Gyvūnų klasifikacija yra gyvūnų skirstymas į grupes pagal evoliucinę giminystę. Tai biologinės klasifikacijos, dar vadinamos sistematika, dalis. Visi organizmai grupuojami pagal tas pačias taisykles, o gyvūnai skirstomi į savo grupes, nuo bestuburių tipų iki stuburinių klasių.
Sistematika yra pagrindinė biologinės įvairovės pažinimo priemonė. Žemėje gyvena milijonai rūšių, todėl klasifikacija padeda atpažinti organizmus ir parodo, kaip rūšys susijusios tarpusavyje. Pačią biologinę įvairovę sudaro evoliucijos eigoje susiformavusi rūšių bei buveinių visuma, kurią klasifikacija susistemina į aiškią struktūrą. Sistematika yra svarbi norint gerai suprasti ir kitas biologijos programos temas, tokias kaip evoliucija, ekologija bei organizmų sandara.
Taksonų rangai
Klasifikacija yra kelių pakopų sistema. Pirmiausia visi organizmai skirstomi į pačias plačiausias grupes, šios – į smulkesnes, ir taip toliau, kol prieinama iki pavienės rūšies. Kiekviena tokia grupė vadinama taksonu, o jos vieta hierarchijoje – rangu. Pavyzdžiui, žinduoliai yra taksonas, o klasė – jų rangas.
Organizmus galima klasifikuoti pagal taksonų rangų eilę nuo aukščiausio (domeno) iki žemiausio (rūšies) rango:
- domenas
- karalystė
- tipas (augaluose – skyrius)
- klasė
- būrys (augaluose – eilė)
- šeima
- gentis
- rūšis
Kuo žemesnis rangas, tuo daugiau bendrų požymių turi jo atstovai.
Gyvūnų ir augalų rangai skiriasi. Gyvūnų sistematikoje vartojami tipas ir būrys, augalų sistematikoje – skyrius ir eilė.
Pavyzdžiui, pilkasis vilkas priklauso eukarijų domenui ir gyvūnų karalystei. Jo tipas yra chordiniai, klasė žinduoliai, būrys plėšrieji, šeima šuninių, gentis Canis, o rūšis Canis lupus. Raudonoji lapė su vilku dalijasi šeima, bet ne gentimi, nes priklauso genčiai Vulpes.
Rangų eilę verta mokėti ne tik atkartoti, bet ir taikyti. Jei žinote, kad dvi rūšys patenka į vieną šeimą, bet į skirtingas gentis, jau galite spręsti, kuri giminystė artimesnė.
Rūšis ir mokslinis rūšies pavadinimas
Rūšis yra pagrindinis klasifikacijos vienetas. Ji apibūdinama kaip individų grupė, kurios nariai turi bendrus sandaros požymius, užima tam tikrą ekologinę nišą ir gali kryžmintis tarpusavyje bei palikti vaisingų palikuonių. Verta įsiminti visus šiuos požymius, o ne vien panašią išvaizdą.
Vienas iš to pavyzdžių yra arklys ir asilas. Jie gali susilaukti mulo, tačiau mulas dažniausiai būna nevaisingas, , nes iš arklio ir asilo paveldėti chromosomų rinkiniai nesutampa, todėl sutrinka lytinių ląstelių susidarymas. Taigi arklys ir asilas laikomi skirtingomis rūšimis.

Kiekviena rūšis turi mokslinį dvinarį pavadinimą, kurį sudaro du lotyniški žodžiai. Toks pavadinimų sudarymo būdas vadinamas binarine nomenklatūra. Pirmasis žodis nurodo gentį, antrasis rūšį. Gentis rašoma didžiąja raide, rūšies epitetas mažąja, o visas pavadinimas kursyvu. Pavyzdžiui, žmogus yra Homo sapiens, daugiametė saulutė Bellis perennis, o paprastoji pušis – Pinus sylvestris. Šią sistemą XVIII a. pradėjo taikyti švedų gamtininkas Karlas Linėjus.
