Vieni viską užsirašo ir braižo schemas. Kitiems geriausiai sekasi, kai kas nors paaiškina žodžiais. Treti įsitikina, kad suprato, tik tada, kai patys pabando. Kuriai grupei priklausote jūs?
Šis testas sukurtas padėti suprasti, ar jums artimesnis regimasis, girdimasis ar kinestetinis (per veiklą ir judesį) informacijos įsisavinimo būdas, o rezultatą verta laikyti pradžios tašku savo mokymosi įpročiams apmąstyti.
Quiz
Quiz :
Pagrindiniai atminties tipai
Apie atmintį dažnai kalbame kaip apie vieną dalyką, bet iš tikrųjų atmintis apima kelis skirtingus tipus. Viena atminties sistema apdoroja informaciją, kitoje ji išlaikoma trumpam laikui, o trečioje informacija nugula ilgam.
Jutiminė atmintis
Jutiminė atmintis (angl. sensory memory) yra itin trumpalaikė, pirmoji informacijos stotelė. Ji akimirkai išlaiko tai, ką pamatome, išgirstame ar paliečiame. Regimasis pėdsakas paprastai išnyksta greičiau nei per sekundę, o girdimasis išlieka keletą sekundžių. Toliau į trumpalaikę atmintį patenka tik tai, į ką atkreipiame dėmesį, o likusi informacija greitai išblėsta.
Trumpalaikė (darbinė) atmintis
Trumpalaikė (dar vadinama darbine) atmintis leidžia mums trumpam išlaikyti ribotą kiekį informacijos. Pavyzdžiui, norėdami atsiimti siuntą iš paštomato, įsimename koduką, o panaudoję neilgai trukus jį pamirštame.
Norėdami įsiminti kodą, jo skaitmenis mintyse dažnai grupuojame į kelisblokus (pavyzdžiui, 12 34 56). Taip darome todėl, kad ši atmintis vienu metu išlaiko tik kelis informacijos blokus (vidutiniškai apie 3-4). Todėl ilgas skaičių ar žodžių sekas lengviau įsiminti suskaidžius jas į grupes.
Trumpalaikė atmintis yra tarsi aktyvi darbo vieta, be kurios negalėtume skaičiuoti mintinai, sekti mums sakomų nurodymų ar pakartoti ką tik išgirsto telefono numerio.
Ilgalaikė atmintis
Čia informacija saugoma ilgam. Ši atmintis skirstoma į kelis porūšius:
Deklaratyvioji atmintis
Apima prisiminimus, kuriuos galime sąmoningai prisiminti ir išsakyti žodžiais.
- Semantinė atmintis: bendros žinios, pavyzdžiui, šalių sostinės ar apibrėžimai.
- Epizodinė atmintis: asmeniniai prisiminimai, pavyzdžiui, paskutinis gimtadienis ar pirma diena mokykloje.
Nedeklaratyvioji atmintis
Padeda atlikti išmoktus veiksmus automatiškai, be sąmoningo prisiminimo.
- Procedūrinė atmintis: automatiniai veiksmai, pavyzdžiui, važiavimas dviračiu ar rašymas klaviatūra.
- Įpročiai ir sąlyginiai refleksai
Šie atminties tipai veikia skirtingai, todėl efektyvus mokymasis paprastai remiasi keliais metodais.
Mokymosi stiliai
Visi turime tuos pačius atminties mechanizmus, tačiau mokydamiesi tam tikrus informacijos formatus neretai mėgstame labiau nei kitus. Šiuos skirtumus dažniausiai bandoma paaiškinti mokymosi stilių teorija.
Remiantis šia teorija, išskiriami trys pagrindiniai tipai:
įvardina, kad geriausiai įsisavina tai, ką mato: schemas, paveikslėlius, minčių žemėlapius.
labiau mėgsta tai, ką girdi: žodines pamokas, diskusijas, tinklalaides.
mokosi darydami: atlikdami praktines užduotis, eksperimentus, judėdami.
