„Geometrija yra architektūros gramatika“
Frank Lloyd Wright
Architektūros ir matematikos ryšys siekia daugybę amžių. Geometrija yra vienas pagrindinių pastatų dizaino principų, o laikui nepavaldi geometrinių formų estetika ir jų tikslumas architektus traukia jau seniai. Šias formas architektai nuolat naudoja kurdami vizualiai patrauklius ir konstrukciškai tvirtus statinius. Nuo senovės Egipto piramidžių iki XXI amžiaus dangoraižių, geometrija atliko svarbų vaidmenį formuojant mus supančią aplinką.
Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip geometrija naudojama šiuolaikiniame pastatų projektavime. Aptarsime sudėtingus matematinius skaičiavimus konstrukcijų inžinerijoje, fraktalų ir teseliacijų taikymą dizaine bei topologijos vaidmenį sujungiant vidaus ir išorės erdves. Taip pat pažvelgsime, kaip technologijos keičia architektų požiūrį į geometrines formas nuo virtualios ir papildytosios (angl. augmented) realybės iki naujų medžiagų ir gamybos metodų.

Architektūros ir matematikos ryšys padeda geriau suprasti, kodėl geometrija tokia svarbi formuojant pastatus. Kai suprantame geometrinius principus ir tai, kaip jie taikomi architektūroje, tampa lengviau pastebėti ir įvertinti mus supančių statinių grožį bei sudėtingumą. Tuo pačiu, geometrijos principai mus supančioje aplinkoje parodo, kaip matematika pritaikoma realiame gyvenime. Stebint tokius pavyzdžius lengviau įsisavinti sąvokas ir bendrai gerinti matematikos įgūdžius.
Geometrijos ir architektūros ištakos – matematikoje
Matematikos ir architektūros ryšys siekia senovės civilizacijas, ypač Senovės Egiptą ir Graikiją. Geometrija laikoma matematikos pagrindu, o jos principai tapo daugelio senovinių architektūrinių sprendimų pamatu.
yra aukso pjūvio reikšmė
Geometrija architektūroje daugiausia buvo naudojama siekiant kurti estetiškai patrauklius ir konstrukciškai patikimus pastatus. Pavyzdžiui, senovės graikai taikė aukso pjūvį – proporciją, kuri gaunama padalijus atkarpą į dvi dalis, kai santykis tarp didesniosios ir mažesniosios dalių yra lygus visos atkarpos ir didesniosios dalies santykiui.
Aukso pjūvis, dar vadinamas dieviškąja proporcija, buvo plačiai naudojamas senovės Graikijos architektūrinėje geometrijoje siekiant sukurti estetiškai patrauklius ir harmoningus pastatus. Partenonas, vienas žymiausių senovės Graikijos statinių, yra puikus to pavyzdys. Šio pastato proporcijos, įskaitant kolonų aukštį ir plotį, buvo apskaičiuotos remiantis aukso pjūvio matematiniais principais.

Senovės egiptiečiai taip pat aktyviai naudojo geometriją, ką puikiai iliustruoja piramidės. Šie statiniai pasižymi itin tiksliais matematiniais skaičiavimais, leidusiais pasiekti stulbinantį tikslumo lygį. Piramidžių konstrukcija reikalavo kruopščiai apskaičiuotų kampų ir proporcijų, kad pastatai išliktų stabilūs ir atlaikytų aplinkos poveikį. Matematika nuo seno buvo naudinga ne tik statybose, bet ir planuojant išteklius bei sprendžiant kasdienius klausimus. Ji ir šiandien išlieka pagrindu tiek architektūroje, tiek finansų matematikoje.
Didžioji Gizos piramidė sudaryta iš maždaug 2,3 mln. akmens blokų, iš kurių kiekvienas vidutiniškai sveria nuo 2,5 iki 15 tonų.
Viduramžiais geometrijos taikymas architektūroje dar labiau išplito. Pavyzdžiui, gotikinių katedrų dizainas yra sudėtingų matematinių skaičiavimų rezultatas. Smailios arkos, kontraforsai ir nerviūriniai skliautai buvo projektuojami remiantis geometriniais principais, leidusiais sukurti aukštas, šviesias ir techniškai sudėtingas konstrukcijas.

Šiuolaikinė geometrija pastatų dizaine: ribų laužymas
Šiuolaikinėje architektūroje geometrija neapsiriboja tradicinėmis tiesiomis linijomis ar paprastais kampais. Šiuolaikiniai architektai matematinius principus naudoja kurdami sudėtingas formas, kurios keičia įprastą erdvės ir formos suvokimą.
Vienas tokių dizaino, kvestionuojančių tradicinį erdvės ir formos supratimą, pavyzdžių – Guggenheim muziejus Bilbao mieste Ispanijoje, suprojektuotas kanadiečių–amerikiečių architekto Frank Gehry. Sudėtinga pastato forma buvo sukurta naudojant specializuotą programinę įrangą, kuri leidžia architektams manipuliuoti pastato geometrija ir taip pasiekti norimą dizainą.

Kitas moderniosios architektūros pavyzdys – CCTV būstinės pastatas Pekine, Kinijoje. Šio pastato forma buvo suprojektuota taip, kad užtikrintų konstrukcinį stabilumą ir kartu taptų išskirtiniu architektūriniu objektu. Sudėtingų matematinių skaičiavimų pagalba architektai galėjo sukurti ir vizualiai įspūdingą, ir techniškai patikimą pastatą. Tai puikus pavyzdys, kaip matematiniai modeliai tampa praktiniais sprendimais, panašiai kaip ir vis sudėtingėjančiose skaitmeninėse sistemose, tokiose kaip kriptovaliutos.

Geometrija šiuolaikinėje architektūroje naudojama ne tik unikalioms formoms kurti. Ji taip pat padeda optimizuoti pastato dizainą efektyvesniam energijos naudojimui. Pavyzdžiui, 2012 metų Londono olimpinėms žaidynėms pastatytas „Samsung“ paviljonas buvo suprojektuotas taip, kad maksimaliai išnaudotų natūralią šviesą ir ventiliaciją.
Garsūs pavyzdžiai: inovatyvus geometrijos pritaikymas architektūroje
Šiandien neretai sutinkama trikampė pastatų forma nebuvo vien tik dizaino sprendimas. Tai buvo sąmoningas pastatų geometrijos pritaikymas, leidęs kuo efektyviau išnaudoti turimą erdvę. Išskirtinė Flatiron pastatų forma taip pat buvo XX a. pradžios technologinis laimėjimas, nes tai buvo vienas pirmųjų pastatų, kuriame panaudotas plieninis karkasas.

Zaha Hadid, britų–irakietė architektė, yra dar vienas ryškus architektūros pasaulio vardas, žinomas dėl geometrijos panaudojimo. Jos projektuose dažnai sutinkamos sudėtingos ir abstrakčios geometrinės formos, kurios peržengia įprastas erdvės ir formos sampratas. Vienas žinomiausių jos darbų – Heydar Aliyev centras Baku mieste, Azerbaidžane, išsiskiriantis išlenktomis linijomis ir vientisomis formomis, kurios sukuria judėjimo ir dinamikos pojūtį.

Dar vienas inovatyvaus geometrijos taikymo pavyzdys – Walt Disney koncertų salė Los Andžele. Šį pastatą suprojektavo architektas Frankas Gehry, o jo forma primena laivo burę. Pastato išorė padengta nerūdijančio plieno plokštėmis, kurios atspindi pastatą supančią aplinką ir sukuria dinamišką, nuolat kintantį fasadą.

Galiausiai, Pekino nacionalinis stadionas, dar vadinamas „Paukščio lizdu“, yra dar vienas ryškus geometrijos taikymo šiuolaikinėje architektūroje pavyzdys. Šį stadioną 2008 m. Pekino olimpinėms žaidynėms suprojektavo Šveicarijos architektų biuras „Herzog & de Meuron“. Sudėtingą pastato geometrinę struktūrą įkvėpė kinų