Gyvūnų klasifikacija: bestuburiai ir stuburiniai
Gyvūnų karalystė skirstoma į tipus, tačiau pirmiausia skiriamos dvi plačios grupės:
Stuburiniai
Turi vidinį skeletą su stuburu ir yra chordinių tipo dalis.
Bestuburiai
Stuburo neturi ir apima daug skirtingų tipų.
Kadangi bestuburiai priklauso daugeliui skirtingų tipų, jie nėra viena giminingų gyvūnų grupė, o tiesiog visi gyvūnai be stuburo.
Svarbiausi Lietuvoje gyvenančių bestuburių tipai:
- duobagyviai, pavyzdžiui, hidra
- plokščiosios kirmėlės, pavyzdžiui, kaspinuočiai
- apvaliosios kirmėlės, pavyzdžiui, askaridės
- žieduotosios kirmėlės, pavyzdžiui, sliekai
- moliuskai, pavyzdžiui, sraigės ir midijos
- nariuotakojai, pavyzdžiui, vabzdžiai, voragyviai ir vėžiagyviai
Dažniausiai painiojami nariuotakojai, kuriuos mokiniai kartais priskiria klasei. Verta atkreipti dėmesį, kad tai ne klasė, o visas tipas, kuriam priklauso trys klasės: vėžiagyviai, voragyviai ir vabzdžiai. Jas atskirti padeda kūno dalys ir antenos:
- Vabzdžių kūnas susideda iš galvos, krūtinės ir pilvelio. Jie turi tris poras kojų ir vieną porą antenų.
- Voragyvių kūnas sudarytas iš galvakrūtinės ir pilvelio. Jie turi keturias poras vaikščiojamųjų kojų ir antenų neturi (pavyzdžiui, vorai ir erkės).
- Vėžiagyviai turi dvi poras antenų, dauguma jų kvėpuoja žiaunomis. Vėžiagyvių kojų skaičius skiriasi.
Biologijos valstybiniam brandos egzaminui reikia mokėti palyginti penkias stuburinių klases: kaulines žuvis, varliagyvius, roplius, paukščius ir žinduolius.
Šios klasės lyginamos pagal keturis pagrindinius požymius: kūno dangą, kvėpavimą, kraujotaką bei dauginimąsi ir vystymąsi. Svarbu gebėti paaiškinti organizmų prisitaikymą gyventi vandenyje ar sausumoje (pavyzdžiui, apvaisinimo būdus ir poembrioninį vystymąsi).
Pagrindiniaiklasių skirtumai pateikti žemiau esančioje lentelėje:
| Klasė | Kūno danga | Kvėpavimo organai | Širdis | Dauginimasis ir vystymasis |
|---|---|---|---|---|
| Kaulinės žuvys | žvynai (kai kurioms jų nėra) | žiaunos | dviejų kamerų, vienas kraujo apytakos ratas | dažniausiai išorinis apvaisinimas, ikrai |
| Varliagyviai | drėgna oda su gleivių liaukomis | lervos žiaunomis, suaugę plaučiais ir oda | trijų kamerų, kraujas skilvelyje maišosi | dažniausiai išorinis apvaisinimas, ikrai vandenyje, netiesioginis poembrioninis vystymasis (lerva, metamorfozė) |
| Ropliai | sausa oda su raginiais žvynais | plaučiais | trijų kamerų (krokodilų keturių), pertvara skilvelyje neištisinė | vidinis apvaisinimas, dauguma deda kiaušinius, tiesioginis poembrioninis vystymasis |
| Paukščiai | plunksnos | plaučiais ir oro maišais (dvigubas kvėpavimas) | keturių kamerų, kraujas nesimaišo | vidinis apvaisinimas, kiaušiniai su kevalu, tiesioginis poembrioninis vystymasis |
| Žinduoliai | plaukai | plaučiais, padeda diafragma | keturių kamerų, kraujas nesimaišo | vidinis apvaisinimas, dauguma gyvavedžiai, tiesioginis poembrioninis vystymasis, jauniklius maitina pienu |
Klases skiria ir kūno temperatūra. Paukščių ir žinduolių kūno temperatūra pastovi, o žuvų, varliagyvių ir roplių kinta priklausomai nuo aplinkos. Gyvendami skirtingoje aplinkoje stuburiniai prisitaikę ir kitaip, pavyzdžiui, šalindami azotines atliekas: žuvys išskiria amoniaką, žinduoliai šlapalą, o ropliai šlapimo rūgštį.
