Du broliai ar seserys (išskyrus identiškus dvynius) gauna chromosomas iš tų pačių tėvų, tačiau tikimybė, kad jie paveldėtų visiškai tokį patį chromosomų rinkinį, yra mažesnė nei viena iš 70 trilijonų. Taip yra todėl, kad kiekvienas iš tėvų gali sudaryti mažiausiai 2²³ (apie 8,4 mln.) skirtingų lytinių ląstelių, o krosingoveris šį skaičių dar padidina.

Genetika tiria, kaip genetinė informacija saugoma, perduodama ir kinta. Ji sudaro nemažą biologijos VBE temų dalį, o DNR, geno, alelio, mitozės ir mejozės sąvokos kartojasi ir kitose temose, pavyzdžiui, evoliucijoje, ląstelės biologijoje, genų technologijose.

Straipsnyje apžvelgsime DNR ir baltymų sintezę, chromosomas, mitozę ir mejozę, alelių paveldėjimą su uždavinių pavyzdžiais, mutacijas ir genų technologijas. Pabaigoje rasite, ką pasitikrinti prieš egzaminą.

Geriausi Biologija mokytojai
Karolina
4,9
4,9 (7 atsiliepimai)
Karolina
23€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Vilūnė
5
5 (7 atsiliepimai)
Vilūnė
25€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Biologijos mokytoja-korepetitorė rūta
5
5 (4 atsiliepimai)
Biologijos mokytoja-korepetitorė rūta
25€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Giedrė
5
5 (5 atsiliepimai)
Giedrė
20€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Ieva
5
5 (1 atsiliepimai)
Ieva
20€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Roberta
5
5 (4 atsiliepimai)
Roberta
30€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Rusnė
5
5 (3 atsiliepimai)
Rusnė
24€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Angelina
5
5 (1 atsiliepimai)
Angelina
20€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Karolina
4,9
4,9 (7 atsiliepimai)
Karolina
23€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Vilūnė
5
5 (7 atsiliepimai)
Vilūnė
25€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Biologijos mokytoja-korepetitorė rūta
5
5 (4 atsiliepimai)
Biologijos mokytoja-korepetitorė rūta
25€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Giedrė
5
5 (5 atsiliepimai)
Giedrė
20€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Ieva
5
5 (1 atsiliepimai)
Ieva
20€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Roberta
5
5 (4 atsiliepimai)
Roberta
30€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Rusnė
5
5 (3 atsiliepimai)
Rusnė
24€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Angelina
5
5 (1 atsiliepimai)
Angelina
20€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Pradedame

Pagrindinės genetikos sąvokos

Genetinė informacija yra ląstelės DNR (kai kuriems virusams – RNR) molekulėse užrašytos instrukcijos, kurios lemia organizmo sandarą, gyvybinius procesus ir požymius. Ji perduodama dalijantis ląstelėms ir dauginantis organizmams, todėl nuo jos priklauso, kuo vaikai panašūs į tėvus, kodėl atsiranda paveldimų ligų ir iš kur rūšyse atsiranda įvairovė.

Pagrindinės sąvokos apibendrintos lentelėje apačioje:

TerminasApibrėžimas
DNRDeoksiribonukleorūgštis – nukleotidų polimeras, kuriame užrašyta paveldimoji informacija
RNRRibonukleorūgštis – nukleotidų polimeras, dalyvaujantis skaitant DNR informaciją ir sintetinant baltymus
NukleotidasDNR ar RNR sudedamoji dalis: cukrus, fosfato likutis ir azotinė bazė
GenasDNR atkarpa, kurioje užkoduota informacija apie baltymo ar funkcinės RNR sandarą
AlelisVienos geno formos variantas; homologinėse chromosomose tą patį geną atitinka du aleliai
ChromosomaEukariotų ląstelėje – DNR ir baltymų darinys, kuriame išsidėstę genai
Homologinės chromosomosTos pačios poros chromosomos: viena paveldėta iš motinos, kita iš tėvo
Seserinės chromatidėsDvi identiškos replikuotos chromosomos dalys, sujungtos centromera
GenomasVisa organizmo ląstelėje esanti genetinė informacija
KariotipasSomatinių ląstelių chromosomų rinkinys, išdėstytas pagal dydį ir formą
Diploidinė ląstelė (2n)Ląstelė su dviem chromosomų rinkiniais, kurioje kiekviena chromosoma turi homologinę porą
Haploidinė ląstelė (n)Ląstelė su vienu chromosomų rinkiniu, kurioje homologinių porų nėra
GenotipasOrganizmo alelių visuma
FenotipasOrganizmo požymių visuma, kurią lemia genotipas ir aplinka
MutacijaStaigus ir atsitiktinis paveldimosios medžiagos pokytis

Jei kartojatės egzaminui ar kontroliniam darbui, šias sąvokas galite užsirašyti ant kortelių, kur vienoje pusėje užrašytas terminas, o kitoje – jo apibrėžimas.

DNR sandara ir komplementarumo principas

DNR (deoksiribonukleorūgštis) sudaryta iš dviejų grandinių, susuktų į dvigubą spiralę.

Kiekvieną grandinę sudaro nukleotidai, o kiekvienas nukleotidas turi tris dalis: deoksiribozę (cukrų), fosfato likutį ir vieną iš keturių azotinių bazių - adeniną (A), timiną (T), guaniną (G) arba citoziną (C).

DNR grandinės viena su kita yra sujungtos vandeniliniais ryšiais tarp bazių, kurios savo ruožtu jungiasi tik tam tikromis poromis:

  • A – T (juos jungia du vandeniliniai ryšiai),
  • G – C (trys ryšiai).
Nukleotidai ir bazių poros
DNR nukleotido struktūra (Paveikslėlio šaltinis: Wikimedia Commons, autorius: Usna)

Tai vadinama komplementarumo principu, kurio dėka pagal vieną grandinę visada galima nustatyti kitą, o ląstelei dalijantis – tiksliai nukopijuoti visą molekulę.

assignment
1 uždavinys

Jei vienos grandinės seka yra ATGCCA, kokia bus kita grandinė?

Atsakymą rasite straipsnio apačioje

Dvigubos spiralės modelį 1953 m. pasiūlė Džeimsas Votsonas ir Frensisas Krikas. Jie rėmėsi Rozalindos Franklin ir Moriso Vilkinso gautais DNR rentgenostruktūrinės analizės duomenimis. Modelis paaiškino tai, kaip viena molekulė gali saugoti paveldimą informaciją (bazių tvarka) ir kaip ją galima nukopijuoti (bazių poravimosi taisyklė). Autoriai tai užsiminė jau pirmajame straipsnyje:

Mums neliko nepastebėta, kad mūsų pasiūlyta specifinė bazių poravimo sistema gali atskleisti, kaip yra kopijuojama genetinė medžiaga

Dž. Votsonas ir F. Krikas, žurnalas „Nature“, 1953 m. balandžio 25 d.

Už DNR sandaros atradimą 1962 m. Dž. Votsonas, F. Krikas ir M. Vilkinsas gavo Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją. Šiuo modeliu remiasi visa šiuolaikinė genetika, nuo replikacijos iki Žmogaus genomo projekto.

RNR (ribonukleorūgštis) taip pat sudaryta iš nukleotidų, tačiau nuo DNR skiriasi trimis dalykais:

DNR

  • Sudaryta iš dviejų grandiniu
  • Cukrus: deoksiribozė
  • Bazė: timinas (T)

RNR

  • Dažniausiai sudaryta iš vienos grandinės
  • Cukrus: ribozė
  • Bazė: uracilas (U)

DNR saugo genetinę informaciją, o RNR padeda ją perskaityti ir paversti baltymais.

PožymisDNRRNR
CukrusDeoksiribozėRibozė
Grandinių skaičiusDvi (dviguba spiralė)Viena (dažniausiai)
Azotinės bazėsA, T, G, CA, U, G, C
Pagrindinė funkcijaSaugo genetinę informacijąPerduoda informaciją ir dalyvauja sintetinant baltymus
Pagrindiniai tipaiChromosomų DNR (taip pat mitochondrijų ir plazmidžių)iRNR, tRNR, rRNR

DNR yra ilgalaikis informacijos archyvas, o informacinė RNR (iRNR) – laikina jo kopija, pagal kurią statomas baltymas.

Nuo geno iki baltymo: replikacija, transkripcija ir transliacija

DNR yra instrukcijų rinkinys, bet pati nieko nedaro. Darbą ląstelėje atlieka baltymai: virškinimo fermentai skaido maistą, hemoglobinas neša deguonį, raumenų baltymai leidžia judėti. Organizmo požymiai pasireiškia tik tada, kai pagal geną pagaminamas atitinkamas baltymas.

Šis procesas vyksta pagal schemą DNR → RNR → baltymas ir apima tris pagrindinius procesus: replikaciją, transkripciją ir transliaciją (baltymo sintezę).

Replikacija yra DNR dvigubėjimas. Ji vyksta interfazėje, prieš ląstelei dalijantis, kad kiekviena dukterinė ląstelė gautų pilną genetinės informacijos rinkinį:

  • DNR spiralė išsivynioja, o jos grandinės atsiskiria.
  • Kiekviena grandinė tampa šablonu (matrica): pagal komplementarumo principą prie jos prijungiamos atitinkamos bazės.
  • Susidaro dvi identiškos DNR molekulės. Kiekvienoje iš jų viena grandinė yra senoji, o kita – naujai susintetinta.
Baltymo sintezės proceso vizualizacija (įrašas anglų k.)

Transkripcija yra geno perrašymas į informacinę RNR (iRNR). Ji prasideda promotoriuje. Kadangi DNR nepalieka branduolio, iRNR nuneša geno informaciją į citoplazmą, kur sintetinami baltymai.

Perrašoma pagal komplementarumo principą, tik vietoj T įrašomas uracilas (U):

  • DNR A atitinka iRNR U
  • DNR T – iRNR A
  • DNR G – iRNR C
  • DNR C – iRNR G
assignment
2 uždavinys

Jei DNR matricinės grandinės fragmentas yra TACGGT, kokia bus iRNR seka?

Atsakymą rasite straipsnio apačioje

Transliacija yra baltymo sintezės etapas, vykstantis citoplazmoje, ribosomose:

  • Ribosoma skaito iRNR seką po tris bazes (kodonus).
  • Transportinė RNR (tRNR) atneša kiekvienam kodonui atitinkamą aminorūgštį.
  • Aminorūgštys sujungiamos į polipeptidinę grandinę, kuri susilanksto į funkcionalų baltymą.
ProcesasKur vyksta eukariotų ląstelėjePagal ką vykstaRezultatas
ReplikacijaBranduolyje (interfazės metu)DNR grandinėDvi identiškos DNR molekulės
TranskripcijaBranduolyjeDNR grandinė (geno seka)iRNR molekulė
TransliacijaRibosomose citoplazmojeiRNRPolipeptidinė grandinė

Taigi, transkripcijos rezultatas, iRNR, yra transliacijos „žaliava“, o replikacija užtikrina, kad kiekviena nauja ląstelė gautų pilną genų rinkinį, kurį galės perrašyti ir paversti baltymais.

O kaip ribosoma žino, kuri aminorūgštis kokį tripletą atitinka? Tai nustato genetinis kodas. Trys gretimos iRNR bazės sudaro kodoną, kuris koduoja vieną aminorūgštį. Iš viso yra 64 kodonai: 61 koduoja 20 aminorūgščių, o trys (UAA, UAG, UGA) yra stop kodonai. Kodonas AUG koduoja metioniną ir žymi sintezės pradžią. Pavyzdžiui, iRNR seka AUGCCA sudaro du kodonus – AUG (metioninas) ir CCA (prolinas).

chrome_reader_mode
Verta įsidėmėti

Genetinis kodas yra tripletinis (aminorūgštį koduoja 3 bazės), vienareikšmis (vienas kodonas – viena aminorūgštis), perteklinis (vieną aminorūgštį gali koduoti keli kodonai, pvz., proliną – CCU, CCC, CCA, CCG) ir beveik universalus (beveik visuose organizmuose kodonai reiškia tą patį, todėl bakterijos gali gaminti žmogaus baltymus).

Remdamasi šiuo kodu, ląstelė susintetina visus reikalingus baltymus, kurie ir nulemia unikalius organizmo požymius.

Chromosomos, diploidinės ir haploidinės ląstelės

Žmogaus DNR molekulės yra daug ilgesnės už ląstelės branduolį, todėl jos turi būti tvarkingai supakuotos.

Eukariotų ląstelėje DNR apsivynioja apie baltymus ir sudaro chromosomą. Prieš ląstelei dalijantis (kai DNR jau padvigubėjusi), kiekviena chromosoma susideda iš dviejų identiškų seserinių chromatidžių, sujungtų centromera.

Chromosomos iliustracija
Chromosoma: 1. Chromatidė, 2. Centromera, 3. Trumpasis petys, 4. Ilgasis petys (Paveikslėlio šaltinis: Wikimedia Commons, autorius: Magnus Manske)

Chromosomų skaičius, dydis ir forma sudaro kariotipą, būdingą kiekvienai rūšiai. Žmogaus kūno ląstelėse yra 46 chromosomos, šimpanzės – 48, šuns – 78, vaisinės muselės – 8, žirnio – 14. Žmogaus kariotipą sudaro 22 poros autosomų ir viena pora lytinių chromosomų (moterų XX, vyrų XY).

filter_vintage
Chromosomų skaičius ≠ organizmo sudėtingumas

Chromosomų skaičius neparodo, kuris organizmas sudėtingesnis. Pavyzdžiui, šuo turi daugiau chromosomų nei žmogus.

Kūno ląstelėse chromosomos sudaro poras. Vieną poros chromosomą paveldime iš mamos, kitą – iš tėčio. Tokios chromosomos vadinamos homologinėmis: jose yra tie patys genai tose pačiose vietose, tik šių genų formos (aleliai) gali skirtis. Ląstelė, turinti du chromosomų rinkinius, yra diploidinė (2n).

🧬 Žmogaus diploidinėje ląstelėje yra 🧬
46

chromosomos (23 poros)

Haploidinės ląstelės (n) turi tik vieną rinkinį, t. y. po vieną kiekvienos poros chromosomą. Žmogaus haploidinės ląstelės yra lytinės (kiaušialąstė ir spermatozoidas), ir kiekvienoje jų yra 23 chromosomos. Apvaisinimo metu jos susijungia (n + n) ir susidaro diploidinė zigota (2n = 46).

child_care
Ar žinojote?

Vaiko lytį lemia tėvo lytinė ląstelė. Visos kiaušialąstės turi X chromosomą, o spermatozoidai – X arba Y. Susijungus X ir X gimsta mergaitė, o X ir Y – berniukas, ir abiejų tikimybė yra apie 50 proc.

Jei lytinės ląstelės būtų diploidinės, kiekvienoje kartoje chromosomų skaičius padvigubėtų, todėl joms susidaryti reikalinga mejozė.

PožymisDiploidinė ląstelė (2n)Haploidinė ląstelė (n)
Chromosomų rinkinių skaičiusDuVienas
Chromosomų skaičius žmogaus ląstelėje46 (23 poros)23
Homologinės chromosomosSudaro porasPorų nėra, yra po vieną kiekvienos poros chromosomą
Kur randamaKūno ląstelėse ir zigotojeGyvūnų lytinėse ląstelėse, augalų sporose
Kaip susidaroKūno ląstelės – mitozės būdu, zigota – apvaisinimo metuMejozės būdu
Geriausi Biologija mokytojai
Karolina
4,9
4,9 (7 atsiliepimai)
Karolina
23€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Vilūnė
5
5 (7 atsiliepimai)
Vilūnė
25€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Biologijos mokytoja-korepetitorė rūta
5
5 (4 atsiliepimai)
Biologijos mokytoja-korepetitorė rūta
25€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Giedrė
5
5 (5 atsiliepimai)
Giedrė
20€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Ieva
5
5 (1 atsiliepimai)
Ieva
20€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Roberta
5
5 (4 atsiliepimai)
Roberta
30€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Rusnė
5
5 (3 atsiliepimai)
Rusnė
24€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Angelina
5
5 (1 atsiliepimai)
Angelina
20€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Karolina
4,9
4,9 (7 atsiliepimai)
Karolina
23€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Vilūnė
5
5 (7 atsiliepimai)
Vilūnė
25€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Biologijos mokytoja-korepetitorė rūta
5
5 (4 atsiliepimai)
Biologijos mokytoja-korepetitorė rūta
25€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Giedrė
5
5 (5 atsiliepimai)
Giedrė
20€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Ieva
5
5 (1 atsiliepimai)
Ieva
20€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Roberta
5
5 (4 atsiliepimai)
Roberta
30€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Rusnė
5
5 (3 atsiliepimai)
Rusnė
24€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Angelina
5
5 (1 atsiliepimai)
Angelina
20€
/val
Gift icon
1oji pamoka nemokamai!
Pradedame

Mitozė ir mejozė

Ląstelės dalijasi dviem būdais – mitotiškai ir mejoziškai.

Mitozė

Kūno ląstelių dalijimasis

Mejozė

Lytinių ląstelių ir augalų sporų susidarymo būdas

Prieš abu procesus, interfazėje, vyksta DNR replikacija, todėl kiekviena chromosoma tampa sudaryta iš dviejų chromatidžių.

Mitozė

Mitozės metu iš vienos ląstelės susidaro dvi genetiškai identiškos dukterinės ląstelės, turinčios tokį patį chromosomų skaičių kaip motininė. Procesas vyksta keturiais etapais:

Profazė

Chromosomos susitraukia ir tampa matomos, išnyksta branduolio apvalkalas

Metafazė

Chromosomos išsirikiuoja ląstelės pusiaujyje

Anafazė

Chromatidės atsiskiria ir keliauja į priešingus ląstelės polius

Telofazė

Aplink atsiskyrusias chromosomas susidaro nauji branduoliai

Citokinezė

Pasidalija citoplazma ir susidaro dvi atskiros ląstelės

Mitozė užtikrina daugialąsčio organizmo augimą, pažeistų audinių ir nusidėvėjusių ląstelių atsinaujinimą bei nelytinį dauginimąsi.

Mejozė

Mejozės metu iš vienos diploidinės ląstelės susidaro keturios haploidinės ląstelės, kurios viena nuo kitos genetiškai skiriasi. Ląstelė dalijasi du kartus (mejozė I ir mejozė II), o DNR prieš tai replikuojasi tik vieną kartą:

MEJOZĖ I

Chromosomų skaičius sumažėja perpus

Profazė I

Homologinės chromosomos susiporuoja ir apsikeičia atkarpomis (krosingoveris), išnyksta branduolio apvalkalas

Dėl šio apsikeitimo atsiranda naujų alelių derinių toje pačioje chromosomoje

Metafazė I

Homologinių chromosomų poros išsirikiuoja pusiaujyje atsitiktinai

Nuo to, kaip išsirikiuos kiekviena pora, priklauso, kurios mamos ir tėčio chromosomos pateks į tą pačią ląstelę

Anafazė I

Chromatidės atsiskiria ir keliauja į priešingus ląstelės polius

Dabar kiekviename poliuje yra po vieną kiekvienos poros chromosomą

Telofazė I ir citokinezė

Susidaro dvi haploidinės ląstelės, kurių chromosomos dar sudarytos iš dviejų chromatidžių

MEJOZĖ II (DNR nesireplikuoja)

Profazė II

Kiekvienoje ląstelėje chromosomos ruošiasi dalytis

Ši fazė panaši į mitozės profazę, tik ląstelės jau haploidinės.

Metafazė II

Chromosomos išsirikiuoja pusiaujyje

Chromosomos išsirikiuoja po vieną (o ne poromis kaip metafazėje I)

Anafazė II

Atsiskiria chromatidės

Kaip ir mitozėje

Telofazė II ir citokinezė

Susidaro keturios haploidinės ląstelės, kurių chromosomos sudarytos iš vienos chromatidės

Gyvūnų organizme mejozės pabaigoje susidaro lytinės ląstelės. Vyrų organizme iš vienos ląstelės susidaro keturi spermatozoidai, o moterų – viena stambi kiaušialąstė ir mažos ląstelės, kurios vėliau žūsta. Augaluose mejozės metu susidaro haploidinės sporos.

Mitozės ir mejozės palyginimas (įrašas anglų k.)

Dėl krosingoverio ir atsitiktinio chromosomų pasiskirstymo net to paties žmogaus lytinės ląstelės yra skirtingos.

Vien dėl atsitiktinio homologinių chromosomų pasiskirstymo vienas žmogus gali sudaryti
8 388 608

skirtingų chromosomų derinių (2²³). Krosingoveris šį skaičių dar padidina.

Ši įvairovė yra evoliucijos žaliava, nes gamtinė atranka renkasi iš jau esančių skirtumų.

beenhere
Svarbu atsiminti

Mejozėje I atsiskiria homologinės chromosomos, o mejozėje II – chromatidės. Ląstelės haploidinėmis tampa jau po mejozės I, tačiau galutinis mejozės rezultatas yra keturios, o ne dvi ląstelės.

Taip pat verta įsiminti, kad mejozėje DNR replikuojasi tik vieną kartą, o homologinės chromosomos susiporuoja ir apsikeičia atkarpomis, todėl ląstelės nėra identiškos.

Alelių paveldėjimas ir kryžminimo uždaviniai

Požymių paveldėjimo dėsningumus 1866 m. aprašė Gregoras Mendelis, tyręs žirnių kryžminimą. Kiekvienas organizmas turi po du geno alelius (po vieną iš kiekvieno tėvo), o mejozėje homologinės chromosomos atsiskiria, todėl kiekviena lytinė ląstelė gauna tik vieną alelį. Dominuojantys aleliai žymimi didžiosiomis raidėmis (A), recesyviniai – mažosiomis (a). Dominuojančio alelio požymis pasireiškia genotipe AA ir Aa, o recesyvinio – tik genotipe aa.

Kaip spręsti kryžminimo uždavinius

Kryžminimo uždaviniai sprendžiami pagal schemą:

  1. Nustatykite, kuris alelis dominuoja, ir pasirinkite raides.
  2. Užrašykite tėvų genotipus.
  3. Užrašykite jų gametas: kiekviena gameta turi tik vieną geno alelį.
  4. Sudarykite Punnetto gardelę, sujungdami visas gametų poras.
  5. Suskaičiuokite genotipų ir fenotipų santykį arba tikimybę.

Panagrinėkime pavyzdį. Albinizmas paveldimas kaip recesyvinis požymis: žmogus, turintis genotipą aa, negamina pigmento melanino. Tarkime, abu tėvai sveiki, bet heterozigotiniai (Aa × Aa):

 Aa
AAAAa
aAaaa

Palikuonių genotipų santykis yra 1 AA : 2 Aa : 1 aa, o fenotipų – 3 : 1. Vadinasi, kiekvieno vaiko tikimybė gimti albinosu yra 25 proc. ir nepriklauso nuo to, kokie yra anksčiau gimę vaikai.

Norint sužinoti, ar dominuojantį požymį turintis organizmas yra AA, ar Aa, taikomas analizuojamasis kryžminimas su recesyviniu homozigotu (aa): jei visi palikuonys turi dominuojantį požymį, organizmas yra AA, o jei pusė palikuonių turi recesyvinį požymį – Aa.

assignment
3 uždavinys

Žirnių sėklų geltona spalva (Y) dominuoja žalią (y). Geltonasėklis žirnis sukryžmintas su žaliasėkliu. Pusė palikuonių buvo geltoni, pusė – žali. Koks yra geltonojo tėvo genotipas?

Atsakymą rasite straipsnio apačioje

Kai stebimi du požymiai, galioja nepriklausomo požymių paveldėjimo dėsnis: jei genai yra skirtingose chromosomų porose, jie paveldimi nepriklausomai, nes metafazėje I poros išsirikiuoja nepriklausomai. Mendelis kryžmino žirnius pagal sėklos formą (R – apvali, r – raukšlėta) ir spalvą (Y – geltona, y – žalia).

Sukryžminus dvigubai heterozigotinius organizmus (RrYy × RrYy), kiekvienas tėvas sudaro keturių tipų gametas (RY, Ry, rY, ry), todėl gardelė turi 16 langelių:

 RYRyrYry
RYRRYYRRYyRrYYRrYy
RyRRYyRRyyRrYyRryy
rYRrYYRrYyrrYYrrYy
ryRrYyRryyrrYyrryy

Fenotipų santykis yra 9 : 3 : 3 : 1 (9 apvalūs geltoni, 3 apvalūs žali, 3 raukšlėti geltoni ir 1 raukšlėtas žalias žirnis). Taip yra tik tada, kai genai yra skirtingose chromosomose. Toje pačioje chromosomoje esantys genai dažniausiai paveldimi kartu (sukibę), ir juos išskiria tik krosingoveris.

Alelių sąveika ir paveldėjimas, sukibęs su lytimi

Dominavimas ne visada būna visiškas. Pagrindiniai alelių sąveikos tipai apibendrinti lentelėje:

Sąveikos tipasKaip pasireiškia heterozigotojePavyzdysPalikuonių santykis, kai abu tėvai heterozigotos
Visiškas dominavimasPasireiškia tik dominuojantis alelisŽirnių sėklų spalva: Yy – geltona3 : 1 pagal fenotipą, 1 : 2 : 1 pagal genotipą
Nepilnas dominavimasHeterozigotos fenotipas yra tarpinisRaudonžiedžių ir baltažiedžių didžiųjų žioveinių palikuonys turi rožinius žiedus1 : 2 : 1 pagal fenotipą ir genotipą
KodominavimasPasireiškia abu aleliai vienodaiABO kraujo grupės: IᴬIᴮ – grupė AB1 : 2 : 1 (A : AB : B)

Kraujo grupių (ABO) paveldėjimą lemia trys aleliai: Iᴬ, Iᴮ ir i. Aleliai Iᴬ ir Iᴮ dominuoja alelį i ir tarpusavyje yra kodominantiniai, todėl grupę A turi IᴬIᴬ ir Iᴬi, grupę B – IᴮIᴮ ir Iᴮi, grupę AB – IᴬIᴮ, o grupę O – ii.

assignment
4 uždavinys

Mamos kraujo grupė A, tėčio – B, o pirmasis jų vaikas turi O grupę. Kokie yra tėvų genotipai ir kokių kraujo grupių vaikai dar gali gimti?

Atsakymas straipsnio apačioje

Ne visus požymius lemia vienas genas. Žmogaus akių ir odos spalvą lemia keli sąveikaujantys genai (nealelinių genų sąveika), todėl taisyklė „rudos akys dominuoja mėlynas“ yra tik apytikslė.

Su lytimi sukibusių požymių genai yra X chromosomoje. Vyras turi tik vieną X chromosomą, todėl pasireiškia net recesyvinis alelis. Moteriai (XX) recesyvinė liga pasireiškia tik homozigotinei, o heterozigotinė moteris yra sveika nešiotoja. Taip paveldimos hemofilija (kraujo krešėjimo sutrikimas) ir daltonizmas (raudonos ir žalios spalvų neskyrimas). Pirmąjį sukibimo su lytimi pavyzdį 1910 m. pastebėjo Tomas Hantas Morganas, kai tarp raudonakių vaisinių muselių aptiko baltaakį patiną.

assignment
5uždavinys

Mama yra hemofilijos geno nešiotoja, tėtis sveikas. Kokia tikimybė, kad sūnus sirgs hemofilija? O dukra?

Atsakymas straipsnio apačioje

Paveldėjimo dėsingumus šeimoje padeda nustatyti genealoginis medis. Jame kvadratu žymimi vyrai, apskritimu – moterys, užtušuotu simboliu – požymį turintys asmenys. Horizontali linija jungia sutuoktinius, vertikali veda į vaikus, o kartos žymimos romėniškais skaitmenimis (I, II, III). Paveldėjimo tipą galima atpažinti pagal šiuos požymius:

Autosominis recesyvinis

Du sveiki tėvai turi sergantį vaiką. Serga ir vyrai, ir moterys. Požymis gali „persokšti“ kartą.

Autosominis dominantinis

Požymis pasireiškia kiekvienoje kartoje. Sergantis vaikas turi bent vieną sergantį tėvą arba motiną.

Su X sukibęs recesyvinis

Serga daugiausia vyrai. Sergančio tėvo sūnūs jo ligos nepaveldi, nes iš tėvo gauna Y chromosomą. Liga perduodama per sveikas motinas nešiotojas.

Šias taisykles galima taikyti ir atvirkščiai, pavyzdžiui, jei du sveiki tėvai turi sergančią dukterį, požymis yra autosominis recesyvinis, nes su X sukibusiu recesyviniu požymiu dukra galėtų sirgti tik tada, jei sirgtų ir jos tėtis.

Mutacijos

Mutacija yra staigus ir atsitiktinis paveldimosios medžiagos pokytis. Ji atsiranda per klaidą replikacijos metu arba dėl mutagenų: fizinių (ultravioletinė, jonizuojančioji spinduliuotė), cheminių (tabako dūmų junginiai) ir biologinių (kai kurie virusai). Palikuonims perduodamos tik lytinėse ląstelėse atsiradusios mutacijos.

Mutacijos rūšisKas pakintaPavyzdys
Genų (taškinė)Pakinta geno nukleotidų seka: nukleotidas pakeičiamas, įterpiamas arba išmetamasAlbinizmas; pjautuvinė anemija (vieno nukleotido pakeitimas pakeičia hemoglobino aminorūgštį)
Chromosomų skaičiausChromosomų skaičius pakinta viena ar keliomis chromosomomisDauno sindromas (trys 21-osios chromosomos kopijos, 47 chromosomos)
Chromosomų rinkinių (poliploidija)Pakinta visų chromosomų rinkinių skaičiusMinkštieji kviečiai (šeši rinkiniai, 42 chromosomos); bananai (trys rinkiniai, sėklų neturi)

Mutacijos gali sukelti įvairių sutrikimų. Genų mutacijos metu pakeitus vos vieną nukleotidą, pasikeičia kodonas ir jį atitinkanti aminorūgštis (taip atsiranda, pavyzdžiui, pjautuvinė anemija). Jei nukleotidas įterpiamas arba išmetamas, pasislenka tolesnis visų kodonų skaitymas.

Kitoks mechanizmas lemia chromosomų skaičiaus mutacijas: pavyzdžiui, Dauno sindromo atveju mejozėje neatsiskiria 21-oji chromosomų pora, todėl zigota gauna tris šios chromosomos kopijas (iš viso 47 chromosomas).

Genų technologijos

Genų technologijomis vadinami metodai, kuriais DNR yra tiriama, dauginama ar modifikuojama. Štai keli tokių technologijų pavyzdžiai:

Polimerazės grandininė reakcija (PGR) daugina tam tikrą norimą DNR fragmentą. Kiekvieno ciklo metu DNR grandinės atsiskiria, prie jų prisijungia pradmenys (trumpos DNR atkarpos, nurodančios kopijuojamą vietą), o šilumai atspari DNR polimerazė užbaigia naujas grandines. Kopijų skaičius kas ciklą padvigubėja, todėl po 30 ciklų iš vienos molekulės gaunama apie milijardas kopijų.

Elektroforezė atskiria DNR fragmentus pagal dydį: neigiamai įkrauta DNR gelyje juda link teigiamo elektrodo, o trumpesni fragmentai nueina toliau. PGR ir elektroforezės metodai yra plačiai naudojami tėvystei nustatyti, ligoms diagnozuoti ir kriminalistikoje.

Gelio elektroforezė
DNR gelio elektroforezė (6 takeliai): kairėje – žinomo dydžio DNR žymuo (standartas). Mažesni fragmentai nusileidžia žemiau, o ryškesnės juostelės rodo didesnę koncentraciją. (Paveikslėlio šaltinis: Wikimedia Commons, autorius: Mnolf)

Žmogaus genomo projektas (baigtas 2003 m.) nustatė visą žmogaus DNR bazių seką. Paaiškėjo, kad ją sudaro apie 3 mlrd. bazių porų, o genų yra apie 20 000–25 000. Seką žinant, genus galima ne tik skaityti, bet ir redaguoti. Tam naudojama CRISPR/Cas9 sistema: Cas9 baltymas, vedamas RNR, perpjauna DNR pasirinktoje vietoje.

Virginijus Šikšnys
Vilniaus universiteto profesorius

Šio mokslininko komanda tyrė CRISPR/Cas9 sistemą, šiandien plačiai naudojamą genų redagavimui.

Dar viena plati sritis yra genetinis modifikavimas. Genetiškai modifikuotas (transgeninis) organizmas turi įterptą kito organizmo geną. Taip, pavyzdžiui, kuriamos bakterijos, gaminančios žmogaus insuliną: insulino genas įterpiamas į bakterijos plazmidę (mažą žiedinę DNR), o bakterija jį perskaito ir pradeda gaminti insuliną.

Profesorius dr. Algimantas Paulauskas pasakoja apie genų inžineriją

Genų technologijos šiandien vystosi labai sparčiai. Pavyzdžiui, Genų technologijos šiandien vystosi labai sparčiai. Pavyzdžiui, 2025 m. JAV gydytojai vos per kelis mėnesius sukūrė personalizuotą genų terapiją vienam kūdikiui, sergančiam reta paveldima liga: vaistas buvo pritaikytas būtent to vaiko mutacijai.

The Guardian tinklalaidės reportažas apie genų redagavimą (įrašas anglų k.)

Kol kas tokia terapija išlieka išimtis: ji brangi, o redagavimo įrankis turi tiksliai pataikyti į vieną vietą tarp 3 milijardų bazių porų, nepaveikiant kitų genų. Šiandien mokslininkai stengiasi šiuos metodus padaryti tikslesnius bei prieinamesnius. Drauge kyla ir etinis klausimas: kuo skiriasi paciento kūno ląstelių redagavimas nuo embriono DNR keitimo, kuris būtų perduodamas ateities kartoms?

Besiruošiantiems biologijos VBE

Organizmų požymių paveldėjimas ir genų technologijos yra viena iš trijų biologijos programos temų, tikrinamų VBE I dalyje, ir sudaro 35 proc. šios dalies turinio (pagal 2025-2026 m. m. aprašą), t. y. maždaug 14 iš 100 egzamino taškų.

Prieš egzaminą verta pasitikrinti, ar galite savais žodžiais paaiškinti replikaciją, transkripciją ir transliaciją, mitozės bei mejozės skirtumus, išspręsti monohibridinio, dihibridinio ir su lytimi sukibusių požymių uždavinius, atpažinti mutacijų rūšis ir apibūdinti PGR bei transgeninių organizmų kūrimą.

Uždavinių atsakymai

  1. TACGGT.
  2. AUGCCA (metioninas–prolinas).
  3. Yy.
  4. Tėvų genotipai Iᴬi ir Iᴮi; vaikai gali turėti grupę A, B, AB arba O, kiekvieną su 25 proc. tikimybe.
  5. Sūnus serga su 50 proc. tikimybe, dukra nesirgs, tačiau 50 proc. dukterų bus nešiotojos.

Apibendrinti naudojant DI:

Ar jums patiko straipsnis? Įvertinkite jį!

5,00 (1 rating(s))
Loading...

Lina

Mėgstu atrasti naujas kultūras, būti gamtoje, sportuoti, išbandyti ką nors naujo, o rašydama siekiu dalintis smalsumu.