Besiklausant mėgstamo kūrinio, gali būti sunku atpažinti ir išgirsti pianino pedalų efektus. Kuomet klausotės mėgstamo pianisto, galite net nepastebėti, kad jis iš viso naudojasi pedalais. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad jis jų nenaudoja.
Ką tiksliai daro pianino pedalai? Kodėl vieni pianinai turi du, o kiti – net tris pedalus? Kai kurie pianinai apskritai turi vos vieną pedalą. Kai kurie pradedantieji pianistai netgi teiraujasi, ar galėtų groti be pedalų. Šis klausimas jiems nekiltų, jei jie žinotų:
- kaip atsirado pedalai ir kam jie skirti
- kaip pedalų naudojimas grojant gali patobulinti skambesį
- kaip sukurti įvairius efektus pedalų pagalba
- kaip lengva išmokti naudotis pedalais
Jei esate pradedantysis ir vis dar dirbate ties gamomis ir arpedžiais, tikriausiai neturite daug progų pasinaudoti pedalais. Pradžioje daug dėmesio skiriama technikos lavinimui, pirštų stiprinimui ir natų pažinimui, todėl natūralu, kad pedalai gali pasirodyti kaip papildomas, dar per anksti įtraukiamas elementas. Tačiau verta žinoti, kad net ir pradinėse mokymosi stadijose svarbu bent jau suprasti pedalų funkcijas – kaip jie veikia garsą, kaip veikia rezonansą ir kaip padeda perteikti emocijas. Tai ne vien tik techninis įrankis, bet ir muzikos interpretacijos dalis. Kai kuriuose kūriniuose be pedalų net neįmanoma perteikti to gilumo, kurį kompozitorius numatė. Pavyzdžiui, net ir paprasčiausias akordų perėjimas gali skambėti visiškai kitaip, jei bus panaudotas dešinysis, vadinamasis „rezonansinis“, pedalas. O kai tik pradedate žengti pirmuosius žingsnius link interpretacijos, pedalų įvaldymas tampa esminiu muzikos išraiškos įrankiu.
Tačiau jei jau esate pasiruošę išbandyti šį tą daugiau nei tik esminiai pagrindai, pats laikas išbandyti pedalus, jei dar to nepadarėte.
Pedalai pianinui ir jų supratimas
Jei kada teko matyti vaizdo įrašus, kuriuose džiazo pianistas Michel Petrucciani naudoja pianino pedalus, žinokite, kad tai itin išskirtinis ir ekspresyvus pedalų taikymo metodas. Michel gimė su osteogenezės imperfecta, kuri sulėtino jo augimą. Tačiau žemas ūgis jam nesutrukdė tapti vienu geriausių džiazo pianistų. Jo pianinas buvo pritaikytas būtent jam ir turėjo pakeltus pedalus, tad visi galėjo lengvai stebėti jo darbą ir talentą.
Žymiai sunkiau pastebėti, kaip su pedalais dirba įprasto ūgio muzikantai. Jie yra išmokę taisyklingos laikysenos dar nuo pat grojimo pianinu mokslų pradžios. Tą svarbu padaryti ir jums. Kita vertus, tiesa, kad itin ekspresyvūs muzikantai taip stipriai trypia pianino pedalus, kad to neįmanoma nepastebėti. Tačiau tai nėra sektinas pavyzdys.
Įsivaizduokite automobilio akceleratoriaus pedalą. Jei spausite pedalą iki galo, tai suteiks tam tikrą efektą, bet nebūtinai gerą. Geras vairuotojas pedalą spaus tiek, kad automobilis važiuotų pakankamai greitai, tačiau ne per greitai, o prireikus greitį sumažins. Geri pianistai tą patį daro su savo instrumentais, kuomet nori pasiekti tam tikrą garsą.
Dar gerokai prieš tai, kuomet žalvarinių pedalų montavimas pianinuose tapo norma, šie instrumentai turėjo rankinius stabdžius, o vėliau ir kelio svirtis. Rankiniais slopintuvais buvo itin sunku naudotis begrojant, todėl muzikantai dažnai turėdavo pasiruošę kokią nors pagalbinę priemonę, kad, prireikus, galėtų ją įjungti. Kelio svirtys buvo itin didelis patobulinimas pianinų dizaine. Net Mocartas gyrė šį patobulinimą ir akcentavo, kaip lengva juo naudotis.
