1964-aisiais, gitaristas Dave Daviesas liko nepatenkintas per silpnu savo stiprintuvo garsu ir skustuvu perpjovė savo stiprintuvo garsiakalbio membraną. Šis eksperimentas padovanojo šiurkštų, iškraipytą skambesį, kurį galite išgirsti proveržį grupei „The Kinks“ atnešusioje dainoje „You Really Got Me“. Ši daina tapo vienu pirmųjų pavyzdžių, kur panaudoti vadinamieji galios akordai (angl. power chord) – grojimo technika, po dešimtmečio virtusi sunkiojo roko ir pankroko pamatų pamatu.
Jungtinė Karalystė jau ne vieną dešimtmetį yra viena didžiausių muzikos eksportuotojų pasaulyje, tad nenuostabu, kad sudarant bet kokį visų laikų populiariausių grupių sąrašą, didelė jo dalis atitenka būtent Didžiajai Britanijai.
| Grupė | Žinomiausi albumai | Gyvavimo metai |
|---|---|---|
| The Beatles | Sgt. Pepper's Lonely Hearts Club Band, Abbey Road | 1960–1970 |
| The Rolling Stones | Sticky Fingers, Exile on Main St. | 1962–iki šiol |
| The Kinks | The Village Green Preservation Society, Lola Versus Powerman and the Moneygoround, Part One | 1964–1996 |
| The Clash | London Calling, Combat Rock | 1976–1986 |
| Pink Floyd | The Dark Side of the Moon, The Wall | 1965–1994, 2005, 2013–2014 |
| Queen | A Night at the Opera, The Game | 1970–1991 (su Freddie Mercury), 2004–iki šiol (kaip Queen +) |
| Fleetwood Mac | Rumours, Tusk | 1967–2022 |
| The Smiths | The Queen Is Dead, Meat Is Murder | 1982–1987 |
| Radiohead | OK Computer, Kid A | 1985–iki šiol |
| Blur | Parklife, 13 | 1988–iki šiol (su pertraukomis) |
| Oasis | Definitely Maybe, (What's the Story) Morning Glory? | 1991–iki šiol (su pertraukomis) |
| Arctic Monkeys | Whatever People Say I Am, That's What I'm Not, AM | 2002–iki šiol |
The Beatles
The Beatles neabejotinai yra viena įtakingiausių grupių muzikos istorijoje. 1956 m. Johnas Lennonas Liverpulyje įkūrė skiflo grupę „The Quarrymen“. Po kelių pavadinimo pakeitimų (tarp jų – „Johnny and the Moondogs“ bei „The Silver Beetles“) 1960 metais gimė pavadinimas, kurį žinos minios net ir po dešimtmečių – The Beatles.
Po metų, grupei grojant Liverpulio klube „The Cavern“, ketveriulė sužavėjo jauną vadybininką Brianą Epsteiną. Pradėję nuo tokių užkrečiamų rokenrolo hitų kaip „Love Me Do“, netrukus jie išleido novatoriškus albumus „Revolver“ (1966 m.) bei „Sgt. Pepper’s Lonely Hearts Club Band“ (1967 m.), kurie iš esmės pakeitė supratimą, kas apskritai gali būti popmuzikos albumas.
1964 metais apie 73 mln. amerikiečių stebėjo jų pasirodymą laidoje „The Ed Sullivan Show“. Šis įvykis laikomas simboline „britų invazijos“ – laikotarpio, kai dešimtys britų grupių (tarp jų netrukus ir The Rolling Stones bei The Kinks) užkariavo JAV muzikos topus – pradžia.
Nors grupė iširo 1970-aisiais, jų dainų klausomės iki šių dienų, o Paulas McCartney vėliau išgarsėjo ir kaip vienas iš žymiausių britų dainininkų solo scenoje. Iš viso The Beatles pardavė daugiau nei 600 mln. įrašų, laimėjo septynias „Grammy“ statulėlės, o 1988 m. grupė įtraukta į Rokenrolo šlovės muziejų.
Jei norite pajusti to meto Bitlomanijos energiją ir grupės humoro jausmą, galite pažiūrėti 1964 m. filmą „Sunkios dienos naktis“ (angl. „A Hard Day’s Night“), kuriame ketveriukė vaidino pačius save.
The Rolling Stones
The Rolling Stones įkūrė gitaristas Brianas Jonesas 1962 m. Londone. Jį įkvėpė ant grindų pamatyta bliuzo legendos Muddy Waterso plokštelė su daina „Rollin’ Stone“. Netrukus po to prie jo prisijungė Mickas Jaggeris ir Keithas Richardsas, kūrę dainų žodžius, o vėliau perėmę ir grupės vadovavimo vadžias.
