Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą
M. Daukša
Nors lietuvių kalba garsėja tuo, kad yra archajiškiausia gyva indoeuropiečių kalba, ištikimai išlaikiusi senosios prokalbės sandarą (tai, beje, nėra tas pat, kas būti seniausia kalba pasaulyje!), amžiams bėgant ji neišvengė ir kaimyninių šalių įtakos.
Kalbas nuolat formuoja prekyba, karai, religija, politika ir naujos technologijos, kurios kartu su naujais reiškiniais ar daiktais atneša ir naujus žodžius. Pavyzdžiui, anglų kalboje galima pastebėti po 1066 metų normanų užkariavimo įsiliejusių prancūziškų skolinių, tokių kaip government, beef ar justice. Ne išimtis yra ir lietuvių kalba.
Vieni iš kaimyninių šalių atkeliavę žodžiai laikui bėgant taip prigijo, kad tapo neatsiejama ir oficialiai priimta kasdieninės kalbos dalimi, o dalis mūsų žodyne gyvuoja „neteisėtai".
Tokie „neteisėti" kalbos gyventojai yra barbarizmai, dar vadinami svetimybėmis arba nenorminiais skoliniais. Tai iš užsienio kalbų kilę žodžiai, kurių nepriimta vartoti bendrinėje kalboje. Pats terminas atėjo iš graikų kalbos. Barbarismos reiškia „negraikišką posakį", o štai šiame straipsnyje aptarsime nelietuviškus posakius, kuriuos kalbininkai ragina keisti lietuviškais atitikmenimis.
Barbarizmai ir prigijusios svetimybės
Skoliniai atsiranda ilgalaikio bendravimo su kitakalbiais metu, ypač kai viena iš kalbų užima galios poziciją ir tampa valdžios, Bažnyčios ar mokslo kalba. Lietuvos istorijoje tokių laikotarpių būta ne vieno. Dalis jų lietuvių kalbai atnešė itin didelę priespaudą, tad ir svetimų žodžių prisikaupė nemažai.
Kai kurie iš svetimų kalbų seniai atėję žodžiai iš tiesų prigijo ir tapo oficialiai priimta lietuvių kalbos dalimi. Dažniausiai tai labai seni skoliniai, kurie per šimtmečius taip suaugo su kalba, kad lietuviško pakaito jiems paprasčiausiai nebeturime. Pavyzdžiui, iš slavų kalbų taip atėjo agurkas, botagas, blogas, barštis, batas, dvaras, grybas, knyga, karūna, o iš germanų – tokie kasdieniai žodžiai kaip durpės, gatvė, gandras, spinta, kambarys ar pinigai.
Priimtini vartoti ir kai kurie tarptautiniai žodžiai. Daugiausia jų yra atėję iš graikų ir lotynų mokslo bei kultūros žodyno, pavyzdžiui, atomas, fakultetas, kompiuteris, ciklas, schema.
Barbarizmai skiriasi tuo, kad jiems lietuviškų atitikmenų turime (ir būtent juos vertėtų vartoti vietoje pasiskolintų, šiandien nepriimtinų žodžių). Daugiausia svetimybių į lietuvių kalbą atkeliavo iš slavų ir germanų kalbų.
Lietuvių kalboje jie nusėdo per šimtmečius trukusius ryšius su lenkais ir rytų slavais. Po 1385 m. Krėvos sutarties ir Lietuvos krikšto lenkų kalbą pirmiausia perėmė bajorija, o Abiejų Tautų Respublikos laikotarpiu ji įsitvirtino kaip dvaro, bažnyčios ir mokyklos kalba. Gimtoji lietuvių kalba tais laikais buvo nustumiama į paraštes, laikoma tik „prasčiokų" šneka, tad lenkiški (taip pat ir baltarusiški) žodžiai ilgainiui prasismelkė ir į kaimo gyventojų šneką. Iš čia kilo guzikas (saga), kaldra (antklodė) ar ružavas (rožinis). 1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos, o vėliau ir sovietmečiu, prasidėjo rusifikacija: rusų kalba buvo įtvirtinta kaip administracijos, švietimo ir viešojo gyvenimo kalba, o lietuvių kalba sistemingai stumiama iš oficialiosios vartosenos.