Švelnusis pedalas
Švelnus pedalas kuris dar vadinamas „una corda“ yra kairysis pedalas. Tai buvo pirmasis išradimas, pakeitęs pianino skambesį. Jis skirtas fortepijono tembrui ir garsui modifikuoti. Jo pavadinimas „una corda“ apibūdina, kaip veikia šis mechanizmas.
Ankstyvosiomis pianinų gamybos dienomis šie turėjo po 88 klavišus, po du kiekvienai natai. Grojant tam tikrą natą, plaktukas smogdavo atitinkamą stygų porą (due corda), kad sukurtų garsą. Jei kūrinys reikalaudavo švelnesnio garso, muzikantas nuspausdavo šį pedalą taip, kad plaktukas smogtų tik į dešinę stygą, todėl instrumentas ir vadinamas „una corda“ – viena styga.
Savo laiku „una corda“ buvo laikoma tikra fortepijono naujove, nes suteikė muzikantams didesnį lankstumą keisti kūrinio toninę kokybę. Tačiau gana greitai pianinų gamybos revoliucija pavertė „una corda“ beveik nebeaktualia. Vėliau išpopuliarėjo tristygiai pianinai, kas reiškė, kad „una corda“ muša vidurinę ir dešinę stygas. Šiandien muzikantai beveik nebesinaudoja šiuo pedalu, nes jis mažai bepakeičia pianino garsą.
Sostenuto Pedalas
„Sostenuto“ itališkai reiškia „pastovus“ ir tai puikiai apibūdina šio pedalo funkciją. Jei jūsų pianinas turi šį pedalą, pabandykite šį nesudėtingą pratimą. Sugrokite akordą ir dešine koja nuspauskite sostenuto. Laikydami koją ant pedalo, atleiskite akordą – ar girdite skirtumą?
Ši funkcija buvo viena iš paskutiniųjų, kurios buvo pridėtos Europos fortepijonų gamintojų 1844 m. Paryžiuje vyko pramonės paroda, kurioje, be kitų naujovių, buvo pristatytas šis selektyviai palaikantis mechanizmas. Sakyti, kad jis sukėlė mažą susidomėjimą, būtų per ne lyg švelnu. Tik po 30 metų legendinis fortepijonų gamintojas Albertas Steinway'us ištobulino ir užpatentavo šį prietaisą.
Netrukus kiekvienas „Steinway“ pianinas turėjo „sostenuto“, tačiau Europos pianinų gamintojai neperėmė šios koncepcijos iki devintojo dešimtmečio pradžios. Šiandien pianistai visame pasaulyje pasikliauja šiuo mechanizmu, kadangi šis išlaiko tam tikrą natų rinkinį, kol muzikantų rankos yra užimtos kitoje pozicijoje. „Sostenuto“ efektus galima išgirsti daugelyje kompozicijų. Debussy „Clair de Lune“ ir Ravelio „Sonatina“ – tik pora pavyzdžių.
Dešinysis pedalas
Slopinantį pedalą dažniausiai naudosite grojimo metu, nesvarbu, kokį muzikos žanrą begrotumėte. Paspaudus šį mechanizmą, jis atitraukia visus slopintuvus atgal, leisdamas kiekvienai stygai toliau vibruoti, kol mechanizmas atleidžiamas. Tai buvo vienas iš ankstyviausių fortepijono išradimų, tačiau jis nebuvo plačiai naudojamas iki pat romantizmo muzikos eros.
Pedalų technikos, kurias verta išmokti
Daugybė patyrusių pianistų pasakytų, kad be slopintuvo, kitų pedalų jums nereikia. Tai nėra visiška tiesa, nes, kaip jau minėta anksčiau, kai kuriems muzikoms kūriniams tiesiog būtinas sustenuto. Be to, šį pedalą galite kūrybiškai pritaikyti įvairiausiose situacijose, net jei tai ir nėra įrašyta jūsų naudojamuose natų lapuose. Kita vertus, jei jūsų pirštų technika gerai išlavinta, kairiojo pedalo jums gali niekada ir neprireikti.
Kalbant apie slopintuvą, jo nereikėtų naudoti mokantis naujų kūrinių. Pirmiausia leiskite sau susipažinti su melodija ir akordais. Vėliau, galite patys pabandyti pajausti, kur norėtumėte nuspausti, o kur – atleisti pedalą.
Jei vairuojate automobilį ar kitą transporto priemonę, jau žinote, kur padėti ir kaip laikyti dešinę koją. Pianino atveju, įremkite pėdą taip, kad ji kabotų tiesiai virš pedalo. Kuomet sėdite prie pianino ir negrojate, nuleiskite pėdos pagalvėlę, kol pajusite, kaip pedalas grimzta po ja ir tuomet jį atleiskite. Pasipraktikuokite kelis kartus, kol suprasite, kaip stipriai turite spausti, kas mechanizmas įsijungtų.
Kai jau būsite tikri, kad galite taisyklingai ir tyliai nuspausti ir atleisti pedalą, galėsite sutelkti dėmesį į mynimo taktikos įvaldymą. Tai reiškia, kad pradėsite mokytis ir suprasti, kaip reikia groti natą arba akordą ir tuo pačiu metu spausti pedalą – ranka žemyn/koja žemyn; ranka aukštyn/koja aukštyn. Tai turėtų sukurti švarų, skambų efektą. Taip pat galite pabandyti sumažinti garsą pusiau slopinant, šiek tiek įjungdami „stained“ režimą, kad sukurtumėte svajingą, miglotą efektą.
Grojant legato, reiktų pedalą nuspausti šiek tiek vėliau, nei pirštais sugrojate norimas išlaikyti natas. Išbandykite šią techniką, grodami C-dur gamą: grokite C be pedalo, bet prieš kitą natą įjunkite palaikomąją natą. Sugrokite dar tris natas, tada greitai atleiskite ir vėl įjunkite pedalą. Legato ypač naudingas, jei jūsų melodijoje reikalingi dideli šuoliai arba jei grojate su partneriu.
Per dažno pedalų naudojimo pasekmės
Kai kuriems pianistams labai patinka ištęsto garso efektas. Galima būtų pamanyti, kad jei šiek tiek naudojant pedalus garsas tampa įdomesnis, naudojant juos dar dažniau, garsas taps dar kokybiškesnis. Tačiau taip nėra. Pedalus reiktų naudoti nei per retai, nei per dažnai.
Klaida, kurią dažnai daro pradedantieji muzikantai yra ta, kad jie atleidžia pedalą vos sugroję norimą akordą. Bekeičiant akordus, reikėtų stengtis išlaikyti garsą iki prasidedant naujam akordui. Būtent dėl šios priežasties neatleiskite pedalo, kol nebūsite pasiruošę groti kito akordo, kurį taip pat galite išlaikyti, jei melodija to reikalauja.
Be to, jei jūsų natų lapuose nurodytas vadinamasis garso išlaikymas (sustain), tai nebūtinai reiškia, kad reikia automatiškai nuleisti koją. Pianino garsui įtaką daro įvairūs veiksniai, įskaitant ir aplinką, kurioje grojate. Pavyzdžiui, didelėje koncertų salėje su strategiškai išdėstytomis akustinėmis panelėmis jūsų pianinas skambės visiškai kitaip nei studijoje. Leiskite savo klausai nuspręsti, kiek garso išlaikymo reikia tam tikram kūriniui ir ar jis apskritai reikalingas.
Tai toli gražu nėra pilnas kursas apie pianino galimybes, bet tai gali tapti puikiu startu pradedantiesiams. Tai geras įvadas apie pianino pedalus ir jų teikiamą naudą. Su šia įžanga kviečiame jus ir toliau tyrinėti savo kūrybinį muzikalumą bei atrasti savo skambesį. Eksperimentuokite tiek, kiek jums norisi, kol atrasite savo stilistiką.
Ar jums patiko šis straipsnis? Pasižymėkite!
Loading...