Žinduolių klasėje yra viena išimtis. Dauguma žinduolių yra gyvavedžiai, tačiau kloakiniai žinduoliai, pavyzdžiui, ančiasnapis ir echidna, deda kiaušinius. Abu šie gyvūnai yra endeminės rūšys, o tokios rūšys susiformuoja evoliucijos metu, kai populiacija ilgai būna atskirta nuo kitų. Izoliuotoje populiacijoje laikui bėgant kaupiasi genetinis kintamumas, o mutacijos ir natūrali atranka palaipsniui suformuoja tik jai būdingus požymius.
Trys domenai ir eukarijų karalystės
Biologijoje naudojamos dvi pagrindinės organizmų klasifikavimo sistemos: trijų domenų ir penkių karalysčių.
Trys domenai yra šiuolaikinė, aukščiausio lygio sistema. Domenas yra didžiausias taksonas, o organizmai į domenus skirstomi pagal ląstelės sandarą. Domenų yra trys: bakterijų, archėjų ir eukarijų. Pagrindinis skirtumas tarp jų yra tai, ar ląstelėje yra branduolys. Šią sistemą 1990 m. pasiūlė Carl Woese su kolegomis, nes paaiškėjo, kad archėjos iš tiesų labai skiriasi nuo bakterijų.
Bakterijos (bakterijų domenas)
Tikrojo branduolio neturi, todėl yra prokariotai. Vienaląsčiai. Pavyzdys: pieno rūgšties bakterijos.
Archėjos (archėjų domenas)
Tikrojo branduolio neturi, todėl taip pat yra prokariotai. Nuo bakterijų skiriasi ląstelės sienelės sandara ir membranos lipidais. Vienaląsčiai.
Eukarijos (eukarijų domenas)
Ląstelėse yra branduolys, todėl yra eukariotai. Vienaląsčiai ir daugialąsčiai. Priklauso keturios karalystės: protistai, grybai, augalai ir gyvūnai.
Prokariotai nėra atskiras domenas – tai bendras pavadinimas bakterijoms ir archėjoms, neturinčioms branduolio.
Penkios karalystės yra senesnė sistema, gyvavusi prieš atrandant archėjas (kurios tuomet buvo priskiriamos bakterijoms). Ji gyvybę skirstė į bakterijų, protistų, grybų, augalų ir gyvūnų karalystes. Nors moksliškai ne visiškai tiksli, karalysčių sąvoka išliko kaip patogus būdas praktikoje grupuoti organizmus.
Kadangi domenas yra aukštesnis taksonas už karalystę, abi sistemos susijusios taip:
Bakterijų domenas atitinka bakterijų karalystę.
Archėjų domenas penkių karalysčių sistemoje atskiros karalystės neturėjo (buvo priskirtas bakterijoms).
Eukarijų domenas apima net keturias karalystes: protistus, grybus, augalus ir gyvūnus.
Karalystės lyginamos pagal keturis požymius:
- Ląstelinė sandara: ar ląstelėje yra branduolys (prokariotai ar eukariotai).
- Mitybos būdas: autotrofai (patys pasigamina maistą) arba heterotrofai (gauna iš aplinkos).
- Judrumas: ar organizmas geba judėti, ar yra sėslus/nejudrus.