Daugiausia atkeliavo iš vokiečių kalbos ir giliausiai įsišaknijo Lietuvos pajūryje bei Mažojoje Lietuvoje, kur lietuvininkai ilgus šimtmečius gyveno Prūsijos valdžioje. Iš čia turime šlipsą (kaklaraištį), biškį (truputį) ar šnapsą (degtinę).
Įdomu tai, kad skirtinguose Lietuvos regionuose paplitusios ne tik skirtingos tarmės, bet ir svetimybių vartojimas. Slavizmų daugiau rytų ir pietų tarmėse, t.y., aukštaičių bei dzūkų krašte, kur ryšys su slavų kalbomis buvo artimiausias. O germanizmai labiausiai įsišakniję vakarų tarmėse, ypač buvusios Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto šnektose.
Dažniausiai pasitaikantys barbarizmai
Nors šiandien naujai atsirandantys barbarizmai neretai ateina ir iš anglų kalbos, pavyzdžiui, lūzeris (nevykėlis), hakeris (programišius) ar spamas (brukalas, internetinis šlamštas), dauguma jau prigijusiųjų vis dėlto yra slavų ir germanų kilmės.
Dažniausiai jie atkeliavo kartu su iš kitų kraštų atkeliavusiais naujais daiktais ir reiškiniais. Kai į kasdienį gyvenimą įžengdavo naujas rūbas, indas ar patogumas, neretai su juo buvo atnešamas ir svetimas pavadinimas. Tad lietuvis, nusipirkęs kurtkę, prie durų pasidėjęs tapkes, o dokumentus sudėdami į papkę, kartu perimdavo ir rusišką žodį. Ypač daug tokių buitinių svetimybių įsigalėjo carinės Rusijos ir sovietmečio laikais, kai rusų kalba buvo prievolė.
Kai kurie ypač įsišakniję barbarizmai yra ne daiktų pavadinimai, o kalbos „užpildai" – žodeliai, kuriuos kartojame beveik nesąmoningai. Vieni dažniausiai vartojamų tokio tipo skolinių atkeliavo iš rusų kalbos, pavyzdžiui, „davai“, „karoče“ ar „nu“. Kalbininkai pastebi, kad būtent tokias svetimybes iškrapštyti iš kalbos sunkiausia, nes jos susijusios ne su nauju reiškiniu, o su kalbėjimo įpročiais.
Jei nuspręstumėte šiek tiek apsišvarinti savo kalbą, galite pradėti žodį „karoče“ (nuo rus. koroče, reiškiančio „trumpiau“) keisdami į „trumpai“, „žodžiu“ ar „vienu žodžiu“.
Germaniški žodžiai panašiai plito ten, kur lietuviai bendravo su vokiečiais – prekyboje, amatuose, pajūrio miestuose. O seniausias sluoksnis, lenkiškos ir baltarusiškos svetimybės, į liaudies šneką nusėdo dar per bažnyčią ir dvarą. Daugelį šių žodžių šiandien vartojame nė nesusimąstydami. Kai kuriems davai, karoče ar biškis yra neatsiejama kasdieninio žodyno dalis. O kai kurie yra mažiau akivaizdūs, pavyzdžiui, daboti (žiūrėti, saugoti), kolioti (plūsti, keikti) ar gadynė (laikas, epocha) skamba taip lietuviškai, kad retas įtartų juos esant svetimus.
