Du broliai ar seserys (išskyrus identiškus dvynius) gauna chromosomas iš tų pačių tėvų, tačiau tikimybė, kad jie paveldėtų visiškai tokį patį chromosomų rinkinį, yra mažesnė nei viena iš 70 trilijonų. Taip yra todėl, kad kiekvienas iš tėvų gali sudaryti mažiausiai 2²³ (apie 8,4 mln.) skirtingų lytinių ląstelių, o krosingoveris šį skaičių dar padidina.
Genetika tiria, kaip genetinė informacija saugoma, perduodama ir kinta. Ji sudaro nemažą biologijos VBE temų dalį, o DNR, geno, alelio, mitozės ir mejozės sąvokos kartojasi ir kitose temose, pavyzdžiui, evoliucijoje, ląstelės biologijoje, genų technologijose.
Straipsnyje apžvelgsime DNR ir baltymų sintezę, chromosomas, mitozę ir mejozę, alelių paveldėjimą su uždavinių pavyzdžiais, mutacijas ir genų technologijas. Pabaigoje rasite, ką pasitikrinti prieš egzaminą.
Pagrindinės genetikos sąvokos
Genetinė informacija yra ląstelės DNR (kai kuriems virusams – RNR) molekulėse užrašytos instrukcijos, kurios lemia organizmo sandarą, gyvybinius procesus ir požymius. Ji perduodama dalijantis ląstelėms ir dauginantis organizmams, todėl nuo jos priklauso, kuo vaikai panašūs į tėvus, kodėl atsiranda paveldimų ligų ir iš kur rūšyse atsiranda įvairovė.
Pagrindinės sąvokos apibendrintos lentelėje apačioje:
| Terminas | Apibrėžimas |
|---|---|
| DNR | Deoksiribonukleorūgštis – nukleotidų polimeras, kuriame užrašyta paveldimoji informacija |
| RNR | Ribonukleorūgštis – nukleotidų polimeras, dalyvaujantis skaitant DNR informaciją ir sintetinant baltymus |
| Nukleotidas | DNR ar RNR sudedamoji dalis: cukrus, fosfato likutis ir azotinė bazė |
| Genas | DNR atkarpa, kurioje užkoduota informacija apie baltymo ar funkcinės RNR sandarą |
| Alelis | Vienos geno formos variantas; homologinėse chromosomose tą patį geną atitinka du aleliai |
| Chromosoma | Eukariotų ląstelėje – DNR ir baltymų darinys, kuriame išsidėstę genai |
| Homologinės chromosomos | Tos pačios poros chromosomos: viena paveldėta iš motinos, kita iš tėvo |
| Seserinės chromatidės | Dvi identiškos replikuotos chromosomos dalys, sujungtos centromera |
| Genomas | Visa organizmo ląstelėje esanti genetinė informacija |
| Kariotipas | Somatinių ląstelių chromosomų rinkinys, išdėstytas pagal dydį ir formą |
| Diploidinė ląstelė (2n) | Ląstelė su dviem chromosomų rinkiniais, kurioje kiekviena chromosoma turi homologinę porą |
| Haploidinė ląstelė (n) | Ląstelė su vienu chromosomų rinkiniu, kurioje homologinių porų nėra |
| Genotipas | Organizmo alelių visuma |
| Fenotipas | Organizmo požymių visuma, kurią lemia genotipas ir aplinka |
| Mutacija | Staigus ir atsitiktinis paveldimosios medžiagos pokytis |
Jei kartojatės egzaminui ar kontroliniam darbui, šias sąvokas galite užsirašyti ant kortelių, kur vienoje pusėje užrašytas terminas, o kitoje – jo apibrėžimas.
DNR sandara ir komplementarumo principas
DNR (deoksiribonukleorūgštis) sudaryta iš dviejų grandinių, susuktų į dvigubą spiralę.
Kiekvieną grandinę sudaro nukleotidai, o kiekvienas nukleotidas turi tris dalis: deoksiribozę (cukrų), fosfato likutį ir vieną iš keturių azotinių bazių - adeniną (A), timiną (T), guaniną (G) arba citoziną (C).