Kartais prie šių polinkių pridedamas ir ketvirtasis – skaitymas bei rašymas.
Vis dėlto svarbu paminėti, kad pomėgis nebūtinai garantuoja geresnį rezultatą. Jei tam tikras formatas mums patinka, tai dar nereiškia, kad taip mokytis yra efektyviausia. Tinkamiausias būdas dažniausiai priklauso nuo pačios medžiagos, pavyzdžiui, geometrijai reikia vaizdinių, rašymui – žodžių, o laboratoriniams darbams – praktikos.
Mokydamiesi užsienio kalbos, vizualieji dažnai renkasi skaityti ir užsirašyti žodžius, girdimieji – kartoti garsiai bei klausytis, o kinestetiniai besimokantieji – vaidinti situacijas. Vis dėlto kalbos mokymuisi naudingiausia derinti visus šiuos būdus: rašybą verta pamatyti, tarimą išgirsti, o žodį pritaikyti praktiškai kalbant.
Manoma, kad kelių mokymosi formatų derinimas praverčia visiems, o kai medžiaga pateikiama ir žodžiais, ir vaizdais, ją paprastai suprantame giliau.
Universalūs mokymosi principai
Net jei mėgstami mokymosi formatai skiriasi, yra mokymosi būdų, kurie yra universaliai veiksmingi.
Kartojimas su pertraukomis
Informacija įsimenama ilgiau, kai ją kartojame su pertraukomis. Tai siejama su pamiršimo kreive, kuri parodo, kad neseniai išmokta informacija pamirštama greičiausiai, o laiku pakartodami naujai išmoktą medžiagą, ją galime išlaikyti ilgiau. Vienas iš pripažintų metodų yra kartojimas su pertraukomis (angl. spaced repetition).
Verta iš anksto susiplanuoti, kada kartositės. Pavyzdžiui, jei patikrinimas bus po savaitės, pirmą kartą medžiagą galite pakartoti maždaug po 1-3 dienų. Kartojimosi grafiką galite susidėlioti patys arba pasinaudoti kortelių programėlėmis. Pavyzdžiui, „Anki“ kartojimo laiką suplanuoja automatiškai.
Savęs tikrinimas
Kitas būdas, kuris padeda efektyviai mokytis, yra reguliarus savęs tikrinimas (testai, klausimai, bandymas atpasakoti išmoktą nežiūrint į užrašus). Lyginant su paprastu pakartotiniu medžiagos skaitymu, testavimasis padeda labiau įsigilinti ir giliau suprasti medžiagą. Taip pat svarbu skirti laiko peržvelgti neteisingus atsakymus ir užpildyti spragas.
Rami mokymosi aplinka
Kai mokydamiesi dalijame dėmesį tarp kelių veiklų, pavyzdžiui, tuo pat metu atsakinėjame į žinutes, vėliau prisimename gerokai mažiau. Dėmesys panašus į žibintuvėlio šviesą tamsoje: apšviečia tik tai, kur jį nukreipiame. Be to, perjungus dėmesį į kitą veiklą, mintys dar kurį laiką lieka prie ankstesnės, todėl po kiekvieno pranešimo vėl susikaupti užtrunka šiek tiek laiko.
Jei norite mokytis veiksmingiau, verta pašalinti nereikalingus trikdžius: išjunkite pranešimus, įjunkite tylųjį režimą, o geriausia telefoną palikti kitame kambaryje ar stalčiuje.
Pakankamas miegas
Pasimokius labai svarbu gerai išsimiegoti. Mokantis informacija užkoduojama, o miegant sutvirtinama ir perkeliama į ilgalaikę atmintį. Šis procesas vadinamas atminties konsolidacija.
Dieną smegenys surenka daug informacijos, o miego metu nusprendžia, ką verta išsaugoti. Galima labai tiksliai sakyti, kad miegas „sutvirtina“ dienos patirtis: stiprina svarbius neuroninius ryšius, integruoja naują informaciją su sena ir net padeda rasti kūrybiškus sprendimus. Todėl mokymasis be miego yra tarsi bandymas statyti namą be cemento.
