Gamta yra visų žinių šaltinis. Ji turi savo logiką, savo dėsnius, neturi poveikio be priežasties ar išradimo be būtinybės.
Leonardas da Vinčis
Kasdien Luvre „Moną Lizą“ aplanko nuo 15 000 iki 20 000 žmonių. Tai tikriausiai pats garsiausias paveikslas visame pasaulyje. Vis dėlto yra daugybė kitų menininkų, palikusių ryškų pėdsaką meno pasaulyje. Dega, Ogiustas Renuaras, Frida Kahlo, Kandinskis, Rembrantas, Vermejeris, Kurbė, Sera, Klimtas, Pissarro, Mondrianas, Karavadžas, Vorholas, Kaijbotas, Polokas, Goja – garsių tapytojų netrūksta.
Šiame straipsnyje aptarsime 10 garsiausių paveikslų visoje istorijoje, apimančių laikotarpį nuo Renesanso iki šiuolaikinio meno.
Žymiausi paveikslai: Leonardo da Vinčio „Mona Liza“
Kas nežino garsiosios „Monos Lizos“?
Net jei ir neteko jos aplankyti Luvre, tikriausiai iš karto atpažintumėte šį kūrinį. Jį XVI a. nutapė Leonardas da Vinčis. Paveiksle vaizduojama moteris, laikoma Frančesko del Džokondos, florentiečio, žmona, vardu Liza Gerardini.
Leonardas da Vinčis, pakviestas Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I, susikrovė daiktus ir apsigyveno vienoje iš karaliaus rezidencijų, vadinamuosiuose Kliūsi rūmuose. Aliejinis paveikslas vėliau buvo eksponuojamas Versalyje, o dabar – Luvre.
„Mona Liza“ išgarsėjo kuomet 1911 m. ją pavogė italas, norėjęs grąžinti paveikslą į savo šalį.
Meno mylėtojai žavisi šio paveikslo kompozicija, kuri tuo metu buvo labai neįprasta. Ji primena mūsų asmens dokumentų nuotraukas. Daugelis pastebi, kad „Monos Lizos“ akys tarsi seka žiūrovą po kambarį. Tiesą pasakius, paveikslas yra tyrinėjamas iki šiol, o tai parodo, kad Leonardas da Vinčis buvo dėmesio vertas genijus.
Pablo Pikaso „Gernika“
Garsiausias Pikaso kūrinys „Gernika“ yra eksponuojamas Madrido Reina Sofía muziejuje ir yra net 3,5 m aukščio bei 7,8 m pločio. Tai vienas svarbiausių XX a. kūrinių, vaizduojantis 1937 m. nacių ir italų lėktuvų bombarduotą Gernikos miestą. Pablas Pikaso norėjo parodyti Ispanijos pilietinio karo siaubą ir kančias, todėl pavaizdavo bombardavimą, nusinešusį net 2000 gyvybių.
Būtent paveikslo kompozicija ir mastas yra elementai, kurie pavertė šį paveikslą tokiu įspūdingu ir sukrečiančiu. Pagal autoriaus norą, kūrinys ilgą laiką buvo saugomas Niujorko MoMA muziejuje. Į Ispaniją jis grįžo tik 1981 m., po Franko mirties.
Eženo Delakrua „Laisvė, vedanti liaudį“
Tai neabejotinai vienas garsiausių kūrinių, šiuo metu esančių Luvre. Romantizmo tapytojas Eženas Delakrua paveikslą „Laisvė, vedanti liaudį“ nutapė 1830 m., o 1831 m. jis buvo pristatytas Paryžiaus salone. Iš pradžių paveikslas vadinosi „Barikadų scenos“ dėl Liepos revoliucijos, kilusios po Prancūzijos revoliucijos. Per Burbonų restauraciją, valdant Karoliui X, Paryžiuje buvo statomos barikados, ginančios šalies laisvę. Tai paskatino Liepos monarchijos pradžią.
Delakrua nusprendė laisvę atvaizduoti kaip moterį, laikančią Prancūzijos vėliavą ir dėvinčią frigijietišką kepurę, dar vadinamą revoliucijos simboliu. Jos poza primena senovines statulas.
