Biochemija nagrinėja gyvuose organizmuose vykstančius cheminius procesus ir su jais susijusius kitus procesus. Norint siekti karjeros bei sėkmės šioje srityje, būtina gerai išmanyti biologinių molekulių, tokių kaip cukrų, riebalų, baltymų, nukleorūgščių ir kitų makromolekulių struktūras, funkcijas ir tarpusavio sąveikas. Ką dar verta žinoti apie biochemiją? Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra biochemija, kaip ji vystėsi istorijos kontekste ir kokias karjeros galimybes ji gali atverti.
Ką vadiname biochemija?
Ši mokslo šaka apjungia ir chemiją, ir biologiją. To pasekoje šis mokslas geba aiškiau apibūdinti gyvybinius procesus. Biochemija nagrinėja organizmų struktūras, funkcijas ir jų tarpusavio sąveikas.
Biochemija tyrinėja „energijos šaltinius“ – baltymus, angliavandenius, riebalus ir kitas biomolekules, kurios lemia ląstelių veiklą. Trumpai tariant, tai plati studijų sritis, kuri skirstoma į šias tris pagrindines sritis:
Metabolizmas
Cheminės reakcijos, palaikančios gyvybę organizmuose.
Enzimologija
Baltymų, lemiančių organizmų chemines reakcijas, tyrimas.
Struktūrinė biologija
Gyvųjų ląstelių formuojamų, palaikomų ir tobulinamų struktūrų analizė.
Per pastaruosius 40 metų technologijų pažanga gerokai praturtino ir išplėtė biochemijos studijas. Šiandien turime įrankius, kurie mums leidžia tyrinėti mikromolekules, kurios maitina ir formuoja gyvąsias ląsteles.
Mokslininkai šias žinias pritaiko stengdamiesi pagerinti žmonių ir kitų gyvybės formų sveikatą bei gyvenimo trukmę. Šis darbas apima viską: nuo ligų tyrimų iki vaistų, skirtų joms gydyti.
Biochemijos reikšmė
Ši mokslo šaka sujungia chemiją ir biologiją, o dar tiksliau, ji nagrinėja biologijos chemiją.
Be to, biochemija leidžia smarkiai praplėsti abiejų šių mokslų ribas. Abu mokslai turi didelę persidengiančią sritį, kuri dažnai paliekama nuošalyje, kuomet studijuojama tik viena iš šių mokslo šakų. Tačiau pasirinkus biochemijos studijas, turite galimybę pažinti ne tik abu pasaulius, bet ir jų tarpusavio sąveiką.
Ankstyvoji biochemija
Kalbant apie grynąjį akademinį mokslą, biochemijos istoriją galima atsekti net iki senovės graikų laikų. Ši ankstyvoji civilizacija tyrinėjo gyvų organizmų sudėtį ir komponentus – tai ir yra biochemijos esmė.
Tačiau šie senovės tyrinėtojai neturėjo tinkamų įrankių, kad galėtų dar labiau įsigilinti į šį mokslą. Jų darbų pagrindą sudarė teorijos ir prielaidos.
Biochemijos, kokią ją pažįstame šiandien, studijos prasidėjo kažkur XIX a. pradžioje. Vis dėlto kyla diskusijų, kada tiksliai tai įvyko.
Skirtingai nei nustatant fizikinės chemijos srities pradžią, biochemijai neturime tikslios datos. Vietoje to, turime kelias galimas datas:
1770 m.
Antuanas Lavuazjė atlieka pirmuosius kvėpavimo tyrimus.
Jis taip pat tyrė fermentacijos procesus.
1833 m.
Anselmas Pajenas atranda diastazę, pirmąjį fermentą.
Dabar jis vadinamas amilaze.
1842 m.
Justusas fon Lybigas paskelbia savo pagrindinį darbą.
Jo knyga pateikė pirmąją cheminę metabolizmo teoriją.
1900 m.
Emilis Fišeris tyrinėja baltymus.
1907 m.
Frederikas Goulandas Hopkinsas susieja pieno rūgštį su raumenų susitraukimu.
Kai Frederikas Goulandas Hopkinsas ir jo partneris seras Volteris Morlis Flečeris pademonstravo deguonies trūkumo poveikį raumenų ląstelėms, biochemijos sritis jau buvo deramai įsitvirtinusi.
Terminas „biochemija“ pirmą kartą pasirodė 1858 m. darbe „Compendium der Biochemie“. Šį darbą parašė austrų chemikas Vincensas Klecinskis.
Austrų biochemiko knygoje pirmą kartą buvo sujungti žodžiai „biologija“ ir „chemija“. Yra tikimybė, kad vokiečių fiziologas Feliksas Hopė-Zaileris turėjo jos kopiją.
1877 m. straipsnyje medicinos žurnale jis vartojo terminą „biochemija“ kaip „fiziologinės chemijos“ sinonimą. Tai gana taiklus apibūdinimas. Vis dėlto kai kurie teigia, kad kitas vokiečių mokslininkas nusipelno būti laikomas šios subdiciplinos „tėvu“.
Biochemijos pradininkas
Karlas Noibergas buvo darbštus studentas, kuris buvo priverstas studijuoti chemiją. Jis įstojo į Berlyno universitetą ir savo mokslininko karjerą pradėjo 1898 m., dar būdamas studentas. Daktaro laipsnį jis įgijo 1903 m., o po trejų metų gavo profesoriaus vietą.
Tais pačiais metais (1906 m.) jis įkūrė savo „Biochemijos žurnalą“, kuriame skelbė savo darbus apie ląstelių transportą ir tirpumą. Jis taip pat buvo vienas iš pirmųjų, tyrusių aminorūgštis ir fermentus iš chemijos perspektyvos.
1. 1911 m. jis atrado piruvato dekarboksilazės fermentą.
2. Sukūrė metodus tarpiniams metabolitams gaudyti.
Kaip ir Žanas Mari Lehnas, organinės chemijos tyrimų pradininkas, Karlas Noibergas niekuomet nesiekė chemiko karjeros. Mokykloje jis studijavo astronomiją, tačiau vėliau, tėvo prašymu, pakeitė studijų kryptį, nes tėvas norėjo, kad jis taptų aludariu. Tačiau vėliau jis tėvo svajonių atsisakė ir žengė biochemijos keliu.
Savo genialumo viršūnę jis pasiekė 1936 m., kuomet buvo priverstas palikti savo pareigas. Kitais metais jis išvyko iš Vokietijos ir galiausiai 1940 m. atsidūrė Jungtinėse Valstijose.
Deja, tačiau dėl jo amžiaus, jokia mokykla ar laboratorija jo nebesamdė. Kita vertus, jo, kaip iškilaus mokslininko, reputacija leido jam išlaikyti ryšius su akademiniais sluoksniais. Bendradarbiaudamas su keliomis universitetinėmis įstaigomis, jis ir toliau tęsė savo darbus, susijusius su ląstelių transporto procesais ir fermentais.
Biochemija darbas ir studijos
Biochemijos studijos prasideda jau vidurinėje mokykloje. Rinkdamiesi mokomuosius dalykus vyresnėse klasėse, būtinai į savo sąrašą įtraukite biologiją ir chemiją, jei ateityje norite gilintis į biochemiją.
Lietuvoje šie dalykai paprastai dėstomi atskirai, todėl galite pasirinkti abu, jei norite sustiprinti jau turimas žinias.
Laikydami ir biologijos, ir chemijos brandos egzaminus, turėsite didesnę tikimybę įstoti į norimą universiteto biochemijos ar susijusią studijų programą.
Kita vertus, jei biochemija nėra jūsų pagrindinis tikslas, gali užtekti ir vieno iš šių dalykų – biologijos arba chemijos.
Rekomenduojame pasitikrinti pasirinktų universitetų studijų programų puslapius, kad įsitikintumėte, kokie yra biochemijos studijų stojimo reikalavimai.
Studijuodami bakalauro studijose turėsite privalomus (pagrindinius) kursus ir pasirenkamuosius dalykus. Rinkitės pasirenkamuosius dalykus, kurie atitinka jūsų mokymosi ir profesinius tikslus.
Atminkite, kad trečiaisiais studijų metais universitete atliksite mokslinį tyrimą. Tai jūsų galimybė išbandyti savo gabumus ir norą dirbti pasirinktoje srityje.
Ką galima nuveikti su biochemijos diplomu?
Kaip ir būsimiems mokslininkams, studijuojantiems analitinę chemiją, biochemijos absolventams nusimato gana daug darbo laboratorijose.
Kita vertus, skirtingai nei kitose chemijos srityse, biochemijos diplomas suteikia gerokai daugiau karjeros krypčių pasirinkimų.
Jei esate biochemijos bakalauro studentas, tikriausiai dažnai pagalvoje apie savo ateities galimybes. Šiame etape turite du pasirinkimus: tęsti studijas arba baigti akademinę karjerą ir pradėti darbuotis. Abu pasirinkimai turi savo pliusų ir minusų:
| 🤔 Pasirinkimas | 😁 Privalumai | 😫 Trūkumai |
| Tęsti studijas | Giliau išmoksite pasirinktą sritį Galimybė specializuotis Daugiau pažinčių ir kontaktų | Papildomos studijų išlaidos Vėlesnis įsiliejimas į darbo rinką Perdegimo rizika |
| Pradėti dirbti | Baigiasi studijų mokesčiai Pradedate uždirbti Įgyjate patirties Galite prie studijų grįžti vėliau | Dažniausiai žemesnės pozicijos Mažesnis atlyginimas Ribotos karjeros augimo galimybės |
Karjeros galimybės biochemijos srityje
Jei planuojate dirbti mokslinių tyrimų srityje, turėsite tęsti studijas. Papildomi metai universitete (ir, tiesą sakant, nemažos išlaidos) atvers platesnes karjeros galimybes. Prieš nuspręsdami, ką daryti toliau, galite apsvarstyti šias profesijas:
Molekulinis biologas
Tyrinėja ląstelių procesus gyvuose organizmuose, siekdamas gerinti sveikatą ir kovoti su ligomis.
Biochemikas
Nagrinėja biologinių molekulių savybes ir sąveikas, kad suprastų gyvybinius procesus.
Mokslinis tyrėjas
Atlieka naujus atradimus ar tyrinėja jau esamus, kurdamas naujus vaistus ar ieškodamas būdų, kaip užkirsti kelią ligoms.
Biochemijos technikas
Dirba kartu su inžinieriais ir chemikais gamybos įmonėse ar laboratorijose.
Šios ir kitos karjeros kryptys, kurias aptarsime vėliau, rodo, kad biochemijos absolventai turi daugiau galimybių nei specialistai iš kitų chemijos sričių.
Biochemijos karjera viešajame sektoriuje
Kai kurie biochemijos studentai svajoja savo karjerą paskirti viešajam sektoriui ir padėti kitiems žmonėms. Kita vertus, tokio tipo darbas gali pasirodyti gana sudėtingas iššūkis žmonėms, kurie nemėgsta vienatvės.
Be to, tyrimų rezultatų aprašinėjiimas bei jų publikavimas yra darbas, kurį žmonės atlieka dirbdami vieni, o ne grupėse su kolegomis. Tačiau beveik kiekvienas tyrinėtojas gali patvirtinti, kad publikacijos yra pati reikšmingiausia tokio pobūdžio darbo dalis bei rezultatas.
Kita vertus, jei norite specializuotis biochemijos srityje, jums visai pasisekė, nes yra net kelios profesijos kryptys, kurias pasirinkę, tikrai nesijausite vieniši:
Taikykite biochemijos žinias išduodant vaistus ir konsultuojant pacientus.
Prisidėkite prie vaistų tyrimų ir kūrimo.
Konsultuokite organizacijas apie tyrimų metodus. Vadovaukite moksliniams projektams.
Padėkite pristatyti tyrimų rezultatus rinkai.
Analizuojant nusikaltimo vietos įrodymus, taikykite biochemiją.
Analizuojant pacientų mėginius ir jų rezultatus, padėkite stebėti ligas.
Be šių viešojo sektoriaus karjeros kelių, galite apsvarstyti ir galimybę paruošti sekančią biochemikų kartą.
Žinoma, tam reikės praplėsti savo studijas, ypač jei planuojate dėstyti universitete. Todėl galėtumėte pasirinkti papildomas neorganinės chemijos ar kitos chemijos šakos studijas. Be to, turėsite įgyti ir pedagogo kvalifikaciją.
Ar jums patiko šis straipsnis? Pasižymėkite!
Loading...