Miego mokslininkė Dr. Laura Bojarskaitė
Taigi, jeigu kitą dieną laukia kontrolinis, verčiau prieš jį gerai išsimiegoti, o ne mokytis iki paryčių.
Ką daryti su testo rezultatu?
Testo rezultatai yra orientaciniai ir skirti padėti pažinti, bet ne tiksliai nustatyti savo mokymosi stilių. Geriau pažinę savo polinkius mokantis galite:
- pastebėti, kurie jūsų mokymosi įpročiai jums tik patinka, o kurie iš tiesų padeda;
- atsisakyti mažiau naudingų mokymosi būdų, tokių kaip pakartotinis skaitymas ar teksto pabraukimas, ir pakeisti juos savęs tikrinimu bei kartojimu su pertraukomis.
Taip pat verta mokymosi formatus derinti pagal medžiagą ir pabandyti naudoti kelis skirtingus mokymosi būdus.
Jei mokytis patiems sudėtinga ar norite papildomos pagalbos, galite kreiptis ir į korepetitorių. Individualių pamokų metu galite išbandyti skirtingus metodus, o mokytojas gali padėti pritaikyti tempą, užduotis ir kartojimo grafiką prie jūsų tikslų.
Šaltiniai
- Pashler, Harold, et al. „Learning Styles: Concepts and Evidence.“ Psychological Science in the Public Interest, vol. 9, no. 3, 2008, pp. 105–119. https://scholarcommons.usf.edu/psy_facpub/1765. Žiūrėta 2026 m. spalio 6 d.
- Cowan, Nelson. „The Magical Number 4 in Short-Term Memory: A Reconsideration of Mental Storage Capacity.“ Behavioral and Brain Sciences, vol. 24, no. 1, 2001, pp. 87–114. https://doi.org/10.1017/S0140525X01003922. Žiūrėta 2026 m. spalio 6 d.
- „Learning Styles as a Myth.“ Poorvu Center for Teaching and Learning, Yale University, https://poorvucenter.yale.edu/LearningStylesMyth. Žiūrėta 2026 m. spalio 6 d.
- Dunlosky, John, et al. „Improving Students' Learning With Effective Learning Techniques: Promising Directions From Cognitive and Educational Psychology.“ Psychological Science in the Public Interest, vol. 14, no. 1, 2013, pp. 4–58. https://doi.org/10.1177/1529100612453266. Žiūrėta 2026 m. spalio 6 d.
- Cepeda, Nicholas J., et al. „Spacing Effects in Learning: A Temporal Ridgeline of Optimal Retention.“ Psychological Science, vol. 19, no. 11, 2008, pp. 1095–1102. https://doi.org/10.1111/j.1467-9280.2008.02209.x. Žiūrėta 2026 m. spalio 6 d.
- Roediger, Henry L., and Jeffrey D. Karpicke. „Test-Enhanced Learning: Taking Memory Tests Improves Long-Term Retention.“ Psychological Science, vol. 17, no. 3, 2006, pp. 249–255. https://doi.org/10.1111/j.1467-9280.2006.01693.x. Žiūrėta 2026 m. spalio 6 d.
- Diekelmann, Susanne, and Jan Born. „The Memory Function of Sleep.“ Nature Reviews Neuroscience, vol. 11, 2010, pp. 114–126. https://www.nature.com/articles/nrn2762. Žiūrėta 2026 m. spalio 6 d.
- Meškaitė, Jurgita. „Smegenų treniruotės ir miegas: interviu su Laura Bojarskaite.“ Žinau viską, 2026 m. balandžio 22 d., https://zinauviska.lt/articles/smegenu-treniruotes-ir-miegas-interviu-su-laura-bojarskaite/. Žiūrėta 2026 m. spalio 6 d.
Apibendrinti naudojant DI:
Ar jums patiko straipsnis? Įvertinkite jį!
Loading...
