2015 m. birželį sukako 200 metų nuo Vaterlo mūšio – vieno svarbiausių momentų Didžiosios Britanijos istorijoje. Jei Napoleonas nebūtų pralaimėjęs Velingtono vadovaujamai britų kariuomenei, šiandien galbūt visi jos gyventojai kalbėtų prancūziškai ir gyventų Prancūzijos imperijos salų kolonijoje. Bent jau Europos žemėlapyje Prancūzijos teritorija greičiausiai būtų daug didesnė nei dabar. Tačiau, panašu, nedaugelis apie tai žino.

Nacionalinio armijos muziejaus užsakymu atlikta apklausa, skirta paminėti mūšio sukaktį, parodė, kad net vienas iš aštuonių jaunų žmonių (18–24 metų amžiaus) niekada nebuvo girdėję apie Vaterlo. Daugeliui šios amžiaus grupės narių šis pavadinimas asocijuojasi tik su Londono geležinkelio stotimi arba su ABBA daina. Nors, tiesą sakant, jeigu jie būtų kada nors įsiklausę į šios dainos žodžius, galbūt būtų supratę jos pavadinimo prasmę: „Vaterlo Napoleonas pasidavė“, „Aš buvau nugalėtas, tu laimėjai karą“. Tiesa, ABBA su „Waterloo“ laimėjo „Euroviziją“ dar 1974 m. – gerokai anksčiau nei šie jaunuoliai gimė.
Daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų nežinojo, kas laimėjo šį mūšį, o beveik pusė neteisingai atsakė, kas vadovavo britų kariuomenei. Dalis manė, kad tai buvo Vinstonas Čerčilis.
Šie apklausos rezultatai sukėlė pasipiktinimo bangą tarp „Daily Mail“ skaitytojų. Tačiau klausimas vis dar lieka: ar galima smerkti žmones, ypač jaunimą, nes jie nieko nežino apie Vaterlo? Ilgus metus istorija daugumoje mokyklų buvo dėstoma ne plačiai, o giliai. Pavyzdžiui, buvo labai detaliai nagrinėjamas Tjudorų laikotarpis ar Pirmasis pasaulinis karas, remiantis pirminiais šaltiniais, tačiau tarpiniai laikotarpiai būdavo beveik nepaliesti.
Aš Vaterlo mūšis buvo svarbus?
Buvęs švietimo sekretorius Maiklas Govas bandė ištaisyti šią spragą, keisdamas Nacionalinę mokymo programą istorijos dėstymo srityje. Šie pokyčiai sukėlė nemažai ginčų – tiek dėl turinio (esą per daug anglocentriški), tiek dėl įgyvendinimo (per skubūs, neatsižvelgiama į šiuolaikinius mokymo metodus). Tačiau pati idėja – suteikti vaikams platesnį istorijos suvokimą, bent jau per pastarąjį tūkstantmetį – turi prasmės. Įvykius ir jų reikšmę daug lengviau suprasti, kai žinai, kaip jie susiję su bendru istoriniu kontekstu.
Šis platesnis istorinis kontekstas apima ne tik Britanijos ar Europos karus, bet ir globalias krizes, tokias kaip Didžioji depresija, kuri sukrėtė visą pasaulį XX a. trečiajame dešimtmetyje. Ekonominis nuosmukis lėmė didžiulį nedarbą, politinį nestabilumą ir ilgainiui sukūrė dirvą radikalioms ideologijoms klestėti, ypač Vokietijoje ir Italijoje.
Tačiau ar tikrai taip svarbu, kad eilinis žmogus žinotų pagrindinius Didžiosios Britanijos istorijos įvykius ir jų pasekmes? Ar tai paveiktų mūsų kasdienį gyvenimą po dviejų šimtų metų? Galbūt mes, kaip kai kurie žmonės Airijoje, vis dar kovotume už nepriklausomybę. Gal būtume labiau – arba mažiau – palankūs Europai. Gal aktyviau balsuotume rinkimuose, jei tai turėtų įtakos mūsų santykiams su „motinine valstybe“.
Būtent tuo metu, kai po krizės kilo ekonominiai sunkumai, į valdžią atėjo režimas, kuris vėliau tapo žinomas kaip nacistinė Vokietija. Jos iškilimas tiesiogiai susijęs su tuo, kaip šalies piliečiai jautėsi po Pirmojo pasaulinio karo ir Versalio sutarties sąlygų. Tai išprovokavo didžiulį nepasitenkinimą, kurį išnaudojo populistiniai judėjimai. Iš pirmo žvilgsnio lokalūs įvykiai virto globalia grėsme.
Antrasis pasaulinis karas, kilęs iš šių sąlygų, buvo ne tik pasaulinio masto karinis konfliktas, bet ir tragedija, kuri atskleidė, kaip greitai civilizacija gali paslysti į chaosą. Vaterlo mūšio pasekmės, palyginus su pasaulinio karo siaubu, atrodo lokalios, bet vis tiek reikšmingos istorinėje sekoje. Svarbu žinoti, kaip šie įvykiai susiję – jie formuoja mūsų supratimą apie jėgų balansą pasaulyje ir apie tai, kokią kainą tenka mokėti už istorines klaidas.
Istorinių įvykių supratimas – ir jų svarbos suvokimas – mano manymu yra būtinas, norint suvokti, kas vyksta pasaulyje šiandien. Juk viena akimirka mūšio lauke, karalių rūmuose ar parlamente gali nulemti visą mūsų ateitį.
Toks istorinės atminties ugdymas yra gyvybiškai svarbus. Kai žinome, kaip buvo formuota pasaulio istorija, galime geriau suprasti dabartinius politinius procesus, identitetus, konfliktus ir net tarptautinius santykius. Ir viskas prasideda nuo paprasto klausimo: ar žinome, kas ir kodėl laimėjo mūšį prieš du šimtus metų?