Nors iš pirmo žvilgsnio zoologija gali pasirodyti gana neįprasta profesija, iš tikrųjų ji yra viena iš trijų pagrindinių biologijos šakų, kartu su botanika ir mikrobiologija. Zoologija besidomintis mokslininkas gali tyrinėti įvairius dalykus – nuo gyvūnų fiziologijos ir elgsenos iki entomologijos ir biochemijos.
Jos pagrindinis tikslas – tirti viską, kas susiję su gyvūnais: nuo unikalios ekosistemos, kurioje jie gyvena, iki molekulinių procesų, padedančių šiems išgyventi.
Zoologus galima rasti vadovaujančius novatoriškiems tyrimų projektams, dirbančius laboratorijose ar prižiūrinčius laukinę gamtą nacionaliniuose parkuose.
Gyvūnų biologija ir zoologija: kas tai?
Zoologija, skirtingai nei botanika, orientuojasi ne į augalų, o į gyvūnų karalystę – tai viena iš trijų pagrindinių biologijos šakų. Kiekviena iš šių sričių padeda mokslininkams geriau suprasti sudėtingą gyvūnų pasaulį – nuo paprasčiausių bestuburių iki sudėtingų žinduolių.
Zoologai analizuoja gyvūnų elgseną tiek natūralioje aplinkoje, tiek laboratorinėmis sąlygomis, tyrinėdami jų reakcijas į įvairius dirgiklius, bendravimo būdus, mitybos įpročius ir dauginimąsi. Be to, ši sritis glaudžiai susijusi su kitomis mokslo kryptimis, tokiomis kaip mikrobiologija, biochemija ir net klimato mokslas, nes gyvūnai yra neatsiejama ekosistemų dalis.
Suprasdami gyvūnų vaidmenį maisto grandinėse ir jų sąveiką su aplinkos pokyčiais, mokslininkai gali prognozuoti biologines krizes ir kurti sprendimus biologinės įvairovės apsaugai. Zoologija taip pat svarbi medicinoje. Kai kurie gyvūnų tyrimai leidžia geriau suprasti ligų vystymąsi ir atrasti naujus gydymo būdus.
Iš pradžių zoologija buvo būdas geriau pažinti gyvūnus siekiant pagerinti medžioklę, o vėliau ši sritis išsiplėtė ir apėmė gyvūnų prijaukinimą. Išsamios žinios apie gyvūnų bendruomenes ir jų ryšį su aplinka tapo šiuolaikinės zoologijos pagrindu.
18-ajame amžiuje zoologijos sritis smarkiai pasikeitė – tai lėmė mokslininko Karolio Linėjaus sukurta nauja sistematika. Ši sistema klasifikavo gyvūnus ne tik kaip unikalius organizmus, bet ir jų tarpusavio sąveikas.
19-ajame amžiuje vis labiau domėtasi ląsteliniais ir molekuliniais procesais, ir tai paveikė zoologijos vystymąsi. Zoologas Žoržas Kiuvjė vėl iš esmės pakeitė šios srities istoriją, sukūręs lyginamosios anatomijos principus, paremtus ląstelių teorija ir pažanga vystymosi biologijoje bei embriologijoje.
Garsusis Čarlzas Darvinas 20-ojo amžiaus pradžioje dar kartą sukėlė revoliuciją – jo evoliucijos teorija paveikė ne tik botaniką, bet ir visą organizmų mokslą.
20 ir 21 amžiais zoologija dar kartą keitėsi – šįkart buvo atsisakyta dėmesio klasifikacijai ir daugiau dėmesio skirta pasaulio biologinių problemų sprendimui per eksperimentus ir gamtosaugą.
Kaip studijuoti zoologiją
Jei domiesi zoologija, įvairiomis biologijos sritimis ar gyvūnų karalyste bei jos sandara ir funkcijomis, šie patarimai pravers stengiantis pažinti šias mokslo sritis artimiau.
Gyvūnų tyrimai biologijos kursuose gali būti įvairiapusiai – čia sutelksime dėmesį į pagrindinių zoologijos sąvokų suvokimą. Kadangi ši biologijos sritis apima visus organizmus, svarbu suprasti kai kuriuos gyvūnų karalystės skirtumus.
Amfibijos
Amfibijos dažniausiai vaizduojamos kaip šlapi varliagyviai, dažniausiai varlės. Daugelis žmonių nežino, kad salamandros, tritonai, rupūžės ir aklieji sliekai taip pat priklauso amfibijoms.
amfibijų rūšių
Amfibijos – ypatingi organizmai, nes gali gyventi tiek vandenyje, tiek sausumoje. Žodis „amfibija“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „gyvenantis dvigubą gyvenimą“. Tai stuburiniai gyvūnai, priklausantys Amphibia klasei.
Stuburiniai
Stuburinių gyvūnų klasifikacija iš pradžių gali pasirodyti sudėtinga. Jie sudaro didžiausią Chordata tipo pogrupį. Tačiau esmė – ne klasifikacija, o jų savybės:
- Turi stuburą
- Turi raumenų sistemą
- Turi centrinę nervų sistemą
- Šią nervų sistemą saugo stuburas
Šie gyvūnai – tie, kuriuos dažniausiai pažįstame: žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai ir žinduoliai. Moksliniais terminais: Osteichthyes, Amphibia, Reptilia, Aves ir Mammalia. Jei šie sudaro stuburinių grupę, kas lieka? Pereikime prie bestuburių.
Bestuburiai
Kaip jau sako pavadinimas, bestuburiai – tai gyvūnai, neturintys stuburo. Gali atrodyti, kad jų mažiau nei stuburinių, bet tai klaidinga. Iš tiesų net 90% visų pasaulio gyvų organizmų sudaro bestuburiai.
Bestuburiams priklauso daugelis jūrinių gyvūnų, kuriuos matome akvariumuose, pvz., medūzos, jūrų ežiai. Jie taip pat sudaro didelę mūsų maisto dalį – tai kalmarai, sraigės, krabai, omarai.
Bestuburiai itin svarbūs ne tik dėl maisto, jie taip pat labai svarbūs visai mitybos grandinei. Jie maitina žuvis, paukščius, ruonius ir kitus stuburinius, padeda išlaikyti pusiausvyrą gyvūnų karalystėje ir ekosistemose.
Ropliai
Kiekvienas esame girdėję apie roplius – gyvates, driežus ar krokodilus. Tačiau ar žinojai, kad vėžliai irgi yra ropliai?
Ropliai Holivude dažnai vaizduojami neigiamai – Godzila, pavyzdžiui, yra amfibinis roplys monstras. Vis dėlto mokslininkai nustatė, kad kai kurie ropliai ir paukščiai turi bendrus protėvius. Svarbu paminėti, kad prieš milijonus metų roplių Žemėje buvo gerokai daugiau. Dauguma išnykusių gyvūnų istorijoje buvo būtent ropliai – nuo jūrinių iki dinozaurų.
Roplius apibrėžia šios savybės:
- Epiderminiai žvynai
- Žvynai su beta ir alfa keratinu
- Turi pakaušio krumplį (kaukolės ir stuburo sandūros bruožas)
- Neturi priekinio koronoido kaulo (apatinio žandikaulio dalis)
- Embrionai vystosi išorėje (dažniausiai kiaušiniuose)
Nors ropliai turi mažiau ekonominės svarbos nei kiti stuburiniai, jie padeda kontroliuoti kenkėjų populiacijas.
Buveinė
Buveinė – tai unikali aplinka, kurioje gyvena organizmas ar jų tinklas, įskaitant tiek gyvus, tiek negyvus aplinkos veiksnius.
Pavyzdžiui, tavo buveinė galėtų būti miestas, kuriame gyveni. Kartu su visais jo elementais. O tavo mikrobuveinė būtų butas ar namas, kuriame gyveni.
Gamtoje konkretaus organizmo buveinė gali būti tvenkinys su visais jame gyvenančiais augalais ir gyvūnais, taip pat su negyvais komponentais – vandeniu, dirvožemiu. Mikrobuveinė gali būti, tarkime, augalas, kuriame gyvena vabzdys, arba parazitai, gyvenantys to gyvūno kūne. Nors šis terminas yra lankstus, jis reikalauja ir labai tikslaus apibrėžimo – todėl svarbu teisingai aprašyti buveines ir mikrobuveines.
Zoologo karjera
Biologijos ar gyvūnų mokslo studijos Lietuvoje gali atverti daug durų į zoologijos pasaulį. Net jei nesi tikras, ar nori dirbti grynai mokslinį darbą, šis laipsnis suteiks platų pasirinkimą – nuo tyrimų iki gamtosaugos, nuo švietimo iki valstybinių ar nevyriausybinių organizacijų veiklos.
Norint tapti zoologu, paprastai reikia turėti bent jau biologijos, gamtos mokslų ar gyvūnų mokslų bakalauro laipsnį. Tačiau jei nori specializuotis konkrečioje srityje (pavyzdžiui, jūrų biologijoje ar laukinės gamtos išsaugojime), vertėtų siekti ir magistro laipsnio.
Nors zoologijos profesija Lietuvoje tikrai nėra viena iš pelningiausių, ji gali būti labai prasminga ir įdomi. Priklausomai nuo patirties, darbo vietos (valstybinė institucija, privati organizacija ar nevyriausybinis sektorius), zoologo atlyginimas Lietuvoje dažniausiai svyruoja nuo maždaug 900 iki 1 800 eurų per mėnesį (po mokesčių). Privačiame sektoriuje ar tarptautiniuose projektuose dirbantys specialistai gali uždirbti daugiau, ypač jei dirba kaip ekspertai ar tyrimų vadovai.
Jei tave domina gamtosaugos veikla, Lietuvoje galėtum dirbti, pavyzdžiui, Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje, Aplinkos apsaugos agentūroje, mokslinių tyrimų centruose arba prisidėti prie nevyriausybinių gamtosaugos projektų, tokių kaip „Baltijos aplinkos forumas“ ar „Gamtos paveldo fondas“.
Kitos karjeros galimybės zoologams:
- Gamtos mokytojas mokyklose ar neformalaus ugdymo centruose
- Ekologas ar aplinkosaugos specialistas savivaldybėse ar įmonėse
- Muziejų darbuotojas arba edukatorius zoologijos soduose
- Gyvūnų elgsenos tyrėjas
- Biologijos korepetitorius ar dėstytojas
Zoologija Lietuvoje gali būti nišinė, bet svarbi ir auganti sritis, kaip ir botanikos mokslas – ypač klimato kaitos, nykstančių rūšių apsaugos ir biologinės įvairovės išsaugojimo kontekste. Jei domiesi gyvūnais ir nori, kad tavo darbas turėtų tikslą, ši kryptis gali būti labai tinkama.
Ar jums patiko šis straipsnis? Pasižymėkite!
Loading...