DNR grandinės viena su kita yra sujungtos vandeniliniais ryšiais tarp bazių, kurios savo ruožtu jungiasi tik tam tikromis poromis:
- A – T (juos jungia du vandeniliniai ryšiai),
- G – C (trys ryšiai).

Tai vadinama komplementarumo principu, kurio dėka pagal vieną grandinę visada galima nustatyti kitą, o ląstelei dalijantis – tiksliai nukopijuoti visą molekulę.
Jei vienos grandinės seka yra ATGCCA, kokia bus kita grandinė?
Atsakymą rasite straipsnio apačioje
Dvigubos spiralės modelį 1953 m. pasiūlė Džeimsas Votsonas ir Frensisas Krikas. Jie rėmėsi Rozalindos Franklin ir Moriso Vilkinso gautais DNR rentgenostruktūrinės analizės duomenimis. Modelis paaiškino tai, kaip viena molekulė gali saugoti paveldimą informaciją (bazių tvarka) ir kaip ją galima nukopijuoti (bazių poravimosi taisyklė). Autoriai tai užsiminė jau pirmajame straipsnyje:
Mums neliko nepastebėta, kad mūsų pasiūlyta specifinė bazių poravimo sistema gali atskleisti, kaip yra kopijuojama genetinė medžiaga
Dž. Votsonas ir F. Krikas, žurnalas „Nature“, 1953 m. balandžio 25 d.
Už DNR sandaros atradimą 1962 m. Dž. Votsonas, F. Krikas ir M. Vilkinsas gavo Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją. Šiuo modeliu remiasi visa šiuolaikinė genetika, nuo replikacijos iki Žmogaus genomo projekto.
RNR (ribonukleorūgštis) taip pat sudaryta iš nukleotidų, tačiau nuo DNR skiriasi trimis dalykais:
DNR
- Sudaryta iš dviejų grandiniu
- Cukrus: deoksiribozė
- Bazė: timinas (T)
RNR
- Dažniausiai sudaryta iš vienos grandinės
- Cukrus: ribozė
- Bazė: uracilas (U)
DNR saugo genetinę informaciją, o RNR padeda ją perskaityti ir paversti baltymais.
| Požymis | DNR | RNR |
|---|---|---|
| Cukrus | Deoksiribozė | Ribozė |
| Grandinių skaičius | Dvi (dviguba spiralė) | Viena (dažniausiai) |
| Azotinės bazės | A, T, G, C | A, U, G, C |
| Pagrindinė funkcija | Saugo genetinę informaciją | Perduoda informaciją ir dalyvauja sintetinant baltymus |
| Pagrindiniai tipai | Chromosomų DNR (taip pat mitochondrijų ir plazmidžių) | iRNR, tRNR, rRNR |
DNR yra ilgalaikis informacijos archyvas, o informacinė RNR (iRNR) – laikina jo kopija, pagal kurią statomas baltymas.
Nuo geno iki baltymo: replikacija, transkripcija ir transliacija
DNR yra instrukcijų rinkinys, bet pati nieko nedaro. Darbą ląstelėje atlieka baltymai: virškinimo fermentai skaido maistą, hemoglobinas neša deguonį, raumenų baltymai leidžia judėti. Organizmo požymiai pasireiškia tik tada, kai pagal geną pagaminamas atitinkamas baltymas.
Šis procesas vyksta pagal schemą DNR → RNR → baltymas ir apima tris pagrindinius procesus: replikaciją, transkripciją ir transliaciją (baltymo sintezę).
Replikacija yra DNR dvigubėjimas. Ji vyksta interfazėje, prieš ląstelei dalijantis, kad kiekviena dukterinė ląstelė gautų pilną genetinės informacijos rinkinį:
- DNR spiralė išsivynioja, o jos grandinės atsiskiria.
- Kiekviena grandinė tampa šablonu (matrica): pagal komplementarumo principą prie jos prijungiamos atitinkamos bazės.
