Istorija nesikartoja, tačiau dažnai rimuojasi.
Mark Twain
Per visą mūsų, kaip žmonių, egzistavimą patyrėme daugybę įvykių, kurie sukrėtė pasaulį. Šie istoriniai įvykiai atnešė reikšmingų politinių, ekonominių ir socialinių pokyčių.
Naujojo akmens amžiaus revoliucija (neolito revoliucija) žymėjo žemės ūkio ir sėslaus gyvenimo pradžią. Rašto išradimas leido perduoti žinias ateities kartoms. Romos imperijos plėtra paskleidė jos kultūrą plačiose teritorijose. Amerikos atradimas pradėjo naują pasaulinio ryšio erą. XX amžiuje pasauliniai karai pakeitė pasaulio tvarką, o žmogaus išsilaipinimas Mėnulyje parodė, kokių aukštumų gali pasiekti žmonių išradingumas.
Tiek gerais, tiek blogais laikais pasaulis keitėsi per revoliucijas, karus ir atradimus. Įvykiai, kurie žmonijai suteikė naują kryptį. Šie reikšmingi momentai ves mus kelione per laiką.
10,000 Pr.Kr
Neolito revoliucija
Žmonės pradėjo verstis žemdirbyste.
3200 Pr.Kr
Rašto išradimas
Žinios pradėtos išsaugoti ir perduoti iš kartos į kartą.
27 Pr.Kr iki 476
Romos imperijos plėtra
Turėjo įtakos šiuolaikiniam pasauliui filosofijos, teisės, kalbos ir kultūros srityse.
Spalio 12, 1492
Kristupas Kolumbas pasiekė Ameriką
Tai žymi moderniosios eros pradžią ir Europos kolonizacijos procesą.
18 ir 19 amžiai
Pramonės revoliucija
Ekonomika perėjo nuo žemės ūkio prie pramonės. Tai atnešė radikalių pokyčių produktų gamyboje.
Nuo 1914 iki 1945
Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai
Dekolonizacijos proceso pradžia ir Jungtinių Tautų įkūrimas yra naujo pasaulio ženklai.
Liepos 20, 1969
Žmogaus nusileidimas Mėnulyje
Tai pradėjo kosmines lenktynes tarp dviejų didžiausių to meto tautų: JAV ir Sovietų Sąjungos. Tai galiausiai vedė prie Šaltojo karo pabaigos.
Žemdirbystė (Neolito revoliucija) ir kiti istoriniai įvykiai
Tarp istorinių įvykių, pakeitusių pasaulį, žemės ūkio revoliucija yra viena svarbiausių.
Žmonės pradėjo užsiimti žemdirbyste apie 10 000 m. pr. Kr. Dėl žemdirbystės žmonės galėjo pereiti nuo klajokliško gyvenimo prie sėslaus. Skirtingos žmonių grupės nebepriklausė nuo medžioklės ar vaisių rinkimo. Dabar jie galėjo prisijaukinti gyvūnus ir užsiauginti savo maistą.
Anksčiau, kai žmonės rinko maistą, jie turėjo judėti iš vienos teritorijos į kitą; dabar, turėdami galimybę auginti savo derlių, jie liko nuolatinėje vietoje. Dėl šio naujo gyvenimo būdo buvo įkurtos gyvenvietės. Vėliau šios gyvenvietės išsiplėtė ir tapo miestais, kuriems reikėjo statyti pastatus ir sandėlius maistui saugoti.
Naujas sėslaus gyvenimo būdas leido žmonėms geriau apsisaugoti nuo plėšrūnų ir pavojų. Dėl to gyventojų skaičius pradėjo augti.
Šiuo laikotarpiu atsirado darbo diferenciacija:
Buvo būtina valdyti maistą, todėl buvo įsteigtos grupės, atsakingos už sandėlius, paskirstymą ir prekybą.
Siekiant pagerinti žemės ūkio technikas, buvo sukurti įrankiai ir technologijos. Šie nauji produktai labai prisidėjo prie žemės ūkio gamybos. Taip buvo sukurti ratas, plūgas ir metalų naudojimas.
Be abejo, žemės ūkio revoliucija buvo vienas įdomiausių istorinių įvykių, kuris galiausiai padėjo pagrindus mūsų visuomenei.
Rašto išradimas
Tarp istorinių įvykių, pakeitusių pasaulį, rašto išradimas yra vienas revoliucingiausių.
Raštas buvo išrastas apie 3200 m. pr. Kr. Dėl šio įvykio žmonės pradėjo bendrauti kitaip. Bet tai nebuvo viskas. Tai taip pat pakeitė visuomenių veikimo būdą. Dėl rašto buvo nustatyti civilizacijų įstatymai, normos ir moraliniai kodeksai.