„Laisvė, vedanti liaudį“ įkvėpė Laisvės statulos kūrėją, o jo centre esanti moteris su frigijietiška kepure tapo Prancūzijos Respublikos simboliu.
Šis kūrinys dažnai laikomas demokratijos ir Prancūzijos Respublikos simboliu. Luvre jis eksponuojamas nuo 1874 m.
Žeriko „Medūzos plaustas“
Šis kūrinys, iš pradžių vadintas „Laivo sudužimo scena“, yra vienas žymiausių romantizmo judėjimo darbų, kurį nutapė Teodoro Žeriko. Paveikslas, kurio matmenys 491 cm aukščio ir 716 cm pločio, buvo nutapytas 1818–1819 m. Jame vaizduojamas 1816 m. Senegalo pakrantėje įvykęs įvykis.
Karališkasis fregatas sudužo Afrikos pakrantėje. Nepatyręs kapitonas prastai valdė situaciją, kadangi jam trūko gelbėjimosi valčių, todėl likę jūreiviai ir karininkai turėjo pasigaminti plaustą iš laive rastų medžiagų. Iš 150 žmonių ant plausto audras ir kanibalizmą išgyveno tik 10.
Norėdamas kuo tikroviškiau nutapyti šį paveikslą, Žeriko atliko daug tyrimų. Fone matoma gelbėjimosi valtis simbolizuoja viltį, nors jie jos nepastebėjo.
Klodo Monė „Įspūdis, saulėtekis“
Klodo Monė paveikslas „Įspūdis, saulėtekis“, nutapytas 1872 m., žymi impresionizmo judėjimo pradžią. Monė pavaizdavo Havro uostą visiškai nauju stiliumi. Užuot rinkęsis rimtas romantizmo temas, jis sutelkė dėmesį į kasdienius vaizdus, tokius kaip saulėtekiai.
Pavadinimas „impresionizmas“ kilo iš to meto meno kritikų, kurie šaipėsi iš šio paveikslo stiliaus ir pavadinimo, taip įrašydami impresionizmą į meno istoriją. Ypač tai atsispindėjo žurnale „Le Charivari“, kuris tyčiojosi iš tokių menininkų kaip Renuaras, Pissarro ir Monė.
Žurnale buvo rašoma:
Monė, Pissarro ir Moriso tarsi paskelbė karą grožiui.
Ši kritika paskatino impresionizmo judėjimą. Atsisakę to meto akademinių taisyklių, impresionistai džiaugėsi tapydami kasdienius momentus ryškesnėmis spalvomis. Dėka šio kūrinio, Klodas Monė tapo judėjimo lyderiu.
Vieni žinomiausių jo paveikslų yra iš „Vandens lelijų“ serijos.
Eduaro Manė „Pietūs ant žolės“
„Pietūs ant žolės“ yra itin plačiai žinomas kūrinys. Nors šiandien daugelis jį laiko vienu pirmųjų modernių paveikslų, 1863 m. Salono žiuri jį atmetė. Tais pačiais metais paveikslas buvo eksponuotas „Atmestųjų salone“ ir sukėlė daug diskusijų.
Pirmajame plane esanti nuoga moteris šalia dviejų vyrų šokiravo to meto paryžiečius. Kūrinys buvo kritikuojamas tiek dėl savo temos, tiek dėl neįprasto stiliaus.
Tapydamas šį paveikslą, Eduaras Manė sulaužė visas įprastas to meto taisykles. Perspektyva tapant nebuvo paisoma, o šviesa ir šešėliai išryškino figūras iš aplinkos. Toks tapybos stilius tuomet nebuvo vertinamas, tačiau būtent jis pavertė Manė vienu populiariausių mūsų laikų menininkų. Šiandien jo darbai dažnai analizuojami dailės pamokose.
Hokusai „Didžioji Kanagavos banga“
Šį japonų dailininko Hokusai kūrinį įkvėpė to meto impresionistų tapytojai. Jis sukurtas 1830 arba 1831 m. Edo laikotarpiu ir Japonijoje žinomas kaip „Didžioji banga“ arba tiesiog „Banga“.
Paveikslas priklauso serijai „Trisdešimt šeši Fudži kalno vaizdai“ ir garsėja prūsiškojo mėlio spalvos naudojimu. Ypatingai vertinamas dėl savo gebėjimo sujungti tradicinę japonų spaudos techniką su vakarietiška perspektyva.
Edvardo Munko „Šauksmas“
„Šauksmas“ buvo nutapytas 1893 m. ir yra garsiausias norvegų dailininko Edvardo Munko kūrinys. Kaip ekspresionistas, jis dažnai minimas greta Vincento van Gogo ir Gogeno. Vis dėlto „Šauksmas“ yra gryniausias ekspresionizmo pavyzdys.
Meno judėjimas, kuriame menininkai per ryškias spalvas, iškraipytas formas ir emocingą išraišką perteikia vidines emocijas, dažniausiai nerimą ar baimę.
Paveiksle matoma žmogaus pavidalo figūra, su siaubu žvelgianti į žiūrovą. Foną sudaro neryškūs oranžiniai ir mėlyni sūkuriai, kuriuose galima įžvelgti tiltą, turėklus ir kitas siluetines figūras.
Munko kūrinys buvo įkvėptas baimės ir nerimo. Jis dažnai apibūdinamas kaip besikankinantis menininkas. Jį stipriai paveikė tokie įvykiai kaip ankstyvos sesers ir motinos mirtys, be to, jo šeimoje būta gausu psichikos sveikatos problemų.
Šis kūrinys žinomas visame pasaulyje ir yra itin populiarus. Įdomus faktas: paveiksle atvaizduojamas veidas įkvėpė kaukę filme „Klyksmas“.
Pablo Pikaso „Avinjono merginos“
Iš pradžių pavadintas „Avinjono viešnamis“, šis Pikaso kūrinys žymi kubizmo pradžią. Nutapytas 1907 m., „Avinjono merginos“ yra Pikaso ir jo draugo Žoržo Brako eksperimento rezultatas.
Pikasą įkvėpė Sezano laiškas, kuriame šis užsiminė, kad pasaulis sudarytas iš kvadratų ir apskritimų.
Menininkas nusprendė šias formas naudoti vaizduodamas pasaulį geometriniais pavidalais.
Prieš sukuriant galutinį kūrinį, jis nupiešė ir kelis eskizus.
Paveiksle žmonės pavaizduoti deformuoti ir geometriniai. Šis darbas sukėlė skandalą meno pasaulyje, tačiau jis kartu nutiesė kelią bei pristatė šiuolaikinį meną.
Salvadoro Dali „Atminties atkaklumas“
„Atminties atkaklumas“ yra vienas garsiausių siurrealisto Salvadoro Dali kūrinių. Šis paveikslas buvo nutapytas 1931 m. ir vaizduoja Portljigato paplūdimį su saulėje tirpstančiais laikrodžiais. Atrodo, kad Dali perteikia mintį, jog nerimas ir laiko tėkmė tampa tikrove. Dauguma šį kūrinį vadina tiesiog „Tirpstantys laikrodžiai“. Pasakojama, kad menininką įkvėpė tirpstantis kamambero sūris.
Žinoma, tai nėra visi dėmesio verti menininkai bei jų kūriniai. Meno pasaulis kupinas daugybės šedevrų. Garsių dailininkų galima atrasti visame pasaulyje ir per visą istoriją. Jei domitės menu bei jo istorija, verta apsvarstyti galimybę susirasti privatų korepetitorių, kuris išmokytų jus meno istorijos ar tapybos technikų.
Norite gyvai patirti šiuolaikinio meno pulsą? Kiekvieną spalį Vilniuje, Litexpo parodų centre, vyksta tarptautinė šiuolaikinio meno mugė ArtVilnius – didžiausias tokio pobūdžio renginys Baltijos šalyse. Čia susitinka dešimtys galerijų iš įvairių šalių ir vyksta šimtų menininkų kūrinių pristatymai. Be paveikslų, čia taip pat pamatysite skulptūras, instaliacijas ir performansus, o mieste vyks diskusijos ir meno renginiai. Nepraleiskite progos prisiliesti prie gyvo meno pasaulio!
Ar jums patiko šis straipsnis? Pasižymėkite!
Loading...