- Susidaro dvi identiškos DNR molekulės. Kiekvienoje iš jų viena grandinė yra senoji, o kita – naujai susintetinta.
Transkripcija yra geno perrašymas į informacinę RNR (iRNR). Ji prasideda promotoriuje. Kadangi DNR nepalieka branduolio, iRNR nuneša geno informaciją į citoplazmą, kur sintetinami baltymai.
Perrašoma pagal komplementarumo principą, tik vietoj T įrašomas uracilas (U):
- DNR A atitinka iRNR U
- DNR T – iRNR A
- DNR G – iRNR C
- DNR C – iRNR G
Jei DNR matricinės grandinės fragmentas yra TACGGT, kokia bus iRNR seka?
Atsakymą rasite straipsnio apačioje
Transliacija yra baltymo sintezės etapas, vykstantis citoplazmoje, ribosomose:
- Ribosoma skaito iRNR seką po tris bazes (kodonus).
- Transportinė RNR (tRNR) atneša kiekvienam kodonui atitinkamą aminorūgštį.
- Aminorūgštys sujungiamos į polipeptidinę grandinę, kuri susilanksto į funkcionalų baltymą.
| Procesas | Kur vyksta eukariotų ląstelėje | Pagal ką vyksta | Rezultatas |
|---|---|---|---|
| Replikacija | Branduolyje (interfazės metu) | DNR grandinė | Dvi identiškos DNR molekulės |
| Transkripcija | Branduolyje | DNR grandinė (geno seka) | iRNR molekulė |
| Transliacija | Ribosomose citoplazmoje | iRNR | Polipeptidinė grandinė |
Taigi, transkripcijos rezultatas, iRNR, yra transliacijos „žaliava“, o replikacija užtikrina, kad kiekviena nauja ląstelė gautų pilną genų rinkinį, kurį galės perrašyti ir paversti baltymais.
O kaip ribosoma žino, kuri aminorūgštis kokį tripletą atitinka? Tai nustato genetinis kodas. Trys gretimos iRNR bazės sudaro kodoną, kuris koduoja vieną aminorūgštį. Iš viso yra 64 kodonai: 61 koduoja 20 aminorūgščių, o trys (UAA, UAG, UGA) yra stop kodonai. Kodonas AUG koduoja metioniną ir žymi sintezės pradžią. Pavyzdžiui, iRNR seka AUGCCA sudaro du kodonus – AUG (metioninas) ir CCA (prolinas).
Genetinis kodas yra tripletinis (aminorūgštį koduoja 3 bazės), vienareikšmis (vienas kodonas – viena aminorūgštis), perteklinis (vieną aminorūgštį gali koduoti keli kodonai, pvz., proliną – CCU, CCC, CCA, CCG) ir beveik universalus (beveik visuose organizmuose kodonai reiškia tą patį, todėl bakterijos gali gaminti žmogaus baltymus).
Remdamasi šiuo kodu, ląstelė susintetina visus reikalingus baltymus, kurie ir nulemia unikalius organizmo požymius.
Chromosomos, diploidinės ir haploidinės ląstelės
Žmogaus DNR molekulės yra daug ilgesnės už ląstelės branduolį, todėl jos turi būti tvarkingai supakuotos.
Eukariotų ląstelėje DNR apsivynioja apie baltymus ir sudaro chromosomą. Prieš ląstelei dalijantis (kai DNR jau padvigubėjusi), kiekviena chromosoma susideda iš dviejų identiškų seserinių chromatidžių, sujungtų centromera.

Chromosomų skaičius, dydis ir forma sudaro kariotipą, būdingą kiekvienai rūšiai. Žmogaus kūno ląstelėse yra 46 chromosomos, šimpanzės – 48, šuns – 78, vaisinės muselės – 8, žirnio – 14. Žmogaus kariotipą sudaro 22 poros autosomų ir viena pora lytinių chromosomų (moterų XX, vyrų XY).
Chromosomų skaičius neparodo, kuris organizmas sudėtingesnis. Pavyzdžiui, šuo turi daugiau chromosomų nei žmogus.