| Barbarizmas | Lietuviškas atitikmuo | Kilmė | Žodis originalo kalba |
|---|---|---|---|
| abrūsas | rankšluostis | slavų | абрус |
| adijalas | apklotas | rusų | одеяло |
| bulka | banda, bandelė | lenkų | bułka |
| guzikas | saga | lenkų | guzik |
| kaldra | antklodė | lenkų | kołdra |
| ružavas | rožinis, rausvas | lenkų | różowy |
| kurtkė | striukė | rusų | куртка |
| papkė | aplankas, segtuvas | rusų | папка |
| kvasas | gira | rusų | квас |
| ukolas | dūris, injekcija | rusų | укол |
| tapkės | šlepetės | rusų | тапки |
| kastrulė | puodas | rusų | кастрюля |
| čainikas | virdulys | rusų | чайник |
| majkė | marškinėliai | rusų | майка |
| davai | nagi, na, pirmyn | rusų | давай |
| karoče | trumpiau, žodžiu | rusų | короче |
| paka | iki | rusų | пока |
| šlipsas | kaklaraištis | vokiečių | Schlips |
| biškis | truputis, šiek tiek | vokiečių | bisschen |
| žiurstas | prijuostė | vokiečių | Schürze |
| buterbrodas | sumuštinis | vokiečių | Butterbrot |
| chebra | būrys, draugija | jidiš (hebr.) | chevra |
| burgeris | mėsainis | anglų | burger |
| lūzeris | nevykėlis | anglų | loser |
| selfis | asmenukė | anglų | selfie |
Platesnį svetimybių sąrašą galite rasti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) tinklalapyje, o jei norite pasitikrinti konkretų žodį, galite pasinaudoti VLKK Kalbos konsultacijų banku arba žodynais svetainėje ekalba.lt.
Verta paminėti, kad visa tai yra veikiau kalbininkų rekomendacijos, o ne griežti draudimai. Ilgą laiką svetimybės buvo įtrauktos į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą, už kurio nesilaikymą viešojoje kalboje galėjo būti taikoma net administracinė atsakomybė. 2019 metais VLKK šio sąrašo baudžiamąjį statusą panaikino, tad šiandien už ištartą „šlipsą" ar „bulką" niekas nebaudžia. Vis dėlto patys patarimai, kaip kalbėti gražiau, aiškiau ir taisyklingiau, niekur nedingo ir tebegalioja. Kitaip tariant, rinktis lietuvišką žodį šiandien yra ne prievolė, o sąmoningas apsisprendimas puoselėti savo kalbą.
Naujoji barbarizmų banga: anglicizmai
Šiandien vis didesnę barbarizmų dalį sudaro anglicizmai. Anglų kalba, tapusi šiuolaikinio pasaulio lingua franca, į lietuvių kalbą ateina per technologijas, populiariąją kultūrą, verslą ir socialinius tinklus. Kadangi anglų kalbą vartojame vis plačiau, ši įtaka tapo kone neišvengiamu reiškiniu.
Kalbininkai anglizmus priskiria germanizmams, nes anglų kalba priklauso germanų kalbų grupei.
Dalis iš anglų kalbos atėjusių žodžių yra priimtini tarptautiniai žodžiai, pavyzdžiui, kompiuteris, dizainas, futbolas ar dronas. Vis dėlto daugeliui kitų vis dar turime puikius lietuviškus atitikmenis, pavyzdžiui:
- sponsorius → rėmėjas;
- parkingas → automobilių aikštelė;
- printeris → spausdintuvas;
- menedžeris → vadybininkas;
- hotelis → viešbutis;
- ofisas → biuras, kontora.
Kur VLKK tikrai netrūksta darbo, tai kuriant pakaitus naujiems skaitmeninio pasaulio reiškiniams. Kai kuriems žodžiams lietuviškus atitikmenis jau turime ir plačiai juos vartojame, žodį podcast pakeitė „tinklalaidė“, influencerius vadiname „nuomonės formuotojais“, o selfie – „asmenuke“. Taip pat kalbininkai skatina vietoj angliškų jaustukų, tokių kaip „vau“ ar „okei“, rinktis lietuviškus „oho“, „gerai“ ar „ai“.
