Language Finds Its Place in the Modern World.“ Lithuania in the World, no. 5, 2007, pp. 18–21, Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Lithuania, https://www.urm.lt
- „Comparison of Lithuanian and Latvian.“ Encyclopaedia Britannica, https://www.britannica.com/topic/Baltic-languages/Comparison-of-Lithuanian-and-Latvian. Žiūrėta 2026 m. liepos 15 d.
- „Tautybė, gimtoji kalba ir tikyba." Lietuvos Respublikos 2021 m. gyventojų ir būstų surašymo rezultatai, Valstybės duomenų agentūra, https://osp.stat.gov.lt/2021-gyventoju-ir-bustu-surasymo-rezultatai/tautybe-gimtoji-kalba-ir-tikyba. Žiūrėta 2026 m. liepos 15 d.
Apibendrinti naudojant DI:
Ar jums patiko straipsnis? Įvertinkite jį!
Loading...
