Šiandien sporto šakų pasirinkimas yra itin platus. Sporto klubuose galima rinktis įvairiausius užsiėmimus nuo jogos iki kovos menų ar padelio, o internete gausu nemokamų treniruočių vaizdo įrašų bei patarimų. Išbandyti naują sporto šaką šiandien paprasta kaip niekad. Tačiau didelė laisvė atneša ir dilemą: kaip iš tos gausybės variantų išsirinkti sau tinkamiausią?
Geriausia sporto šaka nebūtinai yra ta, kuri šiuo metu madingiausia ar įspūdingiausiai atrodo. Žinoma, fizinę veiklą galima vertinti pagal tai, kokias raumenų grupes ji lavina, kaip efektyviai stiprina kūną ar kokia yra traumų rizika. Visgi tinkamo sporto pasirinimas atsiremia ir į jūsų asmenines savybes. Pavyzdžiui, kaip reaguojate į spaudimą? Ar labiau mėgstate žaisti komandoje, ar pasikliauti tik savimi? Kaip jaučiatės konkuruodami su kitais? Šis penkiolikos trumpų klausimų testas orientuojasi į šią sritį.
Quiz
Quiz :
Kaip išsirinkti sau tinkamą sporto šaką?
Sporte svarbu nuoseklumas, o tam, kad entuziazmas sportuoti greitai neišblėstų, o treniruotės netaptų visiška prievole, svarbu rasti sportą, kuris jums iš tiesų tinka. Atlikę testą jau žengėte pirmą žingsnį, o žemiau aptariame dar kelis dalykus, kuriuos verta apsvarstyti.
Komandinis sportas su kamuoliu (krepšinis, futbolas, tinklinis)
Komandinis sportas dažnai pritraukia tuos, kuriems svarbi bendrystė ir atsakomybė prieš kitus. Prisiversti sportuoti vienumoje pavyksta tikrai ne kiekvienam. Kai kuriems lengviau susiruošti į treniruotę padeda žinojimas, jog jų ten laukia komandos draugai, o kitiems sportas draugijoje yra tiesiog daug smagesnis.
Komandinė apinka taip pat yra puiki terpė mėgstantiems sveiką konkurenciją bei gyvo žaidimo nenuspėjamumą.
Be to, įsipareigojimas kitiems ir komandiškumo jausmas neretai suteikia motyvacijos reguliariai lankyti treniruotes ir nepasiduoti net ir sunkesniu metu.
Krepšiniui, futbolui bei kitoms komandinio sporto rūšims reikia ištvermės, geros koordinacijos, gebėjimo greitai priimti sprendimus bei dirbti komandoje net esant įtampai. Juos verta rinktis ieškantiems dinamiškos veiklos, kuri apima fizinį pasirengimą, strateginį mąstymą bei technių įgūdžių lavinimą.
Prieš pasirenkant vieną iš šių šakų, verta įsivertinti savo laiką bei įsipareigojimus. Reguliarios treniruotės, savaitgalio rungtynės ir varžybinė aplinka reikalauja nuoseklumo, ypač jei nuspręsite žaisti mėgėjų lygoje. Taip pat svarbu nepamiršti, kad treniruočių laikas derinamas prie visos komandos, tad svarbu turėti galimybę prisitaikyti prie grupės ritmo.
Komandinis sportas, ypač krepšinis ir futbolas, mūsų šalyje yra itin populiarus ir įvairaus lygio grupių bei entuziastų bendruomenių tikrai netrūksta. Užsiėmimų galima rasti tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose miesteliuose.
Kovos menai
Kovos menai ne tik suteikia fizinę iškrovą bei stiprina kūną, bet ir lavina bei aštrina protą. Tai taip pat puikus pasirinkimas tiems, kurie nori sportuoti pagal savo asmeninį tvarkaraštį ir būti mažiau priklausomi nuo komandinių treniruočių grafiko.
Šioje sporto šakoje itin daug lemia kantrybė ir nuoseklumas. Daugumoje kovos menų progresą apibrėžia diržų ar lygių sistema, kuri tobulėjimą matuoja aiškiais, pasiekiamais etapais. Toks lėtas,laipsniškas kelias tinka ne kiekvienam, tačiau būtent todėl kiekvienas pasiekimas teikia tiek pasitenkinimo. Tai kelionė, kurioje tam tikra prasme varžotės su pačiu savimi.
Vienos populiariausių kovos menų krypčių:
- 🤼Dziudo ir džiu-džitsu: Pagrindinis dėmesys skiriamas imtynėms, metimams, ir kovai parteryje (ant žemės).
- 🥊Tajų boksas (Muay Thai) ir kikboksas: Dinamiškos treniruotės, pagrįstos smūgiavimo technika rankomis, kojomis, keliais ir alkūnėmis (stovint).
- 🥋Karatė ir tekvondo: Tradicinės disciplinos, kuriose derinami tikslūs smūgiai (tekvondo atveju – ypač kojomis), kata (formos), griežta etika ir sportinės kovos taisyklės.
Kai kurie sporto klubai siūlo nemokamą pirmąjį apsilankymą. Tai puiki galimybė be jokių didesnių įsipareigojimų išbandyti kovos menus ir pajusti, ar ši veikla jums tinka.
Ištvermės ir lauko sportas
Dauguma ištvermės sporto mėgėjų didžiąją laiko dalį varžosi patys su savimi, todėl šią sritį dažnai renkasi į asmeninį tobulėjimą orientuoti žmonės. Ji suteikia daug laisvės: bėgti, minti dviratį ar plaukti galima pačiose įvairiausiose vietose. O kadangi sportuoti galima vienam, tokia veikla yra itin lanksti grafiko atžvilgiu. Tai puikus pasirinkimas ir tiems, kurie mėgsta gryną orą bei nuolat besikeičiančius vaizdus.
Pastaraisiais metais ištvermės sportas itin išpopuliarėjo, o entuziastai neretai organizuoja ne tik didelius maratonus ar triatlonus, bet ir bendruomeniškus bėgimus bei dviračių žygius. Nemažai daliai motyvaciją padeda palaikyti ir internetinė bendruomenė „Strava".
Vis dėlto, kaip ir bet kuri sporto šaka, ištvermės sportas tinka ne visiems. Veikiausiai jis sunkiau prilips nemėgstantiems monotonijos (kai kuriems nubėgti dešimt kilometrų gali būti tikra kančia) ir stokojantiems kantrybės laukti rezultatų, kurie ateina palaipsniui.
Rakečių sportas
Rakečių sportas tinka mėgstantiems bendrystę ir sveiką konkurenciją, bet norintiems išvengti didelių komandų ar artimo fizinio kontakto. Šią sporto šaką galima žaisti tiek savo malonumui, tiek rinktis intensyvesnes mėgėjų varžybas, kas leidžia gan lanksčiai rinktis norimą krūvį.
Tenisas, badmintonas, skvošas ir stalo tenisas lavina ne tik reakciją bei koordinaciją, bet ir mąstymą. Skirtingai nei bėgime ar dviračių sporte, kur judesiai yra cikliški ir nuspėjami, čia kiekvienas varžovo smūgis yra skirtingas ir žaidėjui reikia itin greitai įvertinti situaciją, priimti strateginį sprendimą ir sureaguoti. Manoma, kad tai ne tik neleidžia žaidimui atsibosti, bet ir palaiko kognityvines funkcijas, tokias kaip susikaupimas bei sprendimų priėmimas.
Vis dėlto asmeninė atsakomybė už rezultatą, kuria nebereikia dalintis su komanda, veikia dvejopai. Vieniems toks formatas suteikia papildomo azarto ir laisvės, o kitiems gali kelti per didelę psichologinę įtampą. Taigi, ar raketė taps tinkamu būdu judėti, priklauso nuo individualių žmogaus savybių ir to, kaip jis priima konkurencinę aplinką.
Svarbiausias faktorius renkantis sporto šaką
Galiausiai verta nepamiršti vieno esminio klausimo: ar po mėnesio vis dar eisite į treniruotes? Tvariausias paprastai būna tas įprotis, kuris, be akivaizdžios naudos, teikia ir nuoširdų pasitenkinimą. Pats fizinis krūvis savaime patinka retam ir tai yra visiškai normalu – evoliuciškai esame užprogramuoti taupyti energiją ir vengti pastangų, jei jos neduoda tiesioginio atlygio. Tačiau būtent čia ir yra svarbi dalis renkantis sportą.
Čia paminėjome tik kelias populiarias sporto šakas, tačiau variantų yra kur kas daugiau. Galbūt jums labiau prie širdies kūną stiprinti pilateso ar jogos pamokose ar kilnojant svorius, o gal jus labiau traukia riedlenčių sportas ar laipiojimas.
Svarbiausia sporte rasti tai, kas jums padeda iš tiesų pasirodyti treniruotėje. Vieniems tai azartas, kitiems – bendrystė ir jausmas, kad esi komandos dalis, dar kitiems – vidinis poreikis išbandyti savo galimybių ribas ar tiesiog žinojimas, koks geras jausmas apima pasportavus.
Todėl verta skirti laiko ir pagalvoti, kokia aplinka jus įkrauna, kokie iššūkiai motyvuoja ir tarp kokių žmonių norisi būti. Ir nebijokite išbandyti kelių skirtingų sporto šakų: savą judėjimo būdą paprastai atrandame ne iš pirmo karto.
Kas jums labiausiai trukdo pradėti sportuoti?
Apibendrinti naudojant DI:
Ar jums patiko straipsnis? Įvertinkite jį!
Loading...