Vis dažnesnis anglų kalbos vartojimas kasdienybėje atnešė ir dar vieną įdomų reiškinį - vertalus. Tai tarsi lietuviškai skambantys pažodiniai pasakymai, kurie iš tiesų yra sudaryti pagal svetimos kalbos sakinio sandarą, pavyzdžiui:
- Turėti gerą laiką (iš angl. to have a good time) → gerai praleisti laiką
- Padaryti sprendimą (iš angl. to make a decision) → priimti sprendimą
Įdomu tai, kad kalbininkai anglicizmų plitimą neretai laiko net subtilesne grėsme nei sovietmečio rusicizmus. Kaip yra pastebėjęs buvęs VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, rusų kalbą kadaise priėmėme kaip primestą okupantų kalbą, o anglų renkamės savo noru. Vis dėlto ne visi pritaria tokiam nerimui. Dalis kalbos vartotojų, ypač jaunimas, mano, kad seniai prigiję ir visiems suprantami anglicizmai kartais skamba natūraliau už dirbtinai kuriamus lietuviškus pakaitus.
Kodėl verta rinktis lietuvišką žodį
Kalba nuolat kinta. Jai turi įtakos tiek istorija, tiek politika, tiek paprastas kasdienis žmonių bendravimas. Vieni žodžiai palaipsniui nublanksta iš vartosenos, kitus pamažu pakeičia pasiskolinti ir jau tampantys kalbos dalimi.
Pavyzdžiui, kugelis aksčiau buvo laikomas germanizmu ir vietoj jo buvo siūloma vartoti žodį „bulvių plokštainis", tačiau šiandien lietuvių kalbos žodynas bei VLKK leidžia vartoti abu variantus.
Ir vis dėlto ne veltui kalbininkai stengiasi saugoti lietuvių kalbos kultūrą. Esame vienintelė tauta, kalbanti lietuviškai, tad kalbos išsaugojimas gula ant mūsų pačių pečių. Kalbos kitimas yra natūralus reiškinys ir keičiantis laikams taip pat atsiranda ir naujų dalykų, kuriems iš pradžių nė nėra lietuviško žodžio.
Ir, tiesą sakant, nors įpratus prie barbarizmų lietuviški atitikmenys iš pradžių gali skambėti keistokai, vadinti burgerį suvožtiniu, o skinhedą – skustagalviu turi savito žavesio ir žaismingumo ir gali būti smagus būdas į savo žodyną paįvairinti įdomesniais ir unikaliais lietuviškais žodžiais.
Ar dažnai savo kalboje vartojate svetimybes?
Šaltiniai
- „Barbarizmai." Visuotinė lietuvių enciklopedija, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, www.vle.lt/straipsnis/barbarizmai/. Žiūrėta 2026 m. liepos 15 d.
- „Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas." E. kalba, Lietuvių kalbos institutas, ekalba.lt. Žiūrėta 2026 m. liepos 15 d.
- „Germanizmai." Visuotinė lietuvių enciklopedija, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, www.vle.lt/straipsnis/germanizmai/. Žiūrėta 2026 m. liepos 15 d.
- „Kalbos klaidos." Mokovas, https://mokovas.wordpress.com/kalbos-klaidos/. Žiūrėta 2026 m. liepos 15 d.
- „Kalbos konsultacijų bankas." Valstybinė lietuvių kalbos komisija, www.vlkk.lt/konsultacijos. Žiūrėta 2026 m. liepos 15 d.
- „Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai." Valstybinė lietuvių kalbos komisija, www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/didziosios-klaidos/zodyno/neteiktinos-svetimybes-ir-ju-dariniai. Žiūrėta 2026 m. liepos 15 d.
- „Nevartotinos naujosios svetimybės." Valstybinė lietuvių kalbos komisija, www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/didziosios-klaidos/zodyno/nevartotinos-naujosios-svetimybes. Žiūrėta 2026 m. liepos 15 d.
- „Skoliniai. Neteiktinos svetimybės." Valstybinė lietuvių kalbos komisija, www.vlkk.lt/konsultacijos/11257-skoliniai-neteiktinos-svetimybes. Žiūrėta 2026 m. liepos 15 d.
- Antanaitis, Audrys. „A. Antanaitis: didžiausia grėsmė lietuvių kalbai – anglų kalbos aukštinimas." Elta / Kauno diena, 2019 m. vasario 11 d., kauno.diena.lt. Žiūrėta 2026 m. liepos 15 d.
Apibendrinti naudojant DI:
Ar jums patiko straipsnis? Įvertinkite jį!
Loading...
