Išmokti kalbą – tai atverti dar vieną langą į pasaulį.
Kinų patarlė
Mokytis anglų kalbos neretam gali būti iššūkis. Daugelio veiksmažodžių reikšmė sunkiai siejasi su pačiu žodžiu, veiksmažodžių laikai gali lengvai išmušti iš vėžių ir kad sudėtingumo mokantis nepritrūktų, yra dar ir atskira, kitaip veikianti veiksmažodžių grupė.
Modaliniai veiksmažodžiai, dar vadinami pagalbiniais veiksmažodžiais, suteikia sakiniams gylio ir tikslumo. Jie padeda suprasti kalbėtojo ketinimą ir suteikia pasakymui daugiau konteksto.
Daugeliui besimokančiųjų anglų kalbos būtent ši tema kelia daugiausiai neaiškumų. Modaliniai veiksmažodžiai ypač sudėtingi tiems, kurių gimtojoje kalboje jų sistema veikia kitaip nei anglų kalboje.
Taigi, kad šią temą suprasti būtų paprasčiau, aptarsime:
- kodėl anglų kalboje reikalingi modaliniai veiksmažodžiai
- ką jie reiškia ir ką paslepia sakinyje
- kaip juos vartoti be klaidų
- kokios situacijos dažniausiai kelia neaiškumų
Kodėl anglų kalboje atsirado modaliniai veiksmažodžiai?
Anglų kalba, kuria buvo kalbama Vilhelmo Užkariautojo laikais (1066–1087), labai skyrėsi nuo tos, kurios mokotės šiandien. Jos šaknys glūdi senosiose germanų kalbose, kuriomis buvo kalbama Šiaurės Europoje.
Modaliniai veiksmožodžiai, kuriuos anglų kalboje naudojame šiandien, susiformavo būtent šiuo laikotarpiu ir išliko iki pat šių dienų. Tai viena priežasčių, kodėl jų rašyba atrodo keista ir kodėl jie veikia kitaip nei įprasti veiksmažodžiai.
Retai susimąstome, iš kur atsirado žodžiai ir kodėl jie atrodo būtent taip, kaip atrodo. Pavyzdžiui, kodėl would rašomas būtent taip, o ne kaip girdisi – wood? Daugelį mokinių nustebina sužinoti, kad atsakymas slypi taip toli siekiančioje istorijoje.
Šiuolaikinėje anglų kalboje yra devyni pagrindiniai modaliniai veiksmažodžiai: keturios poros ir vienas atskiras. Visi jie atkeliavo iš skirtingų kalbų, todėl jų rašyba daugeliui atrodo neįprasta ar net nelogiška. Kiekvienas modalinis veiksmažodis gali būti neigiamas, pridedant not. Ši dalelytė taip pat labai sena ir reiškia kažką neigti, atsisakyti ar drausti.
pagrindiniai modaliniai veiksmažodžiai
Visgi trims iš tų devynių modalinių veiksmažodžių taikomos kitokios neigimo taisyklės. Puikus to pavyzdys yra veiksmažodis will. Nors norint kažką paneigti could tampa couldn’t, o should tampa shouldn’t, žodis will virsta won’t.
Taip yra todėl, kad senąja anglų kalba will not buvo sakoma wonnot. Vietoje to, kad ši forma būtų pakeista ar supaprastinta, ji tiesiog išliko, todėl šiandien sakome won’t. Beje, cannot taip pat iš dalies seka šiuo modeliu. Tačiau kadangi vizualiai matome can ir not, ši forma atrodo kaip paprastas neigimas.
Sakome „can go", o ne „can to go". Tai viena iš dažniausių klaidų tarp besimokančiųjų.
Prieš kelis šimtmečius keturios modalinių veiksmažodžių poros iš tiesų buvo to paties veiksmažodžio esamasis ir būtasis laikas. Pavyzdžiui, could buvo can būtasis laikas, o might – may būtasis laikas. Tai leidžia manyti, kad nepriklausomai nuo laiko kiekviena iš šių porų turėjo tą pačią reikšmę. Šiandien šie veiksmažodžiai nebeatspindi vien tik laiko ir reiškia skirtingus dalykus.
O kaip su atskiru modaliniu veiksmažodžiu must?
Must yra seno anglų kalbos veiksmažodžio motan būtasis laikas. Pats motan jau seniai nebenaudojamas, tačiau must išliko. Dėl savo labai aiškios ir stiprios reikšmės jis tarsi reikalauja poros, todėl must vartojamas kartu su have to, nors pastarasis formaliai nėra tikras modalinis veiksmažodis.
Skirtingai nei daugelis kitų modalinių veiksmažodžių, must neturi aiškios būtojo laiko formos. Todėl sakome „had to", kai kalbame apie kažką, ką turėjome padaryti praeityje.
Šios sąsajos tarp veiksmažodžių suteikia papildomos prasmės juos vartojant kalboje. Visi buvę būtųjų laikų veiksmažodžiai šiandien turi silpnesnę, švelnesnę reikšmę nei jų buvę esamojo laiko atitikmenys. Jų istorija taip pat suteikia kontekstą, o daugelis jų senųjų reikšmių iš esmės tebėra vartojamos iki šiol.
Įvadas į modalinius veiksmažodžius ir jų funkcijas
Toliau pasigilinsime į minėtas keturias modalinių veiksmažodžių poras ir vieną atskirą veiksmažodį. Susipažinsime su jų pavadinimais, aptarsime, ką jie reiškia ir kokią funkciją atlieka sakinyje.
Kaip paveikslėlyje pavaizduoto šviestuvo rankos krypsta į skirtingas puses, taip ir modaliniai veiksmažodžiai nukreipia sakinio reikšmę skirtingomis kryptimis. Vieni jų turi ilgą savo atliekamų funkcijų sąrašą, kiti – tik kelias aiškias paskirtis.
Gali būti, kad apie kai kuriuos iš jų jau mokėtės savo anglų pamokose. Visgi dažnai vadovėliai parodo tik dalį viso paveikslo, tad verta dar kart į juos pažvelgti ir užtvirtinti ar papildyti turimas žinias.
Toliau pateiktose lentelėse rasite kiekvieną modalinį veiksmažodį, jo reikšmę ir paskirtį, o po to aptarsime kelis pavyzdžius, iliustruojančius praktinį jų panaudojimą sakiniuose.
| Modalinis veiksmažodis | Reikšmė | Paskirtis | Pavyzdžiai |
|---|---|---|---|
| Can | galėti (turėti gebėjimą) | reiškia gebėjimą | I can speak English. |
| Could | galėti (turėti gebėjimą) | reiškia galimybę | I could come by later. |
| Shall | turėti pareigą ar privalėti | teikti pasiūlymus; išreikšti ketinimą | Shall I ring you later? I shall sit here. |
| Should | pareiga | subjunktyvinė nuosaka; sąlyginės konstrukcijos | Should I be worried? Should you need help, ring me. |
| Will | norėti; trokšti; pasirinkti | duoti pažadus; vartojamas būsimajam laikui | I will ring you later! |
| Would | norėti; trokšti; pasirinkti | mandagumas; prašymai | Would you hold the door, please? |
| May | turėti leidimą | prašyti ar suteikti leidimą; reikšti linkėjimus | You may have that sweet. May you enjoy your holiday! |
| Might | galėti (turėti galimybę) | reiškia silpną galimybę | I might go out later. |
| Must | privalėti | skirti ar išreikšti pareigą | Students must come to class. |
| Have to | turėti pareigą | priimti ar turėti pareigą | I have to go to class. |
Iš visų šių veiksmažodžių shall greičiausiai yra tas, kurį naudojate rečiausiai. Net gimtakalbiai dažniau renkasi will arba should. Tačiau, kaip matote lentelėje, šie veiksmažodžiai nereiškia to paties. Shall dažniau vartojamas oficialioje kalboje, ypač teisiniuose dokumentuose.
Modaliniai veiksmažodžiai may ir might yra artimiausi savo reikšme iš visų porų. Daugelyje situacijų juos galima vartoti vieną vietoje kito, išskyrus atvejus, kai kalbama apie leidimo suteikimą ar linkėjimus. Svarbu prisiminti vieną dalyką: jei šiuos veiksmažodžius vartojate išreikšti galimybei, may reiškia didesnę tikimybę nei might.
Kaip taisyklingai vartoti modalinius veiksmažodžius?
Anglų kalboje modaliniai veiksmažodžiai atlieka daug nematomo darbo. Jie padeda užtikrinti, kad mūsų mintis būtų aiški ir suprantama, todėl žinoti jų funkcijas, o ne tik formas yra itin svarbu.
Įsivaizduokite, kad virtuvės pagalbininkas ir kambarių tvarkytojas apsikeistų darbais. Vargu ar turėtumėte patį skaniausią maistą ar švariausią kambarį. Lygiai taip pat nutinka ir tuomet, kai pasirenkamas netinkamas modalinis veiksmažodis.
Daugelis gimtakalbių naudoja can, kai nori paprašyti leidimo: „Can I have some water, please?“ Iš šio klausimo suprantame, kad žmogus nori atsigerti. Tačiau pats prašymas nėra visiškai tikslus. Pagal savo funkciją can reiškia gebėjimą, tad pažodžiui tai skambėtų kiek kitaip: „Ar aš turiu galimybę / gebėjimą turėti vandens?“
Panašiai kai kurie prašydami leidimo pavartoja may porininką – might: „Might I have something to drink, please?“ Jei žiūrėtume į šio veiksmažodžio reikšmę, tai toks klausimas skamba taip, lyg kalbėtojas pats nebūtų tikras, ar tikrai yra ištroškęs.
Žinoma, kalbos keičiasi. Žmonės nuolat kuria naujus žodžius ir naujas išraiškos formas. Tačiau modaliniai veiksmažodžiai yra svarbi anglų kalbos struktūros dalis. Jei norite kalbėti aiškiai ir suprantamai, svarbu žinoti, kurį iš jų pasirinkti.
Geriausias būdas perprasti modalinius veiksmažodžius yra mokytis juos stengiantis suprasti jų reikšmę ir paskirtį, pavyzdžiui:
- Jei norite paprašyti leidimo, naudokite may.
- Jei norite duoti patarimą, jums reikalingas should.
Suprantant reikšmę ir funkciją, veiksmažodžio pasirinkimas tampa daug paprastesnis.
Modaliniai veiksmažodžiai praktikoje
Kaip jau matėte, net ir anglakalbiai kartais pasirenka netinkamą modalinį veiksmažodį. Priklausomai nuo situacijos ir žmogaus, su kuriuo kalbama, tai gali ir nesukelti didelių problemų.
Visgi jei mokotės mokykloje ar laikote egzaminą, mokytojas greičiausiai atims taškus už neteisingą veiksmažodžio pasirinkimą. Nuolat girdėti neteisingai naudojamų veiksmažodžių pataisymus gali būti išties nemalonu. Visgi tai dar viena priežastis išmokti juos naudoti teisingai.
Viena dažniausiai vartojamų porų anglų kalboje yra will ir would. Tai taip pat viena sudėtingiausių porų. Will naudojamas kuriant būsimojo laiko formas, tačiau jis taip pat gali išreikšti tvirtą, net šiek tiek griežtą prašymą, pavyzdžiui: „Will you be there tomorrow?“ Šis klausimas leidžia suprasti, kad kalbėtojas tikisi, jog žmogus tikrai bus.
Anksčiau aptarėme, kad kai kurie modaliniai veiksmažodžiai yra stipresni už kitus. Stipriaisiais laikomi can, may, shall, will ir must. Net ir silpniausias iš šios grupės – may – vis tiek yra stipresnis nei might. Jei kas nors sako: „I may come round later“, tikimybė yra gana didelė, kad jis ar ji tikrai ateis.
Modaliniai veiksmažodžiai dažnai atspindi kalbėtojo emociją, spaudimą ar autoritetą. Jie parodo ne tik veiksmą, bet ir požiūrį į jį. Pavyzdžiui, sakinys „You could help me" skamba visai kitaip nei „You must help me".
Nors shall yra mažiausiai populiarus modalinis veiksmažodis, jis nusipelno tiek daugiau dėmesio, tiek dažnesnio jo naudojimo. Gimtakalbiai dažnai jį pakeičia will, kuris taip pat yra stiprus veiksmažodis, tačiau kasdienėje kalboje jis dažnai trumpinamas iki ’ll.
„I’ll wait for you here“ skamba paprasčiau ir laisviau nei „I shall wait for you here“, kuris turi formalesnį, rimtesnį toną.
„Shall“ ar „will“?
Kadangi shall šiandien kasdienėje kalboje vartojamas retai, gali būti, kad ilgainiui jis taps pasenusiu žodžiu ir jo lauks panašus likimas kaip visiškai išnykusio must porininko motan. Laimei, vietoje must turime jo pakaitalą – have to.
Tai verčia susimąstyti, ar ateityje shall taip pat nebus pakeistas. Vis dėlto should – shall būtasis laikas – greičiausiai išliks, nes tai yra vienas pagrindinių modalinių veiksmažodžių, kuriuos naudojame norėdami kalbėti mandagiai.
Apibendrinti naudojant DI:
Ar jums patiko straipsnis? Pasižymėkite!
Loading...