Kūno ląstelėse chromosomos sudaro poras. Vieną poros chromosomą paveldime iš mamos, kitą – iš tėčio. Tokios chromosomos vadinamos homologinėmis: jose yra tie patys genai tose pačiose vietose, tik šių genų formos (aleliai) gali skirtis. Ląstelė, turinti du chromosomų rinkinius, yra diploidinė (2n).
chromosomos (23 poros)
Haploidinės ląstelės (n) turi tik vieną rinkinį, t. y. po vieną kiekvienos poros chromosomą. Žmogaus haploidinės ląstelės yra lytinės (kiaušialąstė ir spermatozoidas), ir kiekvienoje jų yra 23 chromosomos. Apvaisinimo metu jos susijungia (n + n) ir susidaro diploidinė zigota (2n = 46).
Vaiko lytį lemia tėvo lytinė ląstelė. Visos kiaušialąstės turi X chromosomą, o spermatozoidai – X arba Y. Susijungus X ir X gimsta mergaitė, o X ir Y – berniukas, ir abiejų tikimybė yra apie 50 proc.
Jei lytinės ląstelės būtų diploidinės, kiekvienoje kartoje chromosomų skaičius padvigubėtų, todėl joms susidaryti reikalinga mejozė.
| Požymis | Diploidinė ląstelė (2n) | Haploidinė ląstelė (n) |
|---|---|---|
| Chromosomų rinkinių skaičius | Du | Vienas |
| Chromosomų skaičius žmogaus ląstelėje | 46 (23 poros) | 23 |
| Homologinės chromosomos | Sudaro poras | Porų nėra, yra po vieną kiekvienos poros chromosomą |
| Kur randama | Kūno ląstelėse ir zigotoje | Gyvūnų lytinėse ląstelėse, augalų sporose |
| Kaip susidaro | Kūno ląstelės – mitozės būdu, zigota – apvaisinimo metu | Mejozės būdu |
Mitozė ir mejozė
Ląstelės dalijasi dviem būdais – mitotiškai ir mejoziškai.
Mitozė
Kūno ląstelių dalijimasis
Mejozė
Lytinių ląstelių ir augalų sporų susidarymo būdas
Prieš abu procesus, interfazėje, vyksta DNR replikacija, todėl kiekviena chromosoma tampa sudaryta iš dviejų chromatidžių.
Mitozė
Mitozės metu iš vienos ląstelės susidaro dvi genetiškai identiškos dukterinės ląstelės, turinčios tokį patį chromosomų skaičių kaip motininė. Procesas vyksta keturiais etapais:
Profazė
Chromosomos susitraukia ir tampa matomos, išnyksta branduolio apvalkalas
Metafazė
Chromosomos išsirikiuoja ląstelės pusiaujyje
Anafazė
Chromatidės atsiskiria ir keliauja į priešingus ląstelės polius
Telofazė
Aplink atsiskyrusias chromosomas susidaro nauji branduoliai
Citokinezė
Pasidalija citoplazma ir susidaro dvi atskiros ląstelės
Mitozė užtikrina daugialąsčio organizmo augimą, pažeistų audinių ir nusidėvėjusių ląstelių atsinaujinimą bei nelytinį dauginimąsi.
Mejozė
Mejozės metu iš vienos diploidinės ląstelės susidaro keturios haploidinės ląstelės, kurios viena nuo kitos genetiškai skiriasi. Ląstelė dalijasi du kartus (mejozė I ir mejozė II), o DNR prieš tai replikuojasi tik vieną kartą:
MEJOZĖ I
Chromosomų skaičius sumažėja perpus
Profazė I
Homologinės chromosomos susiporuoja ir apsikeičia atkarpomis (krosingoveris), išnyksta branduolio apvalkalas
Dėl šio apsikeitimo atsiranda naujų alelių derinių toje pačioje chromosomoje
Metafazė I
Homologinių chromosomų poros išsirikiuoja pusiaujyje atsitiktinai
Nuo to, kaip išsirikiuos kiekviena pora, priklauso, kurios mamos ir tėčio chromosomos pateks į tą pačią ląstelę
Anafazė I
Chromatidės atsiskiria ir keliauja į priešingus ląstelės polius
Dabar kiekviename poliuje yra po vieną kiekvienos poros chromosomą
Telofazė I ir citokinezė
Susidaro dvi haploidinės ląstelės, kurių chromosomos dar sudarytos iš dviejų chromatidžių
MEJOZĖ II (DNR nesireplikuoja)
Profazė II
Kiekvienoje ląstelėje chromosomos ruošiasi dalytis
Ši fazė panaši į mitozės profazę, tik ląstelės jau haploidinės.
