Kartais norėsis gitarą tiesiog mesti, tu jos nekęsi. Tačiau jei nepasiduosi, viskas atsipirks su kaupu
Jimi Hendrix
Būdamas keturiolikos, Jimi Hendrix rado išmestą ukulelę su viena styga ir pradėjo mokytis. Vaikystėje iki tol jam teko tik gitarą imituojanti šluota, kurią jis nešiodavosi po mokyklą.
Kitais metais Jimis nusipirko savo pirmąją gitarą - akustinę, už 5 dolerius (šiandien tai būtų kiek mažiau nei 60 dolerių). Nuo tada jis kone kasdien praleisdavo valandų valandas mokydamasis ją skambinti.
Tebūna tai įkvėpimas: norint pradėti groti gitara nebūtina būti tobulai pasiruošusiam ar viską mokėti. Svarbiausia yra turėti noro, skirti laiko bei įdėti darbo. O čia rasite mini gidą kaip pradėti.
Kaip pradėti mokytis groti gitara
Nei vienas nepradeda mokėdamas. Net ir patys didžiausi gitaristai kažkada pradėjo visiškai nuo nulio (ar netgi nuo vienos stygos, kaip pasakoja J. Hendrixo istorija).
Kad ir kaip nuobodžiai tai skambėtų, baziniai pagrindai pačioje pradžioje yra kritiškai svarbūs. Kad galėtumėte kokybiškai groti, reikia išmokti visko: nuo taisyklingo instrumento laikymo iki tinkamos rankų padėties.
Pirmiausia, žinoma, reikėtų susipažinti su pačiu instrumentu. Pajuskite gitaros svorį, formą, patyrinėkite kiekvieną detalę: gitaros galvutę, grifą, korpusą.
Kažkuriuo metu ateis laikas išsirinkti pirmąją gitarą. Vieni instrumentą perka dar prieš pradėdami mokytis, o kiti pirma išbando kelis variantus ir investuoja tik tada, kai būna visiškai tikri, jog šis hobis liks jų gyvenime.
Kitas žingsnis yra susipažinti su grojimo pradžiamoksliu: kaip statyti pirštus, užgauti stygas ir skaityti natas bei tabulatūras. Kai jau apsiprasite su instrumentu, galėsite pereiti prie tikrojo grojimo. Mokiniai dažniausiai pradeda nuo svarbiausių technikų: grojimo mediatoriumi arba pirštais (angl. fingerstyle), taisyklingo nykščio atsirėmimo ir, žinoma, pirmųjų atvirų akordų.
Šiame etape verta pradėti gilintis ir į teoriją, kurios svarbą pradedantiesiems sunku pervertinti. Improvizacija bei kūryba, kurią girdite kūriniuose, vienaip ar kitaip remiasi teoriniais pagrindais. Tokios sąvokos kaip mažorinė ar pentatoninė gama, akordų sekos bei intervalai yra pamatas, lydintis muzikantą per visą jo kelią.
Šiais laikais mokytis groti gitara galima pačiais įvairiausiais būdais, o pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo turimo laiko, galimybių ir asmeninių tikslų.
🎧 Savarankiškas mokymasis. Norintiems gitara išmokti groti patiems resursų šiandien tikrai netrūksta. YouTube galima rasti vaizdo įrašų su pratimais ir mokytojų aiškinama teorija ar net ištisus pamokų rinkinius. Taip pat galima naudotis mobiliosiomis programėlės ar internetiniais kursai. Tai ekonomiškiausias variantas, leidžiantis mokytis laisvu grafiku bet kurioje vietoje. Vis dėlto, pasirinkus šį kelią, struktūrą ir motyvaciją teks palaikyti patiems, todėl savarankiškas procesas reikalauja didelės vidinės disciplinos.
🏫 Kursai muzikos mokykloje. Šis variantas tinka tiems, kurie siekia akademinio ir nuoseklaus muzikinio išsilavinimo. Nors tradiciškai šiose mokyklose mokosi mokyklinio amžiaus vaikai, kai kurios įstaigos siūlo programas ir suaugusiesiems. Muzikos mokyklos dirba pagal struktūruotas programas, kuriose, be paties instrumento valdymo, mokomasi solfedžio ir bendrosios muzikos teorijos. Tai išsamus, pedagogiškai pagrįstas kelias, tačiau jis trunka ne vienus metus ir yra mažiausiai lankstus.
👨🏫 Individualios pamokos su mokytoju. Jei savarankiškai progresuoti nepavyksta arba trūksta metodinės struktūros, o į muzikos mokyklą eiti nenorite, galite apsvarstyti individualias pamokas su gitaros mokytoju. Privatūs užsiėmimai suteikia daugiau lankstumo, nes mokymosi planas sudaromas atsižvelgiant į mokinio norus bei muzikinį skonį, o pamokų laikas gali būti derinamas prie asmeninės darbotvarkės. Mokantis su mokytoju, jis gali iš šalies pastebėti technines klaidas, atrinkti mokiniui pritaikytus kūrinius ir pratimus bei padėti išvengti netaisyklingų įpročių formavimosi.
Ko reikia norint pradėti groti gitara?
Gitaristų bendruomenėje dažnai diskutuojama apie įvairią techninę įrangą, stiprintuvus ar efektų pedalus. Nors patyrę muzikantai neretai sukaupia nemažas instrumentų ir priedų kolekcijas, pradedančiajam visa tai nėra būtina. Pačioje pradžioje pakanka turėti patį instrumentą ir išmanųjį telefoną.
Išmanusis telefonas šiuo atveju gali atstoti kelis fizinius prietaisus, kuriuos anksčiau tekdavo pirkti atskirai, o taip pat išvengti papildomų išlaidų pirmaisiais mokymosi mėnesiais. Tam pakanka atsisiųsti skaitmeninio derintuvo (angl. tuner) ir metronomo programėles. Mobiliųjų programėlių parduotuvėse gausu nemokamų įrankių, atliekančių abi šias funkcijas (pavyzdžiui, GuitarTuna ar analogiškos programos).
Kaip suderinti gitarą?
Jei norite groti gitara, žinoti kaip ją susiderinti patiems yra kritiškai svarbu. Reguliarus instrumento derinimas turėtų tapti kasdieniu įpročiu – idealu tai padaryti kaskart prieš pradedant groti. Standartinis šešiastygės gitaros derinimas nuo storiausios iki ploniausios stygos žymimas raidėmis E-A-D-G-B-E.
Gitarą suderinti galima keliais skirtingais būdais:
Tai fizinis prietaisas, kuris dažniausiai segamas prie gitaros galvutės ir reaguoja į instrumento korpuso vibraciją. Šiuo metu tai vienas dažniausiai naudojamų metodų.
Papildomos įrangos nereikalaujantis būdas, todėl puikiai tinkantis pradedantiesiems. Telefonas fiksuoja stygos garsą per mikrofoną ir ekrane tiksliai parodo, kada ji yra suderinta.
Gitarą taip pat galima derinti iš ausies, pavyzdžiui, naudojant kamertoną ir gretimų stygų metodą, kai pirmoji nata suderinama pagal kamertoną, o likusios derinamos viena pagal kitą. Visgi šis būdas reikalauja išlavintos klausos, yra sudėtingesnis ir užima daugiau laiko.
Pradedantiesiems paprasčiausia naudoti programėlę arba elektroninį derintuvą. Su šiais įrankiais derinimas vyksta intuityviai: pasirinkus norimą derinimą, po vieną užgaunama kiekviena styga ir sukami derinimo rakteliai, kol prietaisas ar programa ekrane parodo, kad styga suderinta tinkamai.
Kaip išsirinkti gitarą?
Gitarų pasirinkimas yra itin didelis, todėl pradedantiesiems gali būti sunku apsispręsti kokią gitarą išsirinkti. Pirmasis žingsnis norint susiaurinti paieškas yra gerai apmąstyti, kokio tipo gitara geriausiai atitinka jūsų muzikinius tikslus.
Klasikinė gitara turi nailonines stygas ir platų grifą. Tai dažnas pasirinkimas pradedantiesiems ir vaikams, nes minkštas nailonas mažiau spaudžia pirštų galiukus. Ja galima groti klasikinę muziką ar flamenko žanro kūrinius.
Akustinė gitara turi metalines stygas ir yra universalus ir labai populiarus instrumentas, puikiai tinkantis pop, roko, folko ar kantri muzikai atlikti. Metalinės stygos skamba garsiau ir ryškiau nei nailoninės. Jei ateityje planuojate groti scenoje, verta apsvarstyti elektroakustinės gitaros variantą, nes ją galima tiesiogiai prijungti prie garso sistemos ar stiprintuvo.
Elektrinė gitara nors jai papildomai reikalingas stiprintuvas, plonesnės ir arčiau grifo esančios stygos pradedantiesiems neretai pasirodo netgi patogesnės. Elektrinė gitara yra nepakeičiama roko, bliuzo ir metalo žanruose.
Naujų instrumentų galima rasti specializuotose muzikos prekių parduotuvėse (pavyzdžiui, Tamsta, Grojam, ar 6stygos). Pradedančiojo lygio gitarų kainos paprastai prasideda nuo maždaug 100 eurų, tačiau realistiškiau sumokėti apie 200 eurų.
Jei nuspręsite pirkti naudotą gitarą, labai svarbu ją gyvai apžiūrėti ir įvertinti grifo būklę. Pastebimas ryškus grifo kreivumas, sukinėjimasis ar nelygus paviršius įspėja apie rimtus defektus, dėl kurių instrumentu groti bus nepatogu, o jo remontas gali brangiai kainuoti.
Kaip išmokti groti elektrine gitara?
Elektrinę gitarą kaip pagrindinį instrumentą renkasi dauguma roko ir metalo muzikantų. Legendinių grupių bei atlikėjų, tokių kaip AC/DC, Guns N' Roses, Jimi Hendrix, Pink Floyd ar Led Zeppelin, kūryba yra tiesiog neįsivaizduojama be šio instrumento skambesio. Elektrinė gitara taip pat yra pagrindinė energija, kurią girdime pašėlusiose solo partijose tokių grupių kaip Van Halen ar Lynyrd Skynyrd dainose.
Esminiai grojimo principai mokantis valdyti tiek akustinę, tiek elektrinę gitarą yra labai panašūs. Vis dėlto, didžiausias skirtumas išryškėja prijungus elektrinį instrumentą prie stiprintuvo. Tuomet atsiveria platus pažangesnių technikų pasaulis, kurių akustine gitara atkartoti praktiškai neįmanoma – viena iš tokių yra abiejų rankų pirštais ant grifo grojama tapping technika.
Papildomos įvairovės ir skambesio spalvų suteikia įvairūs garso efektai, pavyzdžiui, overdrive, distortion ar reverb. Kiekvienas naujas efektas ir įvaldyta technika suteikia garsui visiškai kitokį charakterį, o tai ilgainiui leidžia atrasti bei suformuoti savo asmeninį grojimo stilių.
Kaip išmokti groti gitara greitu tempu?
Visi esame girdėję techniškai sudėtingų, greitų solo partijų, kurias norisi atkartoti tiksliai taip, kaip skamba įraše. Pasiekti tokių atlikėjų kaip Herman Li ar Joe Dart grojimo greitį yra ilgalaikis iššūkis, tačiau nuosekliai dirbant tai yra įmanoma.
Paradoksalu, bet pagrindinė taisyklė norint groti greitai yra iš pradžių groti lėtai. Sulėtinkite metronomą iki tokio tempo, kuriame kūrinį ar pratimą galite atlikti visiškai be klaidų.
Grodami neskubėdami, suteikiame laiko smegenims ir raumenims įsiminti teisingą judesių seką. Taip ugdoma raumenų atmintis, kurios dėka ilgainiui šie veiksmai tampa automatiniai. Tai leidžia pamažu didinti tempą išlaikant švarų skambesį, nes rankos natūraliai atkartoja jau įsisavintą, ekonomiškiausią judesių trajektoriją.
Mokantis naujos partijos, pirmiausia reikėtų sulėtinti metronomą iki tokio tempo, kuriame kūrinį ar pratimą pavyksta atlikti visiškai be klaidų. Grojant tokiu greičiu, svarbu sutelkti dėmesį į tai, kad abiejų rankų judesiai būtų kuo mažesni, o pirštai ant skirsnių būtų statomi tiksliai. Mažesnė judėjimo amplitudė leidžia sutaupyti laiko pereinant nuo vienos natos prie kitos.
Kai pasirinktu lėtu tempu partiją sugrojate nepriekaištingai, metronomą galima truputį pagreitinti, pavyzdžiui, penkiais ar dešimčia dūžių per minutę. Pirštai iš pradžių gali natūraliai priešintis didesniam greičiui, tačiau tai yra įprastas adaptacijos procesas. Svarbu nedidinti tempo per greitai, kad nukentėjus atlikimo kokybei nepradėtų formuotis klaidingi įpročiai, kuriuos vėliau bus sunku ištaisyti.
Virtuozais per naktį netampama ir technikos lavinimas reikalauja reguliarios praktikos. Pradžioje pažanga gali atrodyti lėta, tačiau nuoseklios treniruotės leidžia rankų raumenims mažiau vargti ir grojamoms melodijoms skambėti.
Kaip ir visoje muzikoje, progresas tiesiogiai priklauso nuo praktikos. Virtuozais per naktį netampama, tačiau nuoseklios pastangos dažniausiai atsiperka. Ilgainiui, gerai įvaldžius instrumentą, atsiveria laisvė eksperimentuoti, tuomet galima atrasti įdomesnių technikų ar netgi pabūti kūrybingais ir tam tikras partijas sugroti viena ranka.
Galų gale, nepamirškite pasidžiaugti savo progresu, kad ir koks mažas ar nežymus jis atrodytų. Grojimas gitara yra naujų fizinių įgūdžių lavinimas ir raumenų atminties ugdymas. Pradžioje pirštai natūraliai priešinsis, akordai skambės nešvariai, o perėjimai atrodys visiškai svetimi. Tai yra absoliučiai normalu – išmokti valdyti naują instrumentą yra nemenkas iššūkis. Tad švęskite kiekvieną savo asmeninę pergalę. Muzika yra kelionė, o ne galutinis tikslas, todėl mėgaukitės kiekvienu jos metru!
Apibendrinti naudojant DI:
Ar jums patiko straipsnis? Įvertinkite jį!
Loading...
