„I'll be back“ – tai žodžiai, kuriuos atpažįsta kone visi filmų mėgėjai. Per daugiau nei šimtą metų gyvavimo kinas padovanojo mums ne vieną nepamirštamą eilutę. Kai kurios filmų frazės net tarsi ima gyventi savo gyvenimą, keliaudamos kaip kultūriniai simboliai ar memai tarpusavio bendravime ar cituojamos kasdieniuose pokalbiuose.
O kiek su kino pasauliu ir jo citatomis esate pažįstami jūs? Kviečiame išbandyti savo jėgas smagioje viktorinoje.
Smagaus testo! 🎬
Quiz
Quiz :O dabar pažvelkime į kino istoriją iš arčiau ir pasvarstykime, kodėl kai kurios eilutės įstringa dešimtmečiams.
Kodėl filmų citatos taip giliai įstringa
Kai kurios filmų citatos išlieka todėl, kad keliais žodžiais jos geba sutalpinti visą scenos esmę. Kai dialogas idealiai atliepia veikėją, emociją ir tinkamą akimirką, jis kartais įsimena net labiau nei pats filmas.
Štai keli faktoriai, kurie frazes gali paversti nepamirštamomis:
„I'll be back“ („Aš dar sugrįšiu“) – „Terminatorius“.
Trys žodžiai, kuriems suprasti nereikia jokio konteksto, o pritaikymų yra visa galybė.
„Why do we fall? So we can learn to pick ourselves up“ („Kodėl mes nukrentame? Kad išmoktume patys atsistoti“) – „Betmenas: pradžia“.
Posakio ištakos glūdi veikėjo istorijoje, bet mintį galima pritaikyti ir kasdienybėje.
„Say hello to my little friend!“ („Pasisveikink su mano draugeliu!“) – „Žmogus su randu“ (angl. „Scarface“).
Tobulas ritmas ir agresyvi Al Pacino energija paverčia šią frazę neatsiejama kino istorijos dalimi.
„You had me at hello.“(„Tu mane pavergei jau pasisveikindamas.“) – „Džeris Magvairas“ (angl. Jerry Maguire).
“You had me at hello.” — Jerry Maguire
A single sentence that resolves an entire emotional arc.
“I drink your milkshake!” — There Will Be Blood
The line only works because it’s spoken by that man, in that moment.
Tokias eilutes kartojame ne vien todėl, kad jos pažįstamos, bet ir todėl, kad jos taikliai pasako kažką universalaus ir visiems suprantamo.
Dažniausiai cituojami visų laikų filmai
Kai kurie filmai peržengia pramogos ribas ir tampa mūsų kultūrinės kalbos dalimi. Jų eilutės ištrūksta iš ekrano ir įsismelkia į kasdienius pokalbius, memus ar net nuskamba darbo aplinkoje.
Tokį statusą pelno tie filmai, kurie taikliai ir įsimintinai atspindi visiems atpažįstamas patirtis. Kad frazė paverstų citata, dažniausiai turi sutapti keli dalykai, tokie kaip geras scenarijus, įsimintinas aktoriaus išpildymas, kultūriškai tinkamas laika ir veikėjai, įkvepiantys ne vieną kartą.
Retas kuris filmas cituojamas taip gausiai kaip „Kasablanka“. Šio filmo dialogai tiesūs, romantiški ir taikliai sužadinantys emocijas, todėl net ir iš konteksto ištrauktos atskiros eilutės skamba puikiai. Pavyzdžiui, turbūt daugeliui girdėtos ikoniškos „Of all the gin joints in all the towns in all the world“ („Iš visų smuklių visuose pasaulio miestuose“) ar „We'll always have Paris“(„Mums visada liks Paryžius“).
„Žvaigždžių karų“ filmuose kalba paprasta ir mitologiška, tarsi sukurta būti kartojama. Tokios frazės kaip „May the Force be with you“ („Tegul Jėga būna su tavimi“), „I am your father“ („Aš tavo tėvas“) ar „Do or do not, there is no try“ („Arba darai, arba ne – jokių „pabandysiu““) yra trumpos, atpažįstamos ir susietos su veikėjų archetipais, todėl jas lengvai pasigauna ir perima skirtingos kartos bei kultūros.
Garsiausia „Taksi vairuotojo“ frazė „You talkin' to me?“ („Čia man sakai?“) savyje telkia ir agresiją, ir intymumą, ir stingdantį nerimą, o riba tarp vidinio herojaus monologo ir tiesioginio kreipimosi į žiūrovą yra tarsi ištrinama. Šalta, santūri Roberto De Niro vaidyba ir trumpi, kapoti sakiniai tobulai perteikia susvetimėjimą bei vidinį pasimetimą.
Toks kinas ne tik pasakoja istorijas, bet ir suteikia mums naujų būdų išreikšti save.
Kino raida: nuo nebyliojo kino iki filmų transliavimo platformų
Per pastarąjį šimtmetį tai, kaip žiūrime kiną, pasikeitė neatpažįstamai. Kartu su žiūrėjimo įpročiais keitėsi ir pati kino kalba. Kiekvienas technologinis šuolis, nuo kino su garsu atsiradimo iki ranka pasiekiamų filmus transliuojančių platformų, vertė režisierius prisitaikyti ir iš naujo permąstyti, kuo gali tapti kinas.
Pirmasis pilnametražis garsinis filmas buvo „Džiazo dainininkas“ (The Jazz Singer, 1927 m.). Jo legendinė frazė „Wait a minute, wait a minute, you ain't heard nothin' yet!“ („Palaukit, palaukit, jūs dar nieko negirdėjote!“) tarsi paskelbė naujos kino eros pradžią.
Nekinta tik viena – kino galia perkelti į kitą pasaulį, sujaudinti ir suvienyti žiūrovus. Kad ir kaip keistųsi technologijos ar patys filmų žiūrėjimo įpročiai, noras pasinerti į įtraukiančią istoriją išlieka toks pat stiprus. Apačioje rasite laiko juostą, kuri primins svarbius kino istorijos etapus, suformavusius tai, kaip šiandien yra kuriami ir žiūrimi filmai.
1890–1920
Nebyliojo kino era
Kinas gimsta be žodžių: pasakojama vien vaizdu, raiškia aktorių vaidyba ir gyva muzika salėje.
1927
Garso revoliucija
Filme „Džiazo dainininkas“ (angl. The Jazz Singer) pirmą kartą suskamba sinchronizuoti dialogai. Šis proveržis „judančius paveikslėlius“ akimirksniu paverčia garsiniu kinu, o nebylųjį kiną nustumia į praeitį.
1930–1950
Aukso amžius ir spalvotas kinas
„Technicolor“ technologija į ekranus atneša ryškias spalvas. Tokie filmai kaip „Ozo šalies burtininkas“ (1939 m.) parodo, kad spalva gali ne tik papuošti vaizdą, bet ir pati kurti nuotaiką bei pasakoti istoriją.
1950–1960
Televizijos iššūkis
Televizoriams tapus kasdiene namų dalimi, kinas žiūrovus viliojo plačiaekraniais formatais (pvz., „CinemaScope“) ir dideliais masteliais – patirtimi, kurios televizija tuo metu negalėjo atkartoti.
1970-ieji
Blokbasterių eros pradžia
„Nasrai“ (1975 m.) ir „Žvaigždžių karai“ (1977 m.) įrodo, kad filmas gali tapti masiniu kultūriniu reiškiniu. Prasideda masiško rodymo, didelių reklamos biudžetų ir franšizių era.
1980–1990-ieji
Namų kino revoliucija
VHS kasetės, o vėliau ir DVD formatas atneša kiną tiesiai į svetaines. Žiūrovai pirmą kartą įgyja laisvę kaupti savo filmų kolekcijas, žiūrėti juos kada ir kaip nori.
1990-ieji
Skaitmeniniai efektai
Kompiuterinė grafika (CGI) leidžia įgyvendinti tai, kas anksčiau atrodė neneįmanoma. „Juros periodo parkas“ (1993 m.) ir „Žaislų istorija“ (1995 m.) parodo, kad skaitmeniniais įrankiais galima sukurti itin tikroviškus pasaulius bei veikėjus.
2007-Present
Transliavimo platformų era
„Netflix“ nuo DVD nuomos peršoka prie filmų transliavimo ir iš pagrindų pakeičia filmų žiūrėjimo įpročius. Ilgainiui platformos pačios ima kurti originalų turinį, aplenkiantį tradicines kino sales.
O kaip manote, kur pakryps kinas per ateinančius dešimtmečius?
Kinas iš arčiau: knygos ir tinklalaidės
Jei ši viktorina sužadino smalsumą pasidomėti kinu, puikus būdas sužinoti daugiau yra knygos ir tinklalaidės. Jų šiandien turime tikrą gausybę. Žemiau dalijamės keliomis rekomendacijomis, kurios supažindins su scenarijų rašymo ypatumais, filmavimo užkulisiais bei kino istorija. Jos tiks net ir tiems, kurie neturi jokio kinematografinio išsilavinimo.
📚 Knygos smalsiems kinomanams
Adventures in the Screen Trade – William Goldman (knyga išleista tik anglų k.)
Atviras, neretai humoro nuspalvintas žvilgsnis į tai, kaip iš tikrųjų veikia Holivudas. Knygą parašė vienas labiausiai gerbiamų kino scenaristų.
The Story of Film – Mark Cousins (knyga išleista tik anglų k.)
Plati, bet lengvai skaitoma pasaulio kino istorija, apjungianti skirtingas eras, režisierius, judėjimus ir technologinius lūžius.
Making Movies – Sidney Lumet (knyga išleista tik anglų k.)
Praktiškas ir įžvalgus žvilgsnis į režisūros amatą, nuo pirmųjų repeticijų iki galutinio montažo.
🎧 Vertos dėmesio tinklalaidės
The Rewatchables (anglų k.)
Gilūs pokalbiai apie filmus, kuriuos norisi žiūrėti vėl ir vėl. Daug dėmesio vaidybai, scenoms ir įtakai kino kultūrai.
Scriptnotes (anglų k.)
Scenaristų Johno Augusto ir Craigo Mazino tinklalaidė, nagrinėjanti pasakojimo meną kine ir televizijoje.
Kermode & Mayo’s Take (anglų k.)
Įžvalgūs ir gyvi pokalbiai apie naujus bei klasikinius filmus su gana ryškia britiška perspektyva.
Apibendrinti naudojant DI:
Ar jums patiko straipsnis? Įvertinkite jį!
Loading...