Metafazė II
Chromosomos išsirikiuoja pusiaujyje
Chromosomos išsirikiuoja po vieną (o ne poromis kaip metafazėje I)
Anafazė II
Atsiskiria chromatidės
Kaip ir mitozėje
Telofazė II ir citokinezė
Susidaro keturios haploidinės ląstelės, kurių chromosomos sudarytos iš vienos chromatidės
Gyvūnų organizme mejozės pabaigoje susidaro lytinės ląstelės. Vyrų organizme iš vienos ląstelės susidaro keturi spermatozoidai, o moterų – viena stambi kiaušialąstė ir mažos ląstelės, kurios vėliau žūsta. Augaluose mejozės metu susidaro haploidinės sporos.
Dėl krosingoverio ir atsitiktinio chromosomų pasiskirstymo net to paties žmogaus lytinės ląstelės yra skirtingos.
skirtingų chromosomų derinių (2²³). Krosingoveris šį skaičių dar padidina.
Ši įvairovė yra evoliucijos žaliava, nes gamtinė atranka renkasi iš jau esančių skirtumų.
Mejozėje I atsiskiria homologinės chromosomos, o mejozėje II – chromatidės. Ląstelės haploidinėmis tampa jau po mejozės I, tačiau galutinis mejozės rezultatas yra keturios, o ne dvi ląstelės.
Taip pat verta įsiminti, kad mejozėje DNR replikuojasi tik vieną kartą, o homologinės chromosomos susiporuoja ir apsikeičia atkarpomis, todėl ląstelės nėra identiškos.
Alelių paveldėjimas ir kryžminimo uždaviniai
Požymių paveldėjimo dėsningumus 1866 m. aprašė Gregoras Mendelis, tyręs žirnių kryžminimą. Kiekvienas organizmas turi po du geno alelius (po vieną iš kiekvieno tėvo), o mejozėje homologinės chromosomos atsiskiria, todėl kiekviena lytinė ląstelė gauna tik vieną alelį. Dominuojantys aleliai žymimi didžiosiomis raidėmis (A), recesyviniai – mažosiomis (a). Dominuojančio alelio požymis pasireiškia genotipe AA ir Aa, o recesyvinio – tik genotipe aa.
Kaip spręsti kryžminimo uždavinius
Kryžminimo uždaviniai sprendžiami pagal schemą:
- Nustatykite, kuris alelis dominuoja, ir pasirinkite raides.
- Užrašykite tėvų genotipus.
- Užrašykite jų gametas: kiekviena gameta turi tik vieną geno alelį.
- Sudarykite Punnetto gardelę, sujungdami visas gametų poras.
- Suskaičiuokite genotipų ir fenotipų santykį arba tikimybę.
Panagrinėkime pavyzdį. Albinizmas paveldimas kaip recesyvinis požymis: žmogus, turintis genotipą aa, negamina pigmento melanino. Tarkime, abu tėvai sveiki, bet heterozigotiniai (Aa × Aa):
| A | a | |
|---|---|---|
| A | AA | Aa |
| a | Aa | aa |
Palikuonių genotipų santykis yra 1 AA : 2 Aa : 1 aa, o fenotipų – 3 : 1. Vadinasi, kiekvieno vaiko tikimybė gimti albinosu yra 25 proc. ir nepriklauso nuo to, kokie yra anksčiau gimę vaikai.