- Sandaros sudėtingumas: vienaląstis organizmas arba daugialąstis, turintis audinius, organus ar organų sistemas.
| Karalystė | Ląstelinė sandara | Mitybos būdas | Judrumas | Sandaros sudėtingumas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|---|---|---|
| Bakterijos | be branduolio | autotrofai arba heterotrofai | dalis judrios | vienaląsčiai | pieno rūgšties bakterijos |
| Protistai | su branduoliu | autotrofai, heterotrofai arba mišri mityba | daugelis juda | dažniausiai vienaląsčiai, yra ir daugialąsčių | tufelė, rudieji ir raudonieji dumbliai |
| Grybai | su branduoliu | heterotrofai, maistą sugeria | dažniausiai nejudrūs | vienaląsčiai arba daugialąsčiai | mielės, baravykas |
| Augalai | su branduoliu | autotrofai (fotosintezė) | nejudrūs | daugialąsčiai, turi audinius ir organus | pušis, obelis |
| Gyvūnai | su branduoliu | heterotrofai | dažniausiai judrūs | dauguma turi audinius, organus ir organų sistemas | vilkas, sliekas |
Kuriai karalystei priklauso organizmas, lengviausia nustatyti užduodant tris klausimus: ar ląstelėje yra branduolys, kaip organizmas maitinasi ir ar jis juda. Pavyzdžiui, mielės turi branduolį, maistą sugeria ir yra nejudrios, todėl tai grybai, nors yra vienaląsčiai. Heterotrofai energijos gauna iš maisto, todėl jų mityba glaudžiai susijusi su tuo, kaip virškinamas ir pasisavinamas maistas.
Žiediniai augalai: vienskilčiai ir dviskilčiai
Augalai skirstomi į keturias grupes pagal tai, kaip jie dauginasi:
- Samanos dauginasi sporomis, kurios susidaro sporangėje (pavyzdžiui, pelkinė samana).
- Sporiniai induočiai taip pat dauginasi sporomis, kurios susidaro sporangėje (pavyzdžiui, paparčiai, asiūkliai, plaunai).
- Plikasėkliai dauginasi sėklomis, kurios susidaro kankorėžyje (pavyzdžiui, pušis, eglė).
- Gaubtasėkliai dauginasi sėklomis, kurios susidaro mezginėje (pavyzdžiui, obelis, ąžuolas, kviečiai).
Daugiausia rūšių augalų karalystėje turi gaubtasėkliai, dar vadinami žiediniais augalais. Jie skirstomi į vienskilčių ir dviskilčių klases, kurios skiriasi sėklos, lapų ir žiedo sandara:
Vienskilčiai
1 sėklaskiltis, lygiagretusis gyslotumas, žiedo dalys po 3. Pavyzdžiai: javai, svogūnai, lelijos.
Dviskilčiai
2 sėklaskiltys, tinkliškasis gyslotumas, žiedo dalys po 4 ar 5. Pavyzdžiai: ąžuolas, kiaulpienė, obelis.
Turbūt paprasčiausias būdas atskirti šias klases yra lapo gyslotumas: lygiagretus gyslotumas išduoda vienskilčius, o tinkliškas – dviskilčius.
Nustatymo raktai ir filogenetiniai medžiai
Nustatymo raktas yra klausimų seka, padedanti atpažinti nežinomą organizmą. Kiekvienas žingsnis turi tik du atsakymus, o klausimai turi remtis aiškiais, objektyviais požymiais.
