Religija – tai tarsi medis, turintis daugybę šakų. Kaip šakų gali būti daug, taip pačiai galima sakyti, kad ir religijų yra daug; bet kaip medis – religija yra viena.
Mahatma Gandis
Daugiau nei 84% iš 7,3 milijardo pasaulio gyventojų teigia priklausantys vienai ar kitai religinei bendruomenei. Žmonės iš viso pasaulio semiasi ramybės iš savo tikėjimo mokymų, tradicijų bei apeigų.
Didžiausia religija pagal pasekėjų skaičių yra krikščionybė – šiai tikėjimo krypčiai priklauso daugiau nei 2,3 milijardo žmonių.
Vis dėlto verta paminėti, kad ir kitos didžiosios pasaulio religijos, tokios kaip islamas ar hinduizmas, turi po daugiau nei milijardą pasekėjų. Budizmas taip pat vienija per 500 milijonų tikinčiųjų – tai sudaro apie 6,9% pasaulio gyventojų.
Kadangi tiek daug žmonių ieško savo dvasinio kelio bei aukštesnės prasmės, net ir pasaulietinėse šalyse svarbu turėti esminį suvokimą apie skirtingas religijas. Tai mums padeda ugdyti supratingumą, toleranciją ir bendrystę šiuolaikinėje visuomenėje.
Krikščionybė
Krikščionybė, kuri turi daugiausia sekėjų pasaulyje, darė ir tebedaro milžinišką įtaką šiuolaikinei visuomenei įvairiose pasaulio šalyse: nuo Šiaurės ir Pietų Amerikos iki Europos, Afrikos, Azijos bei Okeanijos.
Bet kaip viskas prasidėjo? Kur ir kaip gimė krikščionybė?
Šis tikėjimas grindžiamas Jėzaus iš Nazareto mokymais. Tad krikščionybės ištakos siejamos su Jėzumi ir jo apaštalais. Vis dėlto krikščionių bendruomenė sparčiau augti pradėjo tik po Jėzaus mirties. Apaštalai ir mokiniai drąsiai skleidė tiesą bei skelbė „gerąją naujieną“ visų tautų žmonėms, remdamiesi Senaisiais Raštais arba Šventuoju Raštu.
Pirmoji krikščionių bendruomenė susikūrė dar pirmajame amžiuje, tačiau tuo metu ji sulaukė nemažai pasipriešinimo iš kai kurių žydų vadovų.
Nors Jėzus, krikščionybės pradininkas, gimė Betliejuje, jo mokymai kildinami iš Dievo žodžio.
Šiandien egzistuoja daugybė krikščionybės krypčių, tačiau dauguma tikinčiųjų save laiko katalikais. Šiuo metu pasaulyje gyvena daugiau nei 1,3 milijardo katalikų. Jie tiki, kad Biblija yra nenuginčyjamas Dievo žodis, jog Jėzus Kristus yra Dievo sūnus, o krikštas vandeniu — vienas iš išgelbėjimo simbolių. Katalikų tikėjimas taip pat grindžiamas ir Šventosios Trejybės doktrina.
Krikščionybę iš kitų pasaulio religijų, tokių kaip islamas, hinduizmas ar budizmas, išskiria saviti simboliai ir asmenybės. Vieni žymiausių krikščionybės simbolių yra kryžius ir žuvis, o tarp žinomiausių religijos veikėjų galima paminėti popiežių ir Martiną Liuterį.
Krikščionys siekiamybė yra gyventi pagal Biblijos mokymus — tai jų šventasis raštas ir didžiausiu tiražu pasaulyje leidžiamas kūrinys.
Kadangi krikščionybė turi daugybę krypčių, skiriasi ir jų šventosios vietos. Pavyzdžiui, katalikai, anglikonai bei protestantai meldžiasi bažnyčiose, o Jehovos liudytojai renkasi Karalystės salėje.
Krikščionių tikėjimas apima daugybę įsitikinimų, tradicijų ir papročių, aprašytų Biblijoje. Kiekvienas, nepriklausomai nuo savo kilmės ar įsitikinimų, gali juos pažinti ir suprasti giliau.
Islamas ir jo įtaka religijos pasaulyje
Remiantis daugeliu statistinių šaltinių, manoma, kad iki 2070 metų islamas aplenks krikščionybę ir taps labiausiai pasaulyje praktikuojama religija.
Bet kaip gi atsirado islamas?
Religijų istoriją tyrinėjantys mokslininkai teigia, kad islamo ištakos siekia VII amžiaus pradžią, Medinos ir Mekos miestus. Islamas susiformavo maždaug po 600 metų nuo krikščionybės atsiradimo ir yra jauniausia iš didžiųjų pasaulio religijų.
Musulmonai tokius pranašus kaip Jėzus, Dovydas, Mozė, Abraomas, Nojus ir Adomas, laiko islamo tikėjimo pirmtakais.
Ypatinga vieta šiame tikėjime atiteko Mahomedui. Jis laikomas islamo pradininku, nes būtent jam, kaip teigiama, apsireiškęs angelas perdavė Dievo žodžius, kurie vėliau buvo surašyti į Korano knygą.
Alachas yra arabiškas žodis, reiškiantis „Dievas“. Tai aukščiausioji būtybė, visatos kūrėjas ir valdovas, o šis terminas vartojamas jau daugelį amžių.
Svarbiausias iš visų islamo šventųjų raštų, laikomas amžinuoju Alacho žodžiu, perduotu Mahomedui.
Svarbu paminėti, kad islamas daugelį žmonių traukia būtent tuo, kad šie jame randa kelią į vidinę ramybę, pasiekiamą per paklusnumą dieviškajai valiai. Pagrindiniai islamo tikėjimo principai yra šie:
- tikėjimas vienu Dievu (Alachu),
- tikėjimas angelais,
- šventųjų raštų, ypač Toros ir svarbiausiojo – Korano, skaitymas ir laikymasis,
- tikėjimas visais Dievo siųstais pranašais, tokiais kaip Abraomas, Mozė, Jokūbas ir kt.,
- tvirtas tikėjimas paskutiniojo teismo diena ir gyvenimu po mirties.
Šie principai yra kertiniai kiekvienam tikram musulmonui. Tačiau islamo praktika apima ir kitus esminius dalykus, vadinamus penkiais islamo ramsčiais.
Kas tai?
Toliau pateikiame penkis islamo ramsčius, kuriuos kiekvienas tikintis musulmonas stengiasi taikyti savo gyvenime:
- Šahada – tikėjimo išpažinimas,
- Salatas – malda,
- Zakata – išmaldos davimas,
- Saumas – pasninkas,
- Hadžas – piligriminė kelionė į Meką.
Be šių kertinių principų, musulmonų tikėjimas pasižymi ir kitais bendriniais bruožais, žinomais visame pasaulyje.
Pavyzdžiui, vienas žinomiausių islamo simbolių yra pusmėnulis su žvaigžde, o maldos vietos – mečetės. Svarbiausia šventoji knyga – Koranas, po jo seka Tora ir Zaburas.
Gilesnis pažinimas apie islamą, Mahomedą ir Koraną padeda geriau suprasti šią plačiai pasaulyje išpažįstamą religiją.
Hinduizmo pagrindai: seniausias tikėjimas visame pasaulyje
Jis daugiausia paplitęs Indijoje, Nepale, Mauricijuje ir kai kuriose Indonezijos dalyse. Pagal sekėjų skaičių hinduizmas yra trečia pagal dydį religija visame pasaulyje.
Nors tiksli šio tikėjimo atsiradimo data nėra aiški, hinduistai gali pagrįstai didžiuotis, kad jų religija laikoma seniausia pasaulyje – jos tradicijos siekia daugiau nei 4000 metų. Daugelis tyrinėtojų mano, kad hinduizmas susiformavo maždaug 2300–1500 m. pr. Kr., kai Indo slėnyje (dabartiniame Pakistane) ėmė formuotis pirmosios hinduistinės tradicijos.
Kita vertus, daugelis hinduistų tvirtina, jog jų tikėjimas neturi „pradžios taško“, nes hinduizmo tradicijos ir papročiai, jų manymu, egzistavo nuo amžių pradžios.
Hinduizmo išskirtinumas yra tas, kad tai nėra viena konkreti religija – veikiau daugelio skirtingų tradicijų, filosofijų ir mokymų visuma.
Hinduizmo istorijoje galima išskirti kelis įdomesnius laikotarpius, kurie suformavo šio tikėjimo doktriną ir praktiką. Pavyzdžiui, Vedų laikotarpis pasižymėjo šventųjų raštų (Vedų) sukūrimu. Kiti reikšmingi etapai – Epinis, Puranų ir Klasikinis laikotarpiai.
Remiantis naujausiais duomenimis, šiandien pasaulyje gyvena daugiau nei milijardas hinduistų – tai sudaro apie 15% visų planetos gyventojų.
Keturi pagrindiniai hinduizmo tikėjimo skyriai yra vaišnavizmas, šivizmas, šaktizmas ir smartizmas.
Nepaisant daugybės krypčių, hinduistų pagrindinė maldos vieta išlieka ta pati – šventykla. Hinduistai taip pat pripažįsta Vedas kaip savo šventuosius raštus ir dažnai vadovaujasi jų mokymais. Kadangi hinduizmas yra politeistinis tikėjimas, jame garbinama daugybė dievybių ir dvasinių asmenybių, tokių kaip Šri Ramačandra, Šri Krišna ir Ardžuna.
Meditacijoje ir maldose dažnai naudojamas garsas „Om“ – tai vienas atpažįstamiausių hinduizmo simbolių, apimantis visą šio tikėjimo esmę.
Tačiau kokie gi yra pagrindiniai hinduizmo įsitikinimai?
Hinduistai tvirtai tiki samsara (sielų persikūnijimu) ir karma, t. y. priežasties ir pasekmės dėsniu. Jie siekia gyventi pagal dharma principus: doros ir pareigos kelią, todėl ugdo pagarbą viskam, kas susiję su gamta.
Budizmas: kelias į ramybę ir dvasinį nušvitimą
Šiandien pasaulyje turime daugiau nei 500 milijonų budistų – tai apie 7% visos žmonijos. Budizmas yra labiausiai paplitęs Šri Lankoje ir įvairiose Pietryčių Azijos šalyse. Tai tikėjimas, apimantis platų įsitikinimų, tradicijų ir dvasinių praktikų spektrą.
Nors budizmas ir neatsirado taip seniai kaip hinduizmas, jo šaknys siekia VI amžiaus antrąją pusę.
Budizmo mokymai kilo iš Sidhartos Gautamos, gimusio 563 m. pr. Kr. netoli Himalajų papėdės. Dėka savo gyvenimo patirčių, jis gebėjo suvokti gilią žmogaus kančios prigimtį. Gautama pastebėjo, kad visi žemiški malonumai yra laikini ir tai tėra trumpalaikis nukrypimas nuo tikrojo skausmo.
Po ilgų pasninkavimo intervalų, išbandymų ir gilaus susitelkimo meditacijoje Sidharta Gautama pasiekė nirvaną – dvasinį nušvitimą, leidusį jam suprasti kančios priežastis ir būdą, kaip nuo jos išsivaduoti visam laikui. Nuo tada jis buvo vadinamas Buda, t. y. „nušvitusiuoju“.
Buda mokė savo pasekėjus siekti nirvanos ir perteikė pagrindinius principus – Keturias kilniąsias tiesas ir Aštuonialypį kelią, kuriais budistai vadovaujasi iki šiol.
Esminė budizmo mokymų dalis sukasi aplink tikslą įveikti kančią ir nutraukti gimimo bei mirties ciklą – pasiekiant nirvaną, arba Budos kelią.
Pagrindiniai budizmo įsitikinimai paremti Keturiomis kilniosiomis tiesomis:
- Dukha – pirmoji tiesa apie kančią,
- Samudaja – antroji tiesa apie kančios priežastį,
- Nirodha – trečioji tiesa apie kančios įveikimą,
- Magga – ketvirtoji tiesa, nurodanti kelią, vedantį į kančios pabaigą.
Kita svarbi budizmo dalis yra Aštuonialypis kelias, kurio principai neturi griežtos tvarkos:
- Sammā-ditthi – teisingas supratimas,
- Sammā-sankappa – teisingas mąstymas,
- Sammā-vācā – teisinga kalba,
- Sammā-kammanta – teisingi veiksmai,
- Sammā-ājīva – teisingas pragyvenimo būdas,
- Sammā-vāyāma – teisingos pastangos,
- Sammā-sati – teisingas sąmoningumas,
- Sammā-samādhi – teisinga meditacija.
Budizmą lengva atpažinti ne tik iš jo mokymų, bet ir iš išskirtinių simbolių bei tradicijų. Budistai meldžiasi šventyklose, jų šventieji raštai vadinami Pali kanonu, pagrindinis jų simbolis – Dharmos ratas, o viena žinomiausių budizmo asmenybių pasaulyje yra Dalai Lama.
Budizmo pažinimas – tai įdomus būdas atrasti unikalią pasaulio istorijos ir dvasinės kultūros dalį.
Judaizmo tikėjimas
Jau aptarėme keturias didžiąsias pasaulio religijas, tad pats metas trumpai apžvelgti ir tikėjimą, kuris turi mažiau sekėjų, tačiau pasižymi milžiniška įtaka pasauliui – judaizmą.
Šiandien pasaulyje yra kiek daugiau nei 14 milijonų žydų, daugiausia gyvenančių Šiaurės Amerikoje, kai kuriose Europos šalyse ir Izraelyje. Judaizmas laikomas dešimta pagal dydį religija pasaulyje ir seniausiu monoteistiniu tikėjimu, kurio ištakos siekia daugiau nei 4000 metų.
Kada prasidėjo judaizmas?
Judaizmo istorija prasideda nuo Dievo sandoros su Abraomu ir jo palikuonimis. Dievas pažadėjo, kad iš Abraomo kilusi tauta taps išrinktąja ir gaus pažadėtąją žemę. Šio tikėjimo šaknys siekia senovinę Kanaano žemę.
Regionas Artimuosiuose Rytuose, apimantis dabartinį Izraelį, Palestiną, Libaną ir dalį Jordanijos.
Nors judaizmas kaip religija galutinai susiformavo tik pirmajame amžiuje, jo mokymai, papročiai ir tradicijos remiasi Izraelio tautos istorija. Žydai itin gerbia savo protėvius – Abraomą, Izaoką, Jokūbą ir pranašą Mozę.
Dauguma judaizmo įsitikinimų ir įstatymų grindžiami Toros (dar vadinamos Penkiaknyge) mokymais – tai pirmosios penkios Senojo Testamento knygos, kurias, kaip manoma, parašė Mozė.
Tarp pagrindinių judaizmo krypčių išskiriamos ortodoksinė, reformuotoji, konservatyvioji, rekonstrukcionistinė, humanistinė ir mesiškoji judaizmo formos.
Šiuolaikiniai judaizmo pasekėjai meldžiasi sinagogose – tai ne tik maldos namai, bet ir bendruomenės bei švietimo centrai. Tarp žinomiausių žydų kilmės asmenybių galima paminėti Abraomą, Mozę, Albertą Einšteiną ir Aną Frank.
Kaip ir dauguma religijų, judaizmas turi savo simbolius – menorą (septynšakę žvakidę) ir Dovydo žvaigždę.
Kuo tiki judaizmo išpažinėjai?
Žydai tiki tik vienu Dievu, kuris yra visatos kūrėjas ir aukščiausioji būtybė. Judaizmas taip pat stipriai pabrėžia šeimos ir bendruomenės svarbą: daugelis religinių bei kultūrinių praktikų atliekamos kartu, o tokios šventės kaip šabas suburia šeimas prie bendro stalo.
Domėjimasis įvairiais pasaulio tikėjimais leidžia geriau suprasti, kaip skirtingi žmonės ieško prasmės, vilties ir dvasinės stiprybės savo kasdieniame gyvenime.
Ar jums patiko šis straipsnis? Pasižymėkite!
Loading...