Rašto išradimas buvo vienas svarbiausių istorinių įvykių. Dėl jo žinios galėjo būti išsaugotos ir perduodamos iš kartos į kartą.
Manoma, kad raštą išrado šumerai Mesopotamijoje. Šumerams reikėjo grafiškai išreikšti savo mintis ir žodinius pasakymus. Jiems reikėjo fiksuoti tai, ką darė ir ką skelbė. Naudodami piktogramas arba simbolius, jie sukūrė dantiraštį – rašto sistemą, kuri vaizdavo objektus ir sąvokas.
Būtent šio pasaulį pakeitusio istorinio įvykio dėka pirmosios valstybės galėjo pradėti kurtis, nes atsirado galimybė įtvirtinti pirmuosius įsakymus ir įstatymus.
Be to, raštas leido daug geriau ir giliau organizuoti veiklą. Rašto dėka buvo galima įgyvendinti didelio masto projektus, kurie būtų neįmanomi vien naudojant žodinę komunikaciją.
Taip pat atsirado pirmieji literatūros tekstai – jie perteikė tautų epines legendas, o taip pat šventus ir religinius įvykius. Be abejonės, rašto išradimas yra vienas iš svarbiausių istorinių įvykių pasaulyje.
žymėjo perėjimą iš priešistorės į istoriją, nes pirmą kartą leido užrašyti sudėtingas mintis ir sandorius.
Romos imperijos plėtra
Romos imperija gyvavo nuo 27 m. pr. Kr. iki 476 m. po Kr. Jos teritorija apėmė Europą, Šiaurės Afriką ir Artimuosius Rytus. Jos plėtra prasidėjo valdant imperatoriui Augustui, o dėka galingos kariuomenės Romai pavyko užimti visą Viduržemio jūros baseiną.
27 pr. Kr
Augustas tampa pirmuoju imperatoriumi
Augustas konsoliduoja valdžią, žymėdamas perėjimą nuo Respublikos prie Imperijos, ir pradeda reikšmingą teritorinę plėtrą.
43 po Kr.
Britanijos užkariavimas
Imperatorius Klaudijus sėkmingai įsiveržia į Britaniją ir įjungia ją į Romos imperiją.
70 po Kr.
Jeruzalės sunaikinimas
Romos kariuomenė, vadovaujama Tito, sunaikina Jeruzalę, o Judėja tampa Romos provincija.
117 po Kr.
Imperija pasiekia didžiausią išsiplėtimą
Valdant imperatoriui Trajanui, Romos imperija pasiekia didžiausią teritorinį mastą – apima ir dalį Mesopotamijos.
212 po Kr.
Karakalos ediktas
Imperatorius Karakala paskelbia Constitutio Antoniniana – ediktą, suteikiantį Romos pilietybę visiems laisviems gyventojams.
Didelė dalis šiuolaikinės politinės sistemos ištakų glūdi Romos imperijos centralizuotoje sistemoje.
Ši sistema turėjo stiprų valdžios centrą ir organizuotą užkariautų teritorijų administravimą. Be abejonės, Romos imperijos plėtra buvo vienas iš pasaulį pakeitusių įvykių.
Mes taip pat paveldėjome iš romėnų jų teisinę sistemą. Lygybė prieš įstatymą, civilinė teisė ir nuosavybės teisės – tai sąvokos, kurias naudojame iki šiol.
Dar vienas didžiulis Romos imperijos indėlis – jos kalba: lotynų. Visos romanų kalbos kilo iš lotynų kalbos – įskaitant ispanų, prancūzų, italų, portugalų ir rumunų. Net anglų kalboje randame žodžių su lotyniškomis šaknimis.
Lotynų kalba – romanų kalbų (tokių kaip ispanų, prancūzų, italų) pagrindas – nors laikoma „mirusia“, vis dar gyvuoja mokslo terminuose, teisinėje leksikoje bei šalių ir universitetų moto visame pasaulyje.
Romėnai padėjo išsaugoti graikų filosofiją. Tačiau jie taip pat prisidėjo prie jos plėtros ir tolesnio vystymosi. Romos imperija davė pasauliui tokius svarbius filosofus kaip Seneka ir Markas Aurelijus. Taip pat rašytojus, tokius kaip Vergilijus, Horacijus ir Ovidijus.
Kitas didžiulis Romos imperijos indėlis buvo religija. Krikščionybė paplito per visą Romos imperiją. Po imperatoriaus Konstantino dekretų, krikščionybė tapo oficialia imperijos religija.
Amerikos atradimas
Iš visų istorinių įvykių, kurie pakeitė pasaulį, Amerikos atradimą galima laikyti pačiu giliausiu ir radikaliausiu.
Po to, kai Kristupas Kolumbas atrado Ameriką, pasaulis pradėjo plėstis. Europa pradėjo kolonizacijos procesą, o daugelis Europos šalių įsikūrė naujose teritorijose. Dėl to į Senąjį žemyną atkeliavo nauji ištekliai ir žemės ūkio produktai, sukeldami radikalius pokyčius.
Amerikos atradimas buvo dviejų pasaulių – Europos ir tokių civilizacijų kaip actekai bei inkai – susidūrimas. Tai lėmė abipusį poveikį, tiek teigiamą, tiek neigiamą. Raupai labai paveikė vietinius gyventojus, tuo pačiu metu jie buvo supažindinti su naujomis technologijomis ir gyvenimo būdais.
Pramonės revoliucija
Pramonės revoliucija vyko tarp XVIII ir XIX amžių.
Ši revoliucija yra vienas iš tų istorinių įvykių, kuris pakeitė pasaulį tiek socialine, tiek ekonomine prasme. Ekonomika perėjo iš žemės ūkio pagrindo į pramoninį modelį. Tai sukėlė esminius gamybos pokyčius.
Pramonės revoliucija prasidėjo Didžiojoje Britanijoje ir išplito po visą pasaulį. Vienas iš pagrindinių veiksnių, leidusių šiam įvykiui tapti pasaulį keičiančiu, buvo garo variklio ir audimo staklių išradimas. Dėl šios technologijos gamyba pradėta vykdyti masiškai, nebe rankiniu būdu.
Tuo metu Didžiojoje Britanijoje buvo gausu anglies ir geležies. Tai palengvino naujų mašinų gamybą ir veikimą. Viena iš tokių naujų mašinų buvo traukinys. Traukinio naudojimas pagerino transportą ir leido greičiau pristatyti masiškai gaminamus produktus. Palaipsniui daugėjo fabrikų, o ekonomika tapo globali, nebe vietinė.
Ekonominiai pokyčiai, kuriuos lėmė industrializacija, padidino konkurenciją ir pakeitė prekybos modelius. Tai paveikė Amerikos kolonijas, kurios buvo ekonomiškai priklausomos nuo Britanijos. Galiausiai tai paskatino Amerikos kolonijų revoliuciją, kuri įkvėpė revoliucijų bangą visame pasaulyje.
Pokyčiai įvyko ir visuomenėje. Socialinės klasės ėmė aiškiau diferencijuotis. Taip atsirado aiškus darbo klasės atskyrimas nuo verslo ar turtinės klasės. Be to, pramonės revoliucija paskatino žmones keltis iš kaimo į miestus. Tai sukėlė spartų urbanizacijos augimą.
Pramonės revoliucija paskatino daugelį svarbių istorinių momentų, įskaitant Rusijos revoliuciją. Apie Rusijos revoliuciją yra daug faktų, tačiau būtent pramonės revoliucija sukūrė revoliucinę atmosferą, kuri skatino keisti socialinę nelygybę ir stumti šalį link socializmo.
Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai
1919
Versalio sutartis
Ji nustatė griežtas bausmes Vokietijai po Pirmojo pasaulinio karo, kurios vėliau paskatino nepasitenkinimą ir Antrąjį pasaulinį karą.
1933
Adolfo Hitlerio ir nacių partijos iškilimas
Hitleris išnaudojo nestabilią situaciją po Pirmojo pasaulinio karo, kad užimtų valdžią ir vėl militarizuotų Vokietiją, pradėdamas kelią į Antrąjį pasaulinį karą.
1920-1946
Tautų sąjunga
Sukurta tam, kad užkirstų kelią karui, tačiau jos neveiksmingumas leido agresijai įsibėgėti ir išprovokuoti Antrąjį pasaulinį karą.
1936
Reino krašto remilitarizacija
Vokietijos sutarties pažeidimas, kai buvo okupuotas Reino kraštas, padrąsino nacistinę agresiją.
1938
Anšliusas (Austrijos aneksija)
Vokietija aneksavo Austriją, nors tai buvo uždrausta Versalio sutartyje. Tai parodė, kaip nesugebėjo pasipriešinti tarptautinė bendruomenė, ir atvėrė kelią tolesnei ekspansijai.
1945
Jaltos konferencija
Sąjungininkų lyderiai susitiko 1945 m. vasarį planuoti pokario Europos. Priimti sprendimai padarė didžiulę įtaką geopolitikai ir tapo Šaltojo karo pagrindu.
Sąjungininkų lyderiai susitiko 1945 m. vasarį planuoti pokario Europos. Priimti sprendimai padarė didžiulę įtaką geopolitikai ir tapo Šaltojo karo pagrindu.
Per visą istoriją karai turėjo milžinišką reikšmę pasaulio eigai. Reikšmingi mūšiai nulėmė likimus – pavyzdžiui, Napoleono karų pabaiga Vaterlo mūšyje pakeitė pasaulio istoriją. Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai – tai du svarbiausi žmonijos istorijos karai.
Šie du karai iš esmės pakeitė pasaulį. Pirmasis pasaulinis karas vyko 1914–1918 m., o Antrasis – 1939–1945 m. Pagrindinis jų poveikis buvo tas, kad pasikeitė daugelio Europos teritorijų sienos.
Kad suprastume, kas įvyko nacistinėje Vokietijoje, reikia pažvelgti į istorinį kontekstą, kuris paskatino šiuos du karus.
Prieš karus Europoje vyravo pavojinga nacionalizmo, imperializmo ir ginklavimosi varžybų įtampa. Bet koks provokacinis veiksmas neišvengiamai galėjo išprovokuoti karą. Ir taip įvyko – du kartus.
Šie du karai neabejotinai buvo istoriniai įvykiai, nulėmę naują pasaulio tvarką. Dėl jų žlugo imperijos – Austro-Vengrų, Osmanų, Rusijos ir Vokietijos – ir atsirado naujos šalys Europoje ir Viduriniuose Rytuose.
Po Pirmojo pasaulinio karo buvo įkurtos tokios šalys kaip Čekoslovakija, Austrija, Vengrija, Lenkija, Lietuva, Estija, Ukraina ir Turkija. Sukurta Jugoslavija – šalis, sudaryta iš tokių tautų kaip Serbija, Juodkalnija ir dalis Austro-Vengrijos imperijos.
Dėl Antrojo pasaulinio karo buvo įkurta Jungtinių Tautų organizacija. Jos tikslas – skatinti taiką ir artinti tautas tarpusavio supratimo link. Be to, prasidėjo dekolonizacijos procesas, ypač Afrikoje. Antrojo pasaulinio karo priežastys ir eiga greičiausiai yra svarbiausios norint suprasti dabartinį pasaulį.
Paradoksalu, bet karas paskatino svarbius technologinius laimėjimus tokiose srityse kaip kompiuterija, transportas, medicina ir branduolinė energetika. Šie du pasauliniai karai buvo istoriniai įvykiai, kurie iš esmės pakeitė žmonijos ateitį.
Žmogaus nusileidimas Mėnulyje
1969 metų liepos 20 dieną pasaulis kardinaliai pasikeitė. Pirmą kartą žmogus paliko Žemę ir nusileido ant kito dangaus kūno.
Mėnulio nusileidimas paskatino technologijų, inžinerijos ir kompiuterijos pažangą, atverdamas kelią inovacijoms įvairiose srityse – nuo telekomunikacijų, medicinos prietaisų iki medžiagų mokslo.
Šis pasiekimas atrodo dar įspūdingesnis, turint omenyje, kad vos prieš keturiasdešimt metų pasaulį sukrėtė Didžioji depresija, kurią sukėlė daugybė veiksnių: 1929 metų akcijų rinkos žlugimas, masinis bankų žlugimas, stiprus vartojimo ir investicijų smukimas. Nepaisant šio ekonominio nuosmukio, Jungtinės Valstijos parodė nepaprastą atsparumą ir gebėjimą kurti, kas vėliau leido pasiekti precedento neturinčių laimėjimų.
Žmogaus atvykimas į Mėnulį – vienas garsiausių įvykių pasaulio istorijoje. Šis pasiekimas tapo istoriniu lūžio tašku mokslo ir technologijų raidoje.
Viskas susiję: Antrasis pasaulinis karas atvedė prie Šaltojo karo, o Šaltasis karas paskatino kosmines lenktynes tarp dviejų didžiausių to laikmečio valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos.
Dėl žmogaus nusileidimo Mėnulyje – vieno iš istorinių įvykių, pakeitusių pasaulį – buvo sukurta naujų ir revoliucingų technologijų. Kompiuterių srityje įvyko didelė pažanga. Buvo pradėti kurti mažesni kompiuteriai, kas neišvengiamai atvedė prie asmeninių kompiuterių, kokius turime šiandien. Taip pat buvo sukurta mikrobangų technologija, teflonas, belaidis ryšys, GPS, aliuminio folija ir netgi sportinių batelių amortizacijos technologija.
Ar jums patiko šis straipsnis? Pasižymėkite!
Loading...