įrašų
„The Rolling Stones“ sąmoningai kūrė maištingą „blogiukų“ įvaizdį, tapusį jų vizitine kortele. Skirtingai nei tvarkingesni amžininkai, jie pasinėrė į bliuzą bei žalią rokenrolą ir padovanojo pasauliui tokius nemirtingus hitus kaip „(I Can’t Get No) Satisfaction“ (1965 m.) ar „Paint It Black“ (1966 m.). O tokie albumai kaip „Sticky Fingers“ ir „Exile on Main St.“ galutinai įtvirtino jų vietą muzikos istorijoje.
Nemirštančiomis jų dainas vadiname ne veltui. Praėjus daugiau nei šešiasdešimt metų, The Rolling Stones vis dar koncertuoja, kas roko pasaulyje yra tikra retenybė.
The Kinks
The Kinks garsėja melodingomis, tačiau neretai ironiškų žodžių nestokojančiomis dainomis. Brolių Ray’aus ir Dave’o Davies vadovaujama grupė susiformavo Šiaurės Londone 1964 m. ir greitai tapo žinoma dėl savito, straipsnio pradžioje minėto power chord skambesio.
The Kinks garsėja melodingomis ir neretai ironiškų žodžių nestokojančiomis dainomis. Brolių Ray ir Dave Davies vadovaujama grupė susiformavo Šiaurės Londone 1964 m. ir greitai tapo žinoma dėl savito, straipsnio pradžioje minėto power chord skambesio (nors patys broliai iki šiol ginčijasi, kieno tai buvo idėja: Ray’us teigia sugalvojęs perpjauti garsiakalbį, o Dave’as primena, kad būtent jis tą garsą interpretavo gitara).
Grupė gyvavo net 33 metus ir per tą laiką išleido 24 studijinius albumus. Visgi broliai nuolat konfliktavo ir dėl muštynių ant scenos netgi yra gavę ketverių metų grupės draudimą koncertuoti JAV. Paskutinį kartą The Kinks viešai koncertavo 1996-aisiais, o oficialiai iširo 1997 m., kai broliai Davies susitiko Dave’o gimtadienio proga ir po dar vieno konflikto galutinai nutraukė bendrą kelią
Albumas „The Village Green Preservation Society“ parodė jų sugebėjimą pasakoti istorijas, o dainos „Lola“ ir „Sunny Afternoon“ tapo neblėstančiais hitais.
The Clash
The Clash į muzikos pasaulį atnešė novatorišką pankroką, kuriame buvo įpinti regio ir roko elementai. Grupė, kurios priešakyje stovėjo Joe Strummeris ir Mickas Jonesas, susibūrė Londono pankroko scenoje 1976 m. ir išsiskyrė politiškai aštriomis dainomis.
Vienas puikių to pavyzdžių yra jų debiutinis singlas „White Riot“, gimęs iš grupės narių asmeninės patirties po dalyvavimo 1976 m. Notting Hilo karnavalo riaušėse, kilusiose po itin griežtų policijos veiksmų prieš vietos karibiečių bendruomenę.
Vėlesnis grupės albumas „London Calling“ šiandien laikomas vienu geriausių visų laikų albumų, o dainose „Train in Vain“ ir „White Riot“ atsispindi jų nebijojimas kalbėti apie nelygybę ir kitas politiškai jautrias temas. 2003 m. grupė buvo įtraukta į Rokenrolo šlovės muziejų.
Pink Floyd
1965 m. Londone susikūrusius Pink Floyd galima pavadinti progresyvaus roko apibrėžimu. Juos iš kitų išskyrė Davido Gilmouro gitaros solo ir grupės novatoriškas sintezatorių ir efektų naudojimas. Pink Floyd žinomi ir dėl filosofiškų tekstų – albumuose „The Dark Side of the Moon“ ir „The Wall“ tyrinėjamos susvetimėjimo, psichinės sveikatos ir visuomenės spaudimo temo, o pirmasis iš jų buvo parduotas daugiau nei 45 mln. kartų visame pasaulyje.
Pink Floyd garsėjo ir įsimintinais gyvais pasirodymais – sudėtingu apšvietimu, kvadrofoniniu garsu bei virš scenos sklandančiu milžinišku pripučiamu kiaulės balionu (albumo „Animals“ era). 1971 m. jie nusifilmavo dar neįprastesniam projektui – filmui „Live at Pompeii“, kurio režisierius Adrianas Mabenas sugalvojo nufilmuoti grupę, grojančią be jokios publikos, apleistoje senovinėje Pompėjos amfiteatro arenoje Italijoje.
Grupė, skambanti antikos griuvėsiuose visiškoje tyloje aplinkui, tapo vienu ikoniškiausių muzikos dokumentikos kadrų.
[I need their impact in numbers - maybe records sold, or awarrds won, smth like that. ]
Queen
Queen yra dar viena grupė, kurios pristatyti turbūt nereikia. Teatrališkas kolektyvas, į roką įpynęs operos elementus, pavergė milijonus. Grupė susikūrė Ealingo meno koledže, kur Freddie Mercury susipažino su gitaristu Brianu May ir būgnininku Rogeriu Tayloru, tuo metu grojusiais grupėje „Smile“. 1971 m. prie trijulės prisijungė bosistas Johnas Deaconas, ir taip susiformavo galutinė sudėtis.
Vienas iš legendinių šios grupės momentų yra jų gyvas pasirodymas „Live Aid“ koncerte 1985 metais. Šios 21 minutės laikomos ne tik pačių Queen, bet ir vienu geriausių viso muzikos pasaulio pasirodymų.
Tą dieną „Queen“ konkurentų nebuvo. Jie grojo geriausiai, jų garsas skambėjo nepriekaištingai, o kiekviena skirta minutė buvo išnaudota iki maksimumo. Jie tiksliai perprato pačią renginio idėją – kad tai tarsi globalus muzikinis automatas. Jie tiesiog išėjo ir dėjo vieną didžiulį hitą po kito. Freddie visas pasaulis buvo tobula scena.
Bobas Geldofas, „Live Aid“ organizatorius
Iš viso Queen pardavė apie 300 mln. įrašų, o 2001 m. buvo įtraukti į Rokenrolo šlovės muziejų.
Jei norite sužinoti daugiau apie grupės vokalisto (vieno iškiliausių britų daininikų) Freddie Mercury istoriją, galite pažiūrėti 2018 m. filmą „Bohemijos rapsodija“.
Fleetwood Mac
Fleetwood Mac istorija yra atgimimo ir atsparumo pavyzdys. 1967 m. gitaristas Peteris Greenas paliko bliuzo grupę „John Mayall & the Bluesbreakers“ ir kartu su būgnininku Micku Fleetwoodu Londone įkūrė naują kolektyvą. Norėdamas pats likti šešėlyje, Greenas pavadino grupę pagal kolegų – Fleetwoodo ir bosisto Johno McVie – pavardes, nors pats McVie tuo metu dar net nebuvo prie jos prisijungęs.
įrašų visame pasaulyje
1974 m. pabaigoje prie grupės prisijungę Stevie Nicks ir Lindsey Buckinghamas atnešė visiškai naują, pop muzikos kryptimi pasukusį skambesį.
1977 m. pasirodęs albumas „Rumours“ tapo šedevru, gimusiu iš itin asmeniško chaoso – jį įrašinėjant iro net keli grupės narių santykiai vienu metu. Iš to gimė iki šių dienų populiarūs hitai kaip „Go Your Own Way“ ir „Dreams“. Didžiojoje Britanijoje savo vietą tvirtino žinomos anglų dainininkės, tokios kaip Dusty Springfield ar Lulu.
The Smiths
Aštuoniasdešimtaisiais išgarsėję The Smiths laikomi indie roko pradininkais. Grupė susikūrė Mančesteryje 1982 m., kai poetiškas Morrisey susitiko su gitaristu Johnny Marru. Jų duetas tapo unikaliu melancholijos ir įsimintinų melodijų deriniu.
Grupė gyvavo vos penkerius metus. Išsekęs nuo nenutrūkstamo koncertavimo ir įrašinėjimo grafiko, Marras 1987 m. viduryje pasitraukė iš grupės. Manoma, kad paskutiniu lašu tapo žurnalo NME straipsnis, leido suprasti, jog Morrisey nepatinka, kad Marras groja ir su kitais muzikantais. Jei norite sužinoti daugiau apie Morrisey jaunystę iki The Smiths, galite pažiūrėti 2017 m. biografinį filmą „England Is Mine“.
Jų dainų klausomės iki šiol, o „There Is a Light That Never Goes Out“ šiandien platformoje Spotify turi daugiau nei milijardą perklausų.
Radiohead
Radiohead yra viena novatoriškiausių šiuolaikinio roko grupių, tyrinėjanti technologijų ir politikos temas ir pasižyminti įvairiais muzikiniais eksperimentais.
Grupė iš pradžių vadinosi „On a Friday“ ir tik 1991 m., pasirašius sutartį su leidykla, buvo perpavadinta į Radiohead – pavadinimas kilęs iš grupės „Talking Heads“ dainos.
Kelias į šlovę šiai grupei nebuvo rožėmis klotas. Pirmasis jų singlas „Creep“, išleistas 1992 m., pasiekė vos 78-ą vietą Didžiosios Britanijos topuose, o BBC Radio 1 jį netgi uždraudė, sakydami, kad daina yra „per daug slogi“. Tik po metų, dainai populiarėjant per nepriklausomas radijo stotis JAV bei kitose šalyse, ji atgijo iš naujo. Vėliau albumai „OK Computer“ ir „Kid A“ sujungė roką su elektronika bei eksperimentiniais elementais.
2023 m. Radiohead tapo viena iš vos trijų grupių, kartu su Arctic Monkeys ir Muse, tris kartus vainikavusių Glastonbury festivalio pagrindinę sceną. Iš viso Radiohead pardavė daugiau nei 30 mln. albumų, laimėjo šešias „Grammy“ statulėlės, o 2019 m. grupė įtraukta į Rokenrolo šlovės muziejų.
Blur
Blur buvo vieni svarbiausių dešimtojo dešimtmečio britpopo judėjimo dalyvių ir tapo savotišku to laikmečio britų jaunimo garso takeliu. Grupė susikūrė Londone 1988 m., kai vaikystės draugai Damonas Albarnas ir Grahamas Coxonas Goldsmiths koledže susitiko su basistu Alexu Jamesu.
1995 m. Blur ir Oasis tą pačią dieną išleido naujus singlus – Blur „Country House“ tarsi varžėsi prieš Oasis dainą „Roll With It“. Šį įvykį žiniasklaida praminė „Britpopo mūšiu“, ir apie jį net buvo kalbama vakaro žinių laidose. Galų gale laimėjo Blur.
įrašo kopijų pardavimų
įrašo kopijų pardavimų
„Country House“ buvo pirmasis Blur singlas, užėmęs pirmąją vietą topuose. Iš viso grupė laimėjo penkis „Brit Awards“ apdovanojimus (keturis – per vieną 1995 m. ceremoniją, tai vis dar rekordas).
Oasis
Oasis yra kita dešimtojo dešimtmečio dvasią atspindinti britpopo grupė. Brolių Noelio ir Liamo Gallagherių vadovaujama Mančesterio grupė dominavo topuose su tokiais hitais kaip „Wonderwall“. Jų debiutinis albumas „Definitely Maybe“ (1994 m.) tapo greičiausiai parduodamu debiutiniu albumu Didžiosios Britanijos istorijoje. Šis rekordas išsilaikė iki pat 2006 m., kai jį pranoko kita šiame straipsnyje minima grupė – Arctic Monkeys.
Oasis įkvėpimo sėmėsi iš The Beatles ir sukūrė savo, kupiną pasitikėjimo savimi, sceną užpildantį stilių. Antrasis albumas „(What’s the Story) Morning Glory?“ visame pasaulyje parduotas 22 mln. kartų ir Didžiosios Britanijos topų viršūnėje išsilaikė dešimt savaičių. 2025 m. grupė susibėgo atgal ir surengė ilgai lauktą pasaulinį turą, kurio daugelis jau nebesitikėjo sulaukti.
Arctic Monkeys
Arctic Monkeys yra viena jauniausių čia minimų grupių. Šefyldo grupė, kurią sudaro Alexas Turneris (vokalas, gitara), Jamie Cookas (gitara), Mattas Helders (būgnai) ir 2006 m. prie jų prisijungęs basistas Nickas O’Malley (pakeitęs pirminį narį Andy Nicholsoną), pasaulio muzikos padangėje pradėjo šmėžuoti 2000-ųjų viduryje. Prie jų populiarumo prisidėjo aštrūs, kasdienį britų jaunimo gyvenimą tiksliai fiksuojantys tekstai bei tai, kad gerbėjai jų demo įrašais dalijosi internetu dar prieš socialiniams tinklams tampant įprasta rinkodaros priemone.
2006 m. debiutinis grupės albumas „Whatever People Say I Am, That’s What I’m Not“ pranoko Oasis rekordą ir tapo sparčiausiai parduodamu debiutiniu grupės albumu Didžiojoje Britanijoje. Per pirmąją savaitę parduota apie 360 000 kopijų, o vėliau albumas JK pasiekė šešis kartus platininį statusą. The Arctic Monkeys pradėjo su energingu indie roku ir vėliau pasuko bliuzo linkme, kaip galima išgirsti albumuose „AM“ ir „The Car“.
Apibendrinti naudojant DI:
Ar jums patiko straipsnis? Įvertinkite jį!
Loading...
