Kalėdos daugeliui asocijuojasi su sniegu, eglute ir jaukiu laiko praleidimu su šeima. Tačiau skirtingose šalyse ši šventė švenčiama labai įvairiai. Vienur pagrindinis dėmesys skiriamas procesijoms ir bažnytinėms apeigoms, o kitur pagrindinys dėmesys tenka mugėms, vaišėms ar net keptai vištienai iš greito maisto restoranų.
Lietuvoje esame pripratę prie Kūčių vakarienės, dvylikos patiekalų, plotkelių laužymo ir Kalėdų Senelio. O kaip tą patį metų laiką švenčia žmonės kitose pasaulio vietose? Šiame straipsnyje apžvelgsime kelias šalis ir jų Kalėdinius papročius.
Vokietija: Kalėdų mugės ir šv. Mikalojus
Vokietija garsėja savo Kalėdinėmis mugėmis. Nuo lapkričio pabaigos miestų aikštėse įsikuria „Weihnachtsmarkt“. Čia galima rasti rankdarbių, medinių žaislų, kalėdinių žvakių, paragauti karšto vyno „Glühwein“ ar tradicinio pyrago „Stollen“ su džiovintais vaisiais.
Gruodžio 6 dieną minimas šv. Mikalojaus vakaras. Vaikai iš vakaro prie durų pasideda savo batus arba palieka kojines. Ryte ten randa saldumynų arba smulkių dovanėlių, jei per metus elgėsi gražiai. Jei ne, pasak tradicijos, gali sulaukti viso labo šakelės.
Itin svarbus Kalėdinis atributas vokiečiams ir visam pasauliui – Kalėdų eglutės tradicija. Manoma, kad būtent Vokietijoje imta puošti žaliaskares namuose, o vėliau šis paprotys paplito po visą Europą.
Italija: La Befana ir žuviškos vaišės
Italijoje Kalėdinis laikotarpis tęsiasi nuo gruodžio pradžios iki sausio 6 dienos, kai švenčiamos Trijų Karalių ir Apsireiškimo iškilmės. Vienas įdomiausių personažų yra La Befana. Tai gero būdo senutė, kuri per Trijų Karalių išvakares vaikams atneša saldainius arba „anglies“, jei jie šiais metais nebuvo labai geri.
Kalėdos nėra vieta ar laikas. Tai – būsena, kai širdyje saugome taiką ir gerumą.
Harieta Bičer-Stou
Pietų Italijoje ypač svarbus Kūčių vakaras. Dažnai patiekiama daug žuvies patiekalų. Šeimos renkasi prie stalo, ragauja sūdytos menkės, kalmarų, midijų ir kitų jūros gėrybių. Tai labiau laukimo nei persivalgymo vakarienė.
Per šventes ant itališko stalo dažnai atsiranda „Panettone“. Tai minkštas, purus pyragas su razinomis, cukruotais vaisiais ir lengva citrinos ar apelsino nata.
Japonija: kepta vištiena ir romantika
Japonijoje krikščionybė nėra vyraujanti religija, todėl Kalėdos čia labiau siejamos su popkultūra ir romantika. Gruodžio 24 diena dažnai laikoma porų vakaru. Čia ji artimesnė Valentino dienai, o ne šeimos šventei.
Viena žinomiausių japoniškų Kalėdinių tradicijų yra kepta vištiena iš „KFC“ greito maisto restorano.
Septintajame dešimtmetyje įvykusi rinkodaros kampanija „Christmas = KFC“ taip prigijo, kad dabar žmonės maistą per šventes iš ten dažnai užsisako gerokai iš anksto.
Kalėdinis tortas Japonijoje dažnai būna purus biskvitas su plakta grietinėle ir braškėmis. Prie šios šventinės atmosferos prisideda ir kalėdiniai filmai, muzika, dekoracijos prekybos centruose.
Meksika: Las Posadas ir piñatos
Meksikoje Kalėdos labai spalvingos ir triukšmingos. Nuo gruodžio 16 dienos devynis vakarus vyksta Las Posadas procesijos. Vaikai ir suaugusieji vaikšto nuo namo prie namo, gieda giesmes ir simboliškai atkuria Švenčiausiosios Šeimos kelionę ieškant nakvynės.
Per šias šventes dažnai daužoma piñata. Tai spalvinga figūra, pripildyta saldainiais ir vaisiais. Vaikai užrištomis akimis stengiasi ją sudaužyti. Taip atsiskleidžia ir bendruomeniškumas, ir šventiškas žaidimo elementas ir vaikai mokomi apie Kalėdų tradicijas nuo pat mažens.
Kūčių ir Kalėdų stalas Meksikoje dažnai kvepia sūdytos menkės patiekalu „bacalao“, taip pat tiekiami tamaliai ir šiltas vaisių gėrimas „ponche“.
Filipinai: ilgiausias Kalėdinis sezonas
Filipinuose Kalėdos prasideda labai anksti. Pirmos Kalėdinės giesmės prekybos centruose ir radijuje pasigirsta jau rugsėjį. Visa šalis pamažu panyra į šventinę nuotaiką, kuri išsilaiko iki sausio pradžios.
Tai devynios ankstyvo ryto mišios, vykstančios nuo gruodžio 16 dienos iki Kūčių. Manoma, kad dalyvavimas visose mišiose atneša ypatingą palaiminimą.
Filipinai garsėja ir įspūdingais žibintų festivaliais. Miestuose kuriami didžiuliai spindintys žibintai, simbolizuojantys Betliejaus žvaigždę. Šeimos per Noche Buena susėda prie gausiai nukrauto stalo. Ant jo dažnai puikuojasi keptas paršiukas, sūris su raudona vaško plėvele, saldūs ryžių desertai.
Švedija: šv. Liucija ir Kalėdinė ožka
Švedijoje Kalėdinis laikotarpis prasideda gruodžio 13 dieną. Tą dieną minimos šv. Liucijos iškilmės. Mergaitės apsivelka baltus drabužius, ant galvos užsideda vainiką su žvakėmis (dabar dažniausiai elektra maitinamomis), o berniukai apsivelka šventinius drabužius ir visi kartu gieda dainas. Čia daug kalbama apie šviesą, kuri įveikia tamsą.
Kitas įdomus simbolis – Kalėdinė ožka. Anksčiau ji buvo siejama su senaisiais pagoniškais papročiais, dabar dažniausiai sutinkama kaip šiaudų figūra ar dekoracija. Gävle mieste kasmet pastatoma milžiniška šiaudinė ožka, kuri, deja, neretai tampa taikiniu pokštininkams.
Per šventes švedai mėgaujasi imbieriniais sausainiais, šiltu gėrimu „glögg“ ir įvairiais tradiciniais patiekalais.
Suomija: Joulupukki ir Kalėdinė pirtis
Suomijoje svarbiausia diena yra Kūčios. Būtent tada šeimos susirenka, apsilanko pirtyje, lanko artimųjų kapus ir ruošiasi vakarienei. Pirtis čia suvokiama kaip apsivalymo ir dvasinio pasiruošimo vieta.
Suomiškas Kalėdų Senelis vadinamas Joulupukki. Pasakojama, kad jis gyvena Laplandijoje, netoli Kalėdų miestelio, kur nuolat priima turistus. Skirtingai nuo „naktinio“ Kalėdų Senelio versijos, jis dažnai atvyksta pas vaikus Kūčių vakarą ir įteikia dovanas gyvai. Vaikai jam kuria ir dovanoja Kalėdinius darbelius mokyklose.
Ant suomiško stalo dažnai galima rasti žuvies, kiaulienos, įvairių apkepų su daržovėmis ir bulvėmis, desertams tiekiami pyragai ir Kalėdiniai saldainiai.
Islandija: trylika Kalėdinių „vaikštinėtojų“
Islandijoje Kalėdos neįsivaizduojamos be Yule Lads. Tai trylika išdykėlių personažų iš islandų folkloro. Kiekvienas jų turi savo vardą ir būdą pokštauti. Jie po vieną pradeda lankytis pas vaikus likus trylikai dienų iki Kalėdų. Jei vaikas elgėsi gražiai, ryte bate randa skanėstą. Jei ne – bulvę.
Per Kalėdas islandai mėgsta dovanoti knygas. Kalėdų vakarą jie susisuka į pledą, geria karštą šokoladą ir skaito. Tai puikus pavyzdys, kaip šventė gali būti ir dvasinė, ir rami.
Australija: Kalėdos papludimyje prie kepsninės
Australijoje gruodis yra vasaros metas. Todėl Kalėdiniai pasivaikščiojimai po sniegą čia keičiami išvykomis į paplūdimį. Daugelis šeimų renkasi švęsti gamtoje. Ant kepsninės kepa mėsą, jūros gėrybes, patiekia lengvesnių salotų.
Kalėdų Senelis Australijoje neretai vaizduojamas su šortais, kartais atplaukiantis banglente. Vakare miestų parkuose rengiami „Carols by Candlelight“. Žmonės susirenka su žvakelėmis, gieda Kalėdines giesmes po atviru dangumi ir mini kitas vietines tradicijas.
Lenkija: papildomas stalo vietos ir pirmoji žvaigždė
Lenkijoje Kalėdinės tradicijos gana artimos lietuviškoms. Kūčių vakaras dažiausiai būna ramus ir laikomas susikaupimo metu. Ant stalo dažnai paliekama viena papildoma lėkštė ir vieta. Ji skirta netikėtai svečiui, vargšui arba simboliškai Jėzui. Tai gražus atvirumo ir svetingumo ženklas.
Dar viena svarbi detalė – pirmoji žvaigždė danguje. Tradiciškai laukiama, kol ji pasirodys. Tik tuomet pradedama vakarienė. Tai siejama su Betliejaus žvaigžde, kuri, pagal krikščionišką tradiciją, vedė išminčius.
Lietuva pasaulio Kalėdų kontekste
Lietuviškos kalėdinės tradicijos savo nuotaika artimos Lenkijai, Skandinavijai ir kitoms krikščioniškoms šalims, tačiau turi ir daug savitų bruožų. Kūčių susilaikymas nuo mėsos, dvylika patiekalų, Kalėdiniai burtai, plotkelės laužymas ir rami vakaro atmosfera išskiria mūsų šventę iš Kalėdų šventimo kitose šalyse.
Įdomu tai, kad visame pasaulyje kartojasi kelios bendros temos. Šeimos susibūrimas, šviesos ir tamsos priešprieša, dovanos kaip dėkingumo ženklas, maistas, kuris pasakoja apie vietos kultūrą. Nesvarbu, ar ant stalo stovi silkė ir kūčiukai, ar kepta vištiena, ar jūros gėrybės, esmė ta pati – noras būti kartu.
Nori geriau suprasti pasaulio tradicijas?
Kalėdinės tradicijos – puiki tema pamokoms, projektams ir bendroms veikloms. Su Superprof gali rasti istorijos, geografijos, kalbų ar etnokultūros korepetitorių, kurie padės parengti įdomius projektus apie Kalėdas Lietuvoje ir visame pasaulyje, taip pat giliau suprasti švenčių prasmę.
Kalėdų dvasia – tai noras dalytis džiaugsmu ir kurti šventę ne tik sau, bet ir kitiems.
Normanas Vinsentas Pylas
Jei nori ne tik švęsti, bet ir suprasti, kodėl švenčiame būtent taip, kaip švenčiame, verta su šia tema padirbėti šiek tiek rimčiau.
Ar jums patiko šis straipsnis? Pasižymėkite!
Loading...