Norint sužinoti, ar dominuojantį požymį turintis organizmas yra AA, ar Aa, taikomas analizuojamasis kryžminimas su recesyviniu homozigotu (aa): jei visi palikuonys turi dominuojantį požymį, organizmas yra AA, o jei pusė palikuonių turi recesyvinį požymį – Aa.
Žirnių sėklų geltona spalva (Y) dominuoja žalią (y). Geltonasėklis žirnis sukryžmintas su žaliasėkliu. Pusė palikuonių buvo geltoni, pusė – žali. Koks yra geltonojo tėvo genotipas?
Atsakymą rasite straipsnio apačioje
Kai stebimi du požymiai, galioja nepriklausomo požymių paveldėjimo dėsnis: jei genai yra skirtingose chromosomų porose, jie paveldimi nepriklausomai, nes metafazėje I poros išsirikiuoja nepriklausomai. Mendelis kryžmino žirnius pagal sėklos formą (R – apvali, r – raukšlėta) ir spalvą (Y – geltona, y – žalia).
Sukryžminus dvigubai heterozigotinius organizmus (RrYy × RrYy), kiekvienas tėvas sudaro keturių tipų gametas (RY, Ry, rY, ry), todėl gardelė turi 16 langelių:
| RY | Ry | rY | ry | |
|---|---|---|---|---|
| RY | RRYY | RRYy | RrYY | RrYy |
| Ry | RRYy | RRyy | RrYy | Rryy |
| rY | RrYY | RrYy | rrYY | rrYy |
| ry | RrYy | Rryy | rrYy | rryy |
Fenotipų santykis yra 9 : 3 : 3 : 1 (9 apvalūs geltoni, 3 apvalūs žali, 3 raukšlėti geltoni ir 1 raukšlėtas žalias žirnis). Taip yra tik tada, kai genai yra skirtingose chromosomose. Toje pačioje chromosomoje esantys genai dažniausiai paveldimi kartu (sukibę), ir juos išskiria tik krosingoveris.
Alelių sąveika ir paveldėjimas, sukibęs su lytimi
Dominavimas ne visada būna visiškas. Pagrindiniai alelių sąveikos tipai apibendrinti lentelėje:
| Sąveikos tipas | Kaip pasireiškia heterozigotoje | Pavyzdys | Palikuonių santykis, kai abu tėvai heterozigotos |
|---|---|---|---|
| Visiškas dominavimas | Pasireiškia tik dominuojantis alelis | Žirnių sėklų spalva: Yy – geltona | 3 : 1 pagal fenotipą, 1 : 2 : 1 pagal genotipą |
| Nepilnas dominavimas | Heterozigotos fenotipas yra tarpinis | Raudonžiedžių ir baltažiedžių didžiųjų žioveinių palikuonys turi rožinius žiedus | 1 : 2 : 1 pagal fenotipą ir genotipą |
| Kodominavimas | Pasireiškia abu aleliai vienodai | ABO kraujo grupės: IᴬIᴮ – grupė AB | 1 : 2 : 1 (A : AB : B) |
Kraujo grupių (ABO) paveldėjimą lemia trys aleliai: Iᴬ, Iᴮ ir i. Aleliai Iᴬ ir Iᴮ dominuoja alelį i ir tarpusavyje yra kodominantiniai, todėl grupę A turi IᴬIᴬ ir Iᴬi, grupę B – IᴮIᴮ ir Iᴮi, grupę AB – IᴬIᴮ, o grupę O – ii.
Mamos kraujo grupė A, tėčio – B, o pirmasis jų vaikas turi O grupę. Kokie yra tėvų genotipai ir kokių kraujo grupių vaikai dar gali gimti?
Atsakymas straipsnio apačioje
Ne visus požymius lemia vienas genas. Žmogaus akių ir odos spalvą lemia keli sąveikaujantys genai (nealelinių genų sąveika), todėl taisyklė „rudos akys dominuoja mėlynas“ yra tik apytikslė.
Su lytimi sukibusių požymių genai yra X chromosomoje. Vyras turi tik vieną X chromosomą, todėl pasireiškia net recesyvinis alelis. Moteriai (XX) recesyvinė liga pasireiškia tik homozigotinei, o heterozigotinė moteris yra sveika nešiotoja. Taip paveldimos hemofilija (kraujo krešėjimo sutrikimas) ir daltonizmas (raudonos ir žalios spalvų neskyrimas). Pirmąjį sukibimo su lytimi pavyzdį 1910 m. pastebėjo Tomas Hantas Morganas, kai tarp raudonakių vaisinių muselių aptiko baltaakį patiną.
Mama yra hemofilijos geno nešiotoja, tėtis sveikas. Kokia tikimybė, kad sūnus sirgs hemofilija? O dukra?
Atsakymas straipsnio apačioje
Paveldėjimo dėsingumus šeimoje padeda nustatyti genealoginis medis. Jame kvadratu žymimi vyrai, apskritimu – moterys, užtušuotu simboliu – požymį turintys asmenys. Horizontali linija jungia sutuoktinius, vertikali veda į vaikus, o kartos žymimos romėniškais skaitmenimis (I, II, III). Paveldėjimo tipą galima atpažinti pagal šiuos požymius:
Autosominis recesyvinis
Du sveiki tėvai turi sergantį vaiką. Serga ir vyrai, ir moterys. Požymis gali „persokšti“ kartą.
Autosominis dominantinis
Požymis pasireiškia kiekvienoje kartoje. Sergantis vaikas turi bent vieną sergantį tėvą arba motiną.
Su X sukibęs recesyvinis
Serga daugiausia vyrai. Sergančio tėvo sūnūs jo ligos nepaveldi, nes iš tėvo gauna Y chromosomą. Liga perduodama per sveikas motinas nešiotojas.
Šias taisykles galima taikyti ir atvirkščiai, pavyzdžiui, jei du sveiki tėvai turi sergančią dukterį, požymis yra autosominis recesyvinis, nes su X sukibusiu recesyviniu požymiu dukra galėtų sirgti tik tada, jei sirgtų ir jos tėtis.
Mutacijos
Mutacija yra staigus ir atsitiktinis paveldimosios medžiagos pokytis. Ji atsiranda per klaidą replikacijos metu arba dėl mutagenų: fizinių (ultravioletinė, jonizuojančioji spinduliuotė), cheminių (tabako dūmų junginiai) ir biologinių (kai kurie virusai). Palikuonims perduodamos tik lytinėse ląstelėse atsiradusios mutacijos.
| Mutacijos rūšis | Kas pakinta | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Genų (taškinė) | Pakinta geno nukleotidų seka: nukleotidas pakeičiamas, įterpiamas arba išmetamas | Albinizmas; pjautuvinė anemija (vieno nukleotido pakeitimas pakeičia hemoglobino aminorūgštį) |
| Chromosomų skaičiaus | Chromosomų skaičius pakinta viena ar keliomis chromosomomis | Dauno sindromas (trys 21-osios chromosomos kopijos, 47 chromosomos) |
| Chromosomų rinkinių (poliploidija) | Pakinta visų chromosomų rinkinių skaičius | Minkštieji kviečiai (šeši rinkiniai, 42 chromosomos); bananai (trys rinkiniai, sėklų neturi) |
Mutacijos gali sukelti įvairių sutrikimų. Genų mutacijos metu pakeitus vos vieną nukleotidą, pasikeičia kodonas ir jį atitinkanti aminorūgštis (taip atsiranda, pavyzdžiui, pjautuvinė anemija). Jei nukleotidas įterpiamas arba išmetamas, pasislenka tolesnis visų kodonų skaitymas.
Kitoks mechanizmas lemia chromosomų skaičiaus mutacijas: pavyzdžiui, Dauno sindromo atveju mejozėje neatsiskiria 21-oji chromosomų pora, todėl zigota gauna tris šios chromosomos kopijas (iš viso 47 chromosomas).
Genų technologijos
Genų technologijomis vadinami metodai, kuriais DNR yra tiriama, dauginama ar modifikuojama. Štai keli tokių technologijų pavyzdžiai:
Polimerazės grandininė reakcija (PGR) daugina tam tikrą norimą DNR fragmentą. Kiekvieno ciklo metu DNR grandinės atsiskiria, prie jų prisijungia pradmenys (trumpos DNR atkarpos, nurodančios kopijuojamą vietą), o šilumai atspari DNR polimerazė užbaigia naujas grandines. Kopijų skaičius kas ciklą padvigubėja, todėl po 30 ciklų iš vienos molekulės gaunama apie milijardas kopijų.
Elektroforezė atskiria DNR fragmentus pagal dydį: neigiamai įkrauta DNR gelyje juda link teigiamo elektrodo, o trumpesni fragmentai nueina toliau. PGR ir elektroforezės metodai yra plačiai naudojami tėvystei nustatyti, ligoms diagnozuoti ir kriminalistikoje.

Žmogaus genomo projektas (baigtas 2003 m.) nustatė visą žmogaus DNR bazių seką. Paaiškėjo, kad ją sudaro apie 3 mlrd. bazių porų, o genų yra apie 20 000–25 000. Seką žinant, genus galima ne tik skaityti, bet ir redaguoti. Tam naudojama CRISPR/Cas9 sistema: Cas9 baltymas, vedamas RNR, perpjauna DNR pasirinktoje vietoje.
Šio mokslininko komanda tyrė CRISPR/Cas9 sistemą, šiandien plačiai naudojamą genų redagavimui.
Dar viena plati sritis yra genetinis modifikavimas. Genetiškai modifikuotas (transgeninis) organizmas turi įterptą kito organizmo geną. Taip, pavyzdžiui, kuriamos bakterijos, gaminančios žmogaus insuliną: insulino genas įterpiamas į bakterijos plazmidę (mažą žiedinę DNR), o bakterija jį perskaito ir pradeda gaminti insuliną.
Genų technologijos šiandien vystosi labai sparčiai. Pavyzdžiui, Genų technologijos šiandien vystosi labai sparčiai. Pavyzdžiui, 2025 m. JAV gydytojai vos per kelis mėnesius sukūrė personalizuotą genų terapiją vienam kūdikiui, sergančiam reta paveldima liga: vaistas buvo pritaikytas būtent to vaiko mutacijai.
Kol kas tokia terapija išlieka išimtis: ji brangi, o redagavimo įrankis turi tiksliai pataikyti į vieną vietą tarp 3 milijardų bazių porų, nepaveikiant kitų genų. Šiandien mokslininkai stengiasi šiuos metodus padaryti tikslesnius bei prieinamesnius. Drauge kyla ir etinis klausimas: kuo skiriasi paciento kūno ląstelių redagavimas nuo embriono DNR keitimo, kuris būtų perduodamas ateities kartoms?
Besiruošiantiems biologijos VBE
Organizmų požymių paveldėjimas ir genų technologijos yra viena iš trijų biologijos programos temų, tikrinamų VBE I dalyje, ir sudaro 35 proc. šios dalies turinio (pagal 2025-2026 m. m. aprašą), t. y. maždaug 14 iš 100 egzamino taškų.
Prieš egzaminą verta pasitikrinti, ar galite savais žodžiais paaiškinti replikaciją, transkripciją ir transliaciją, mitozės bei mejozės skirtumus, išspręsti monohibridinio, dihibridinio ir su lytimi sukibusių požymių uždavinius, atpažinti mutacijų rūšis ir apibūdinti PGR bei transgeninių organizmų kūrimą.
Uždavinių atsakymai
- TACGGT.
- AUGCCA (metioninas–prolinas).
- Yy.
- Tėvų genotipai Iᴬi ir Iᴮi; vaikai gali turėti grupę A, B, AB arba O, kiekvieną su 25 proc. tikimybe.
- Sūnus serga su 50 proc. tikimybe, dukra nesirgs, tačiau 50 proc. dukterų bus nešiotojos.
Apibendrinti naudojant DI:









