Savo mintimis mes kuriame pasaulį.
Buda
Kiekvieno žmogaus tikėjimas yra asmeninis reikalas ir išskiria jį iš kitų – jo negalima nei paneigti, nei teisti.
Be to, įvairūs tyrimai rodo, kad religingi žmonės dažnai yra laimingesni už kitus.
Kodėl?
Kadangi tikintieji nuoširdžiai stengiasi laikytis pagrindinių savo tikėjimo principų, kurie juos priartina prie aukštesniosios būtybės, jie dažnai sukuria ir artimesnius santykius su aplinkiniais, yra atviresni kitoms kultūroms bei tradicijoms ir geba lengviau įveikti asmenines krizes bei kitas negandas.
Todėl, siekdami supažindinti skaitytojus su pagrindinėmis pasaulio religijomis, šiame straipsnyje panagrinėsime ketvirtą pagal sekėjų skaičių religiją pasaulyje – budizmą.
Kas yra budizmas ir iš kur kilo jo šaknys?
Budizmą išpažįsta daugiau nei 500 milijonų žmonių, kas sudaro apie 7% visos pasaulio populiacijos. Tai viena didžiųjų pasaulio religijų, padedanti geriau suprasti daugelio Azijos šalių kultūrą ir vertybes.
Šis tikėjimas ypač paplitęs Šri Lankoje, Tailande, Mianmare, Laose ir kitose Pietryčių Azijos šalyse. Budizmas apima daugybę tradicijų, tikėjimų ir dvasinių praktikų.
Didžioji dalis budistinių papročių kilo iš originalių Budos mokymų.
Kada prasidėjo budizmas?
Nors budizmas nėra toks senas kaip hinduizmas, jo šaknys siekia VI a. pr. m. e.
Budizmo pradžia siejama su Sidhartos Gautamos, dar vadinamo Buda, mokymais.
Sidharta Gautama gimė apie 563 m. pr. m. e. netoli Himalajų papėdės, o vėliau pradėjo mokyti tiesos ir dvasinio nušvitimo prie Benareso. Tuo metu Indijoje buvo paplitusi idėja, kad šventieji žmonės turi atsisakyti šeimos ir pasaulietinio gyvenimo, kad pasiektų tiesą ir tikrąjį nušvitimą.
Pasak budistinių raštų, Gautama buvo karaliaus sūnus, tačiau jo gyvenimo patirtys ir apmąstymai atvedė jį prie gilesnių išvadų apie žmogaus kančią. Pamatęs senatvę, ligą ir mirtį, jis suprato, kad žemiški malonumai tėra trumpalaikiai ir negali išlaisvinti žmogaus nuo neišvengiamos kančios.
Siekdamas rasti atsakymus, jis paliko savo šeimą ir kartu su keliais mokytojais pasitraukė į miškus, atsisakydamas visko, kol galiausiai vos nežuvo iš bado. Suvokęs, kad kraštutinumai neveda į tiesos ieškojimą, jis sustiprėjo ir pradėjo medituoti po medžiu, kol pasiekė atsakymus, kurių ieškojo.
Kai kurie teigia, kad Buda meditavo dieną, kiti – kad šešis mėnesius, tačiau galiausiai jis pasiekė nušvitimą, dar vadinamą nirvana: būseną, kurioje žmogus išsilaisvina nuo kančios.
Pasiekęs nirvaną, Sidharta Gautama tapo Buda ir ėmė mokyti kitus. Jo pagrindiniai mokymai buvo Keturi taurūs tiesos principai ir Aštuonialypis kelias, kuriais budistai vadovaujasi iki šiol.
Nors Budos gyvenimas vyko VI a. pr. m. e., jo biografija „Buddha Charita“ buvo parašyta tik I–II a. indų poeto Ašvaghošos.
Kaip judaizmas, krikščionybė ir kitos pasaulyje plačiai paplitusios religijos, taip ir budizmas turi savo pagrindinius principus, kuriuos netrukus ir aptarsime.
Pagrindiniai budizmo principai
Kaip ir dauguma pasaulio religijų, budizmas turi savitą pagrindinių doktrinų sistemą, išskiriančią jį iš kitų tikėjimų ir tradicijų.
Didžioji dalis budistinių įsitikinimų sukasi aplink vieną pagrindinį tikslą; įveikti kančią ir nutraukti gimimų bei mirties ciklą, siekiant nirvanos – visiško išsilaisvinimo ir nušvitimo būsenos.
Kadangi budizmas apima daugybę įdomių dvasinių mokymų, verta atidžiau pažvelgti į svarbiausius, dar vadinamus Keturiomis tauriosiomis tiesomis:
- Dukkha – Kančios tiesa. Pirmoji taurioji tiesa moko, kad gyvenimas neišvengiamai apima kančią. Buda mokė, jog egzistuoja trys pagrindinės kančios rūšys, kurias jis pats stebėjo: senatvė, liga ir mirtis. Budistai suvokia, kad gyvenimas retai atitinka mūsų lūkesčius ir pasitenkinimas tėra laikinas. Priėmus šią tiesą, žmogus tampa ne optimistu ar pesimistu, o realistu.
- Samudāya – Kančios kilmės tiesa. Antroji tiesa aiškina, kad kančios šaknys slypi troškime (pali kalba – tanhā). Noras turėti, valdyti, siekti arba išvengti tampa pagrindine žmogaus kančios priežastimi. Buda taip pat kalbėjo apie tris blogio šaknis – godumą, nežinojimą ir neapykantą, kurios palaiko kančios ratą.
- Nirodha – Kančios nutraukimo tiesa. Trečioji tiesa moko, kad norint išsilaisvinti, būtina atsisakyti prisirišimų. Tik tada galima pasiekti nirvaną – būseną, kai troškimo ugnis užgęsta. Pasak Budos, tikrasis nušvitimas pasiekiamas tuomet, kai žmogus nebėra prisirišęs prie materialių dalykų ir jaučia atjautą visoms gyvoms būtybėms.
- Magga – Kelias, vedantis į kančios pabaigą. Ketvirtoji tiesa pristato vadinamąjį Aštuonialypį kelią. Tai yra Budos nurodytų principų rinkinys, kuris padeda išvengti tiek kraštutinio malonumų siekimo, tiek savęs alinimo. Šis kelias vadinamas Vidurio keliu ir padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp dvasinio ir kasdienio gyvenimo.
Budistų tikėjimo kertinis akmuo – Aštuonialypis kelias. Štai aštuoni žingsniai, kurių laikymasis padeda pasiekti nušvitimą.
Jie nėra atliekami nuosekliai vienas po kito. Visi jie papildo vienas kitą:
- Sammā ditthi – teisingas supratimas: priimti Budos mokymus ir patiems juos apmąstyti, o ne aklai tikėti.
- Sammā sankappa – teisinga mintis: sąmoningas įsipareigojimas ugdyti teisingas nuostatas ir požiūrį.
- Sammā vāca – teisinga kalba: vengti melų, piktų kalbų, apkalbų ir skleisti pagarbą bei tiesą.
- Sammā kammanta – teisingi veiksmai: elgtis taikiai, nežudyti, nevogti ir vengti perdėto geidulingumo.
- Sammā ājīva – teisingas pragyvenimo būdas: užsidirbti taip, kad nedarytum žalos žmonėms ar gyvūnams.
- Sammā vāyāma – teisingos pastangos: puoselėti teigiamas mintis ir vengti neigiamų būsenų.
- Sammā sati – teisingas sąmoningumas: ugdyti budrumą, dėmesingumą kūnui, jausmams, mintims.
- Sammā samādhi – teisinga koncentracija: lavinti gebėjimą susitelkti ir išlaikyti vidinę ramybę.
Stengdamiesi laikytis šių principų, budistai tiki galintys pasiekti nušvitimą ir tikrąją gyvenimo laimę.
Budizmas platesniame religiniame kontekste
Nors pasaulio didžiosios religijos, tarp kurių yra ir krikščionybė, judaizmas, islamas, hinduizmas ir budizmas, atrodo labai skirtingos, jos visos turi tam tikrų bendrų bruožų, siejančių jas su tikėjimo šaknimis.
Kaip taip gali būti?
Nepaisant to, kad šių religijų tikėjimai ir doktrinos skiriasi, visose religijose egzistuoja panašios kategorijos: garbinimo vietos, šventieji raštai, svarbūs veikėjai ir simboliai.
Net jei tikintieji nesirenka į „bažnyčias“ – kiekviena religija turi šventą erdvę, kurioje jų tikėjimas yra puoselėjamas ir saugomas.
Ir nors skirtingose religijose maldos namai turi skirtingus pavadinimus, jų esminė paskirtis – ta pati.
Toliau plačiau aptarsime šiuos elementus budizmo kontekste.
Garbinimo vietos
Šventos budistų erdvės visame pasaulyje vadinamos įvairiai: vihara, chaitya, stupa, wat ar pagoda.
Šventyklos laikomos švariausia ir švenčiausia aplinka, simbolizuojančia paties Budos buvimą.
Šventieji raštai
Kaip krikščionys skaito Bibliją, o musulmonai – Koraną, taip budistai semiasi išminties iš senovinio teksto, vadinamo Pali kanonu (Tripitaka).
Pali kanonas laikomas vienu svarbiausių budizmo šventųjų raštų. Jame surašyti daugelis Budos mokymų ir pamokymų. Pats pavadinimas reiškia „Budos žodžius“.
Taip pat verta paminėti, kad skirtingos budizmo kryptys vadovaujasi tiek kanoniniais, tiek nekanoniniais raštais, priklausomai nuo jų tradicijos ir interpretacijos.
Svarbiausi budizmo veikėjai
Budizmo istorijoje yra daug iškilių asmenybių, tačiau šios išsiskiria labiausiai:
- Gautama Buda – be abejonės, pats svarbiausias visų laikų budistas. Būtent jo mokymai ir filosofinės idėjos tapo visos religijos pamatu.
- Dalai Lama – 14-asis Dalai Lama laikomas vienu žinomiausių šiuolaikinių budistų. Gimęs vardu Lhamo Dhondup, jis buvo pripažintas ankstesniojo Dalai Lamos reinkarnacija, kai jam tebuvo vos dveji. Šiandien jis – taikos, gailestingumo ir žmogiškumo simbolis visame pasaulyje.
Budizmo simboliai
Kaip ir kiekviena religija, budizmas turi savitus simbolius, atpažįstamus visame pasaulyje. Štai keli iš svarbiausių:
- Dharmos ratas (Dharma Wheel) – dar vadinamas ir Dhamma Chakka, šis simbolis dažniausiai siejamas su pačiu Buda ir šiandien laikomas universaliu budizmo ženklu.
Ratas turi aštuonis stipinus, simbolizuojančius Aštuonialypį kelią, vedantį į nušvitimą. - Amžinasis mazgas (Eternal Knot) – besipinantys linijų raštai vaizduoja visų dalykų tarpusavio ryšį. Šis simbolis primena, kad dvasiniai ir pasaulietiniai reikalai, išmintis ir atjauta yra glaudžiai susiję ir priklausomi vienas nuo kito.
Išsamiau pažvelgus į budizmą, galima geriau suprasti žmonių, gyvenančių Azijoje ar kitose pasaulio vietose, kasdienybę bei dvasinius įsitikinimus.
Ar jums patiko šis straipsnis? Pasižymėkite!
Loading...