1. Ar gyvūnas turi plunksnas? Jei taip, tai paukštis. Jei ne, einame prie 2 klausimo.
2. Ar jo kūnas padengtas plaukais? Jei taip, tai žinduolis. Jei ne, tikriname kitą požymį, pavyzdžiui, ar yra žvynų.
Evoliucinius ryšius vaizduoja filogenetiniai medžiai. Tai šakotos schemos, parodančios, kaip rūšys išsišakojo iš bendrų protėvių. Kuo vėliau išsiskiria dvi šakos, tuo artimesnis jų bendras protėvis ir tuo glaudesni giminystės ryšiai. Pavyzdžiui, žmogaus ir šimpanzės šakos išsiskiria vėliau nei nuo gorilos, todėl žmogus šimpanzei yra artimesnis giminaitis nei gorilai.
Kaip skaityti filogenetinį medį (įrašas anglų k.)
Filogenetiniai medžiai rodo rūšių giminystę pagal bendrą kilmę bei genų ir sandaros panašumus. Dabar tyrimuose naudojami ir sandaros požymiai, ir DNR sekos, todėl medis gali keistis atsiradus naujų duomenų. Biologijos egzamine svarbu mokėti perskaityti tokią schemą, nustatyti, kurios rūšys turi artimesnį bendrą protėvį, ir paaiškinti, kodėl nauji duomenys gali pakeisti medžio šakojimąsi.
Kodėl biologinė įvairovė mažėja
Biologinė įvairovė mažėja dėl žmogaus veiklos: ji keičia ar naikina rūšių buveines ir tiesiogiai kenkia pačioms rūšims. Rūšims išsaugoti kuriamos saugomos teritorijos (pavyzdžiui, nacionaliniai parkai ir draustiniai) ir saugomų rūšių sąrašai, tokie kaip Lietuvos raudonoji knyga.
Viena pagrindinių priežasčių yra vandens telkinių eutrofikacija. Dėl azoto ir fosforo pertekliaus sparčiai dauginasi dumbliai, vanduo „sužydi“, o jiems irstant išeikvojamas deguonis ir žūsta žuvys. Natūraliai šis procesas vyksta labai lėtai, bet trąšos ir nevalytos nuotekos jį stipriai pagreitina.

Kita priežastis yra taršą plastiku. Gyvūnai įsipainioja į plastiko atliekas arba jų prisiryja, o smulkios plastiko dalelės patenka į maisto grandines ir kenkia visai ekosistemai.
Biologinė įvairovė mažėja ir dėl invazinių rūšių. Tai žmogaus tyčia ar netyčia į naują vietą atvežtos rūšys, kurios sparčiai plinta. Lietuvoje invazinių augalų pavyzdžiai yra Sosnovskio barštis, lubinai ir elodėja, o gyvūnų – kanadinė audinė ir meškėnai. Jos išstumia vietines rūšis ir mažina rūšių įvairovę.
Ką verta žinoti prieš biologijos egzaminą
Prieš egzaminą pasitikrinkite, ar galite savais žodžiais paaiškinti šiuos dalykus:
- Rangų eilę nuo domeno iki rūšies ir augalų sistematikos skirtumus (skyrius, eilė).
- Rūšies apibrėžimą ir dvinario pavadinimo rašymo taisyklę.
- Tris domenus ir keturias eukarijų karalystes bei jų palyginimo požymius.
- Bestuburių tipus ir tris nariuotakojų klases.
- Penkių stuburinių klasių palyginimą pagal dangą, kvėpavimą, širdį ir dauginimąsi.
- Vienskilčių ir dviskilčių skirtumus.
- Filogenetinio medžio skaitymą ir bendro protėvio idėją.
- Kaip žmogaus veikla keičia biologinę įvairovę.
Ši tema tikrinama antroje VBE dalyje (laikoma IV gimnazijos klasėje). Pagal 2025–2026 m. m. aprašą evoliucijai ir sistematikai tenka apie 10 %, o gyvūnų ir augalų biologijai – po 20 % antros dalies turinio.
biologijos VBE II dalies turinio
Pasitreniruoti ir pasitikrinti žinias galite spręsdami ankstesnių metų biologijos VBE užduotis, kurias rasite Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) svetainėje.
Apibendrinti naudojant DI:









