Rokenrolas yra ne muzikos žanras, o požiūris. Tai būdas gyventi, veikti ir žvelgti į pasaulį
Lester Bangs, žurnalo „Rolling Stone“ žurnalistas
Rokas yra ne tik muzikos žanras, bet ir galingas kultūrinis reiškinys, pakeitęs ištisų kartų mąstymą. Roko muzika gimė 1950-aisiais ir neilgai trukus tapo saviraiškos, maišto bei laisvės kalba. Tai vienas įtakingiausių visų laikų muzikos žanrų, per kelis dešimtmečius padėjęs pamatus didelei daliai šiandien žinomų muzikos stilių.
Ši muzika ne tik rinko sausakimšas gerbėjų minias, bet ir diktavo madas, keitė visuomenės normas ir netgi darė įtaką politiniams procesams. Nors rokas yra neįtikėtinai įvairus ir turi daugybę atspalvių, jis tubūt visad buvo ne apie nugludintą tobulumą, o apie tikrumą.
Roko žanras yra itin platus ir jį formavo šimtai ryškių veidų, todėl bandyti juos objektyviai surikiuoti pagal svarbą būtų neįmanoma užduotis. Visgi kviečiame susipažinti su dalimi legendinių grupių ir atlikėjų, kurių istorijas bei kūrybą verta žinoti kiekvienam muzikos mylėtojui.
The Beatles
Kalbėti apie roko istoriją nepaminėjus „The Beatles“ būtų tiesiog neįmanoma. Ši legendinė grupė buvo pirmasis pasaulinio masto muzikos fenomenas, pasiekęs tokį populiarumą, kokio iki tol nebuvo regėjęs nė vienas atlikėjas.
Tokią sėkmę „The Beatles“ pasiekė ne tik dėl talento, bet ir todėl, kad pasirodė tinkamu laiku. Tuo metu sparčiai populiarėjo televizija ir radijas, kelionės lėktuvais tapo prieinamesnės, o dėl atpigusios plokštelių gamybos ir išaugusio visuomenės pragyvenimo lygio žmonės galėjo sau leisti dažniau įsigyti muzikos įrašų arba apsilankyti gyvo garso koncertuose.
Susiklosčiusios aplinkybės paruošė dirvą beprecedenčiam muzikos fenomenui, pasižymėjusiam ne tik fanatišku gerbėjų palaikymu, bet ir nemaža politine įtaka. Nors muzikos kūrėjai ir anksčiau pasitelkdavo sceną politiniams komentarams, 50-ųjų žvaigždės turėjo iki šiol nematytas galimybes pasiekti plačiąsias žmonių mases, o „The Beatles“ šia unikalia padėtimi pasinaudojo su kaupu.
„The Beatles“ muzika buvo ne tik užburianti, bet ir novatoriška, o keturių grupės narių asmenybės bei įvaizdis pakerėjo viso pasaulio auditoriją, nuo paauglių iki vyresnių kartų. Jų muzikos karjera pasiekė astronomines aukštumas. Štai keletas įspūdingų faktų:
mlrd. singlų JAV
mln. albumų kopijų JAV
mln. albumų kopijų pasaulyje
„The Beatles“ taip pat yra rekordininkai pagal daugiausiai pasiektų pirmųjų vietų Didžiosios Britanijos ir Amerikos muzikos topuose. 1988 metais grupė buvo įtraukta į rokenrolo šlovės muziejų, kur vėliau atsidūrė ir visi keturi grupės nariai (John Lennon, Paul McCartney, George Harrison ir Ringo Starr) atskirai.
Net ir praėjus keliems dešimtmečiams po jų šlovės viršūnės, „The Beatles“ muzikos vis dar klausosi tiek tie, kurie su ja augo, tiek jaunoji karta.
Elvis Presley
Kitas visame pasaulyje atpažįstamas atlikėjas ir tikra muzikos ikona yra, žinoma, Elvis Presley. Savo laikmečiu jis buvo itin prieštaringa asmenybė. Tuometinė konservatyvioji Amerikos visuomenės dalis Elvio sceninį elgesį bei dainų tekstus vertino kaip vulgarius ir nepadorius.
Nevienareikšmiškai buvo vertinamas ir jo kūrybinis santykis su afroamerikiečių muzika, kuri tuo metu buvo sistemingai stumiama iš radijo ir televizijos eterio. To meto juodaodžių spauda iš dalies palankiai vertino Elvio dėmesį, visgi kritikai pabrėžia, kad Elvis savinosi kultūrą deramai neatiduodamas pagarbos tikriesiems kūrėjams. Juodaodžiai atlikėjai niekada nepasiekė tokio lygio populiarumo kaip Presley, nors būtent jie sukūrė dainas, kuriomis jis pasinaudojo.
Nepaisant šių prieštarų, Elvį Presley galima vadinti figūra, kuri smarkiai sudrebino Amerikos visuomenę. Jo muzika ir asmenybė įkvėpė maištauti jaunimą, pavargusį nuo griežtų to meto socialinių normų suvaržymų.
Verta paminėti, kad Elvio skambesys gimė ne vien iš bliuzo. Jo įrašas „Sun“ studijoje buvo Bill Monroe „Blue Moon of Kentucky“, kurį jaunasis atlikėjas pavertė greitu, bliuzo persmelktu rokenrolu. Taip gimė rokabilis – žanras, kuriame afroamerikiečių muzikos ritmai susipina su tuo, ką dešimtmečius grojo kantri muzikos legendos.
Elvis buvo nominuotas 14 „Grammy“ apdovanojimų, iš kurių laimėjo tris (visus juos gospel kategorijoje). Jis taip pat turi ne vieną platininį ir dar daugiau auksinių albumų, o taip pat ir gausybę kitų apdovanojimų už įvairiausius pasiekimus.
The Supremes
Šiandien kiek mažiau žinoma grupė „The Supremes“ savo laiku buvo ryški muzikos scenos žvaigždė, aukštumas pasiekusi atkaklumu, ryžtu ir neabejotinu talentu. Siekdama sekmės ši „Motown“ grupė tuo metu turėjo įveikti dvigubą barjerą: grupę sudarė juodaodės moterys - Florence Ballard, Mary Wilson ir Diana Ross. Istoriškai tokia kombinacija reiškė sunkiai pasiekiamą sėkmę didžiodiose scenose.
„Motown“ yra 1959 m. Detroite įkurta amerikiečių įrašų kompanija. Tai buvo pirmoji leidykla, kuri atvėrė kelius afroamerikiečiams atlikėjams į pasaulinę sceną laikotarpiu, kai rasinė segregacija dar buvo kasdienybė. Su „Motown“ dirbo ne tik „The Supremes“, bet ir kitos legendos, tokios kaip Marvin Gaye, Stevie Wonder ir „The Temptations“.
Kasdien po pamokų atkakliai lankydamos „Motown“ studiją, galiausiai merginos įtikino įrašų kompanijos įkūrėją Berry Gordy su jomis pasirašyti sutartį.
„The Supremes“ pasiekė neįtikėtinų aukštumų. Net dvylika jų singlų užėmė pirmąją „Billboard Hot 100“ vietą, kur jų dainos, tokios kaip „Stop! In the Name of Love“ ar „Back In My Arms Again“ aplenkė visas kitas to meto Amerikos vokalines grupes.
Nors ilgainiui grupė iširo dėl pasikeitusio muzikos pasaulio konteksto ir Dianos Ross solinės karjeros, šis trio ne tik sulaukė pasaulinio pripažinimo, bet ir padėjo atverti duris kitiems, anksčiau diskriminuotiems, atlikėjams.
Guns N’ Roses
„Guns N' Roses“ į roką įnešė neapdorotos ir nesuvaldomos energijos. Jų muzika buvo panko, bliuzo bei sunkiojo metalo mišinys, išskyręs grupę iš visko, kas buvo sukurta anksčiau. Nors jie smarkiai skyrėsi nuo kitų to meto roko atlikėjų, grupės įtaka roko scenai bei 80-ųjų pabaigos ir 90-ųjų pradžios gerbėjų kartai yra neginčijama.
Dėl savo rokenroliško gyvenimo būdo grupė užsitarnavo neoficialų „pavojingiausios grupės pasaulyje“ titulą. Šią reputaciją pelnė nuolatiniai vėlavimai į koncertus (ne kartą išprovokavę gerbėjų riaušes), nevaržomas narkotikų vartojimas, viešbučių kambarių niokojimas ir nuolatinis chaosas už scenos ribų.
Nepaisant visų skandalų, „Guns N' Roses“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą (ir prie to neabejotinai prisidėjo ir sensacinga grupės dvasia). 1987 metais pasirodęs jų debiutinis albumas „Appetite for Destruction“ tapo perkamiausiu tokio tipo įrašu JAV istorijoje, o bendras per visą karjerą parduotų albumų skaičius viršijo 100 milijonų. Už šiuos pasiekimus 2012 metais grupė pelnytai buvo įamžinta Rokenrolo šlovės muziejuje.
Jimi Hendrix
Paklauskite bet ko apie visų laikų didžiausius roko muzikus ir jie neabejotinai paminės Jimi Hendrix, kurį daugelis laiko geriausiu gitaristu roko istorijoje. Jo istorija prasidėjo 1966-aisiais persikėlus į Londoną ir ten subūrus naują grupę, tačiau tikrasis lūžis įvyko 1967-aisiais Monterėjaus popmuzikos festivalyje JAV. Ten publika buvo pakerėta ne tik dar negirdėto psichodelinio gitaros skambesio, bet ir paties atlikėjo energijos. „Rolling Stones" gitaristas Brianas Jonesas publikai jį pristatė kaip „labiausiai intriguojantį gitaristą, kokį jam teko girdėti." Pasirodymo pabaigoje Hendrixas ant scenos padegė savo rankomis nudažytą „Fender Stratocaster". Ši nuotrauka du kartus pateko ant „Rolling Stone" žurnalo viršelio.
Grupė „The Jimi Hendrix Experience“ su bosistu Noeliu Reddingu ir būgnininku Mitchu Mitchellu scenoje gyvavo tik mažiau nei trejus metus (nuo 1966-ųjų iki 1969-ųjų vidurio). 1970-aisiais kolektyvas trumpam atgimė su naujais nariais, tačiau netrukus, mirus pačiam J. Hendrixui, grupės veikla galutinai nutrūko. Nepaisant to, Hendrixas tapo pasauline žvaigžde ir vienu brangiausiai apmokamų atlikėjų, kas buvo neįtikėtinas pasiekimas tais laikais, kai visuomenėje vis dar vyravo rasinė diskriminacija.
Ramones
Nors septintajame dešimtmetyje JAV muzikos sceną buvo pavergusios britų roko legendos, tokios kaip „The Beatles“ ar „The Rolling Stones“, lygiagrečiai roko istoriją rašė ir amerikiečių grupės. „Ramones" komercinė sėkmė ar pinigai nebuvo prioritetas – pankrokas jiems reiškė maištą ir kūrybinę laisvę, o ne troškimą tapti masių numylėtiniais. Kitaip tariant, tradicinės šlovės vaikytis jiems neatrodė pankrokiška.
Nors JAV „Ramones" didelio pripažinimo nesulaukė, jų 1976-ųjų gastrolės Jungtinėje Karalystėje buvo itin svarbios besiformuojančiai vietos pankroko scenai.
Jų muzika įkvėpė daugybę to meto muzikantų, tarp kurių buvo ir šiandien gerai žinomos grupės, tokios kaip „The Damned", „The Clash" bei „Buzzcocks".
Pink Floyd
„Pink Floyd" susikūrė 1965 metais Londone ir pavadinimą pasiskolino iš dviejų amerikiečių bliuzo muzikantų Pinko Andersono ir Floydo Councilio. Karjeros pradžioje Londono psichodelinio roko pogrindyje dominavo Syd Barrett. Jam 1968 m. pasitraukus dėl sveikatos problemų, prie klasikinės grupės sudėties (Roger Waters, Nick Mason ir Rick Wright) prisijungė gitaristas David Gilmour.
Tikrąją šlovę grupei atnešė 1973 m. albumas „The Dark Side of the Moon“. Jis parduotas daugiau nei 45 mln. egzempliorių tiražu, o JAV „Billboard 200“ topuose iš viso išbuvo net 741 savaitę. Didelio populiarumo sulaukė ir 1979 m. išleistas konceptualus albumas „The Wall“ – roko opera apie izoliaciją ir susvetimėjimą, pagal kurią 1982 m. buvo sukurtas ir pilnametražis kino filmas. Grupė visame pasaulyje pardavė per 250 milijonų įrašų ir 1996 m. buvo įamžinta rokenrolo šlovės muziejuje.
„Pink Floyd“ kūryba visada buvo daugiau nei tik muzika – jų albumai analizavo beprotybę, praradimus, karo absurdą ir žmogaus psichiką. Interviu žurnalui „Rolling Stone“ Roger Waters vėliau dalijosi, kad nors daugelis jų dainas siejo su kosmosu, iš tiesų kūryba visada sukosi ne apie visatos platumas, o apie vidinę žmogaus erdvę.
Simon ir Garfunkel
Šio dueto, neretai minimo kaip vienas geriausių vokalinių porų roko muzikos istorijije, dainos buvo švelnesnės, artimos hipių judėjimui ir labiau priminė folkroką nei tradicinį roką. Kai kurie dueto kūriniai tarsi priminė „The Beatles“ kuriamos nuotaiką, tačiau „Simon & Garfunkel“ visad išlaikė savitą ir unikalų braižą.
Sėkmė šį dueto aplankė toli gražu ne per naktį. 1964 metais išleistas debiutinis jų albumas liko nepastebėtas, tad duetas iširo, o Paulas Simonas išvyko į Angliją siekti karjeros kaip solo atlikėjas. Visgi 1966-aisiais, prodiuseriams įrašą „The Sound of Silence“ papildžius elektriniais instrumentais, jis atsidūrė „Billboard Hot 100“ viršūnėje. Ši sėkmė paskatino Paulą Simoną ir Artą Garfunkelį vėl susiburti.
1967-aisiais dueto kūriniai buvo panaudoti filme „Absolventas“ ir taip pasiekė dar platesnę auditoriją ir lydėjo klausytojus sudėtingu ir neramiu laikotarpiu.
Queen
Turbūt sunkiai rasi žmogų, kuris nėra girdėjęs bent vienos Queen dainos. Grupė susikūrė 1970 m. Londone ir ją sudarė keturi nariai: vokalistas Freddie Mercury, gitaristas Brianas May, būgnininkas Rogeris Tayloras ir bosistas Johnas Deaconas. Grupė į roką atnešė dar prieš tai nematytą ir negirdėtą roko, operinių harmonijų ir teatrališkumo mišinį, kuris tapo visų atpažįstamu Queen stiliumi.
1975 m. išleista daina „Bohemian Rhapsody“ net devynias savaites išbuvo Didžiosios Britanijos singlų topo viršūnėje. Jos sudėtinga operinė dalis, persidengiantys vokalai ir standartinių popmuzikos rėmų nepaisanti struktūra yra sunkiai sumaišoma su bet kokios kitos grupės kūryba. O tokį kūrinio techniškumą bei ambiciją neabejotinai įvertintų net talentingiausi klasikinės muzikos kompozitoriai.
Ji ne tik laikoma vienu svarbiausių kūrinių roko istorijoje, bet ir naujoviškas jos vaizdo klipas tapo pirmuoju, sukurtu ir platintu nepriklausomai nuo konkrečių televizijos laidų. O grupės 1985 m. koncertas „Live Aid“ labdaros renginyje Vemblio stadione iki šiol įvardijamas kaip vienas geriausių visų laikų muzikos pasirodymų istorijoje.
Per savo karjerą „Queen“ pasaulyje pardavė apie 300 milijonų įrašų. Jei norite geriau pažinti grupės simbolio Freddie Mercury bei visos grupės istoriją, rekomenduojame pažiūrėti 2018 m. išleistą biografinį filmą „Bohemian Rhapsody“.
Bob Marley & The Wailers
Retas paprieštaraus, kad būtent „Marley & The Wailers“ dėka regis šiandien skamba visame pasaulyje. Ši grupė sėkmės pirmiausia sulaukė savo gimtojoje Jamaikoje. Kiek vėliau, Bob Marley trumpai pagyvenus Delavero valstijoje, atlikėjas perėmė amerikietiškos muzikos elementus ir įliejo juos į savo bei grupės draugų kūrybą.
Svarbus posūkis grupės karjeroje atėjo tada, kai gitaristas Eric Clapton išgirdo Marley dainą „I Shot the Sheriff" ir nusprendė ją įrašyti. Clapton versija 1974 m. pasiekė pirmąją „Billboard Hot 100" vietą, o tai padėjo ir Bobo Marley vardui pirmą kartą garsiai nuskambėti Vakaruose.
1977 metais Time žurnalas grupės albumą „Exodus" paskelbė geriausiu XX amžiaus albumu. Nors Bob Marley yra labiausiai atpažįstamas grupės veidas, ši sėkmė nebūtų buvusi įmanoma be visų narių indėlio. Grupė taip pat tapo politinio aktyvizmo įrankiu. Atlikėjų kūryba iki šiol garsėja taikos, vienybės skatinimu ir smurto smerkimu.
Nirvana
„Nirvana" susikūrė 1987 metais Aberdyne mieste, Vašingtono valstijoje. Ją įkūrė vokalistas ir gitaristas Kurt Cobains bei bosistas Krist Novoselic. Per pirmuosius kelerius metus pakeitus kelis būgnininkus, 1990-aisiais prie grupės prisijungė Dave Grohl. Tuo metu grupė jau buvo įsitvirtinusi Sietlo grunge scenoje, o jų 1989 m. debiutinis albumas „Bleach“ spėjo tapti tikru underground kultu.
Tikrasis lūžis atėjo 1991 m., kai „Nirvana" pasirašė sutartį su stambia leidykla ir išleido albumą „Nevermind". Jo pagrindinis singlas „Smells Like Teen Spirit" praktiškai per naktį nustūmė glam metalą nuo populiariosios muzikos viršūnės ir pradėjo naują alternatyvaus roko erą.
Ši pop-punk-grunge grupė gyvavo itin trumpai, nes 1994-aisiais tragiškai nutrūko Kurt Cobain gyvenimas. Nepaisant ankstyvos pabaigos, „Nirvana“ roko istorijoje paliko didelį įspaudą ir įkvėpė tokius grandus kaip „Green Day“ ar „Radiohead“. Grupės būgnininkas Dave Grohl vėliau įkūrė grupę „Foo Fighters“ ir sėkmingai tęsė muzikinę karjerą.
Stevie Nicks
Stevie Nicks yra nepaprastai įdomi asmenybė. Jos raganaitę primenanti aura, požiūris į gyvenimą, ekstravagantiškas sceninis įvaizdis bei gebėjimas užburti klausytojus mistiškos išminties persmelktomis dainomis yra išties unikalus. Ji neabejotinai apibrėžė aštuntojo, devintojo ir dešimtojo dešimtmečių muzikos padangę, tiek kaip solo atlikėja, tiek kaip grupės „Fleetwood Mac“ narė.
Jos kelias į šlovę nebuvo lengvas. 1973 m. Stevie Nicks ir jos tuometinio partnerio Lindsey Buckingham išleistas bendras albumas patyrė visišką nesėkmę, o sutartis su įrašų kompanija buvo nutraukta. Atlikėja dirbo padavėja Beverli Hilse, kol „Fleetwood Mac“ prodiuseris atsitiktinai išgirdo jų įrašus ir 1975 m. pakvietė abu prisijungti prie grupės. Vėliau išleistas albumas „Rumours“ tapo vienu perkamiausių muzikos istorijoje, o Stevie Nicks – viena atpažįstamiausių roko ikonų. 2019 m. ji tapo pirmąja moterimi, du kartus įamžinta rokenrolo šlovės muziejuje.
The Runaways
Tai pirmoji pankroko grupė, sudaryta išimtinai iš moterų. Grupė padėjo pamatus riot grrrl žanrui ir estetikai bei įrodė, kad moterys roko scenoje gali būti tokios pat aštrios ir provokuojančios kaip ir vyrai.
Nors „The Runaways“ sulaukė tam tikro populiarumo, didelės komercinės sėkmės taip ir nepasiekė, tad iš esmės liko underground scenos grupe. Visgi vėliau Joan Jett įkūrė nuosavą įrašų leidyklą bei grupę „Joan Jett and the Blackhearts“. Tai atvėrė duris į pasaulinį pripažinimą, o 2015 m. atlikėjos vardas buvo įamžintas rokenrolo šlovės muziejuje.
Jei norėtumėte apie grupę sužinoti daugiau, jos muzikinį kelią aštuntajame dešimtmetyje puikiai papasakoja 2010 m. biografinis filmas „The Runaways“.
The Beach Boys
Ši Kalifornijoje susikūrusi grupė tapo tikru 60-ųjų paplūdimio kultūros simboliu. Jų muzika yra tarsi to laikmečio garso takelis, be kurio sunku įsivaizduoti paplūdimio scenas kine, išvykas prie jūros ar net mintis apie vandenyną.
Grupę sudarė broliai Brian, Dennis ir Carl Wilsonai, jų pusbrolis Mike Love ir draugas Alas Jardine. Įdomu tai, kad Dennisas buvo vienintelis tikras banglenčių sporto entuziastas tarp jų ir būtent jis pasiūlė rašyti dainas apie banglenčių kultūrą. Visgi turbūt didžiausias grupės kūrybinis variklis buvo Brian Wilsonas, kurio ambicijos neapsiribojo paplūdimio hitais. 1966-aisiais jis sukūrė albumą „Pet Sounds", kuris yra laikomas vienu novatoriškiausių popalbumų to meto istorijoje, kuris įkvepė ne vieną žinomą pop muzikos atlikėją. Ji įkvėpimo šaltiniu laikė netgi „The Beatles".
„The Beach Boys“ nuotaikingos, saulėtos ir harmoningos dainos ne tik pakelia nuotaiką, bet ir apibbūdina banglenčių kultūros skambesį, formavusį visos Amerikos požiūrį į Kalifornijos gyvenimo būdą.
The Rolling Stones
Joks klasikinio roko sąrašas nebus pilnas be „The Rolling Stones“. Šios grupės istorija prasidėjo 1961 m., kai vaikystės draugai Mick Jagger ir Keith Richards atsitiktinai susitiko Dartfordo traukinių stotyje. Supratę, kad abu dievina amerikiečių bliuzą, jie nusprendė sujungti jėgas.
Ne mažiau spontaniška yra ir grupės pavadinimo atsiradimo istorija. 1962 m. Brian Jones skambino į muzikos žurnalą dėl būsimo pasirodymo skelbimo. Žurnalistui paklausus, kokia grupė žada koncertuoti, Jones žvilgtelėjo į ant grindų gulinčią Muddy Waters plokštelę su daina „Rollin' Stone“... ir taip gimė legendinis „The Rolling Stones“ pavadinimas.
Net praėjus daugiau nei 60 metų, grupė pelnytai išlaiko neoficialų „didžiausios pasaulio roko grupės“ titulą. Keičiantis laikams, muzikantai prie jų prisitaiko, tačiau sugeba išsaugoti savo autentiškumą. Neseniai išleidę kritikų išgirtą albumą „Hackney Diamonds“ ir surengę pasaulinį turą, jie dar kartą visiems įrodė, kad rokas yra nemirštantis žanras.
Apibendrinti naudojant DI:
Ar jums patiko straipsnis? Įvertinkite jį!
Loading...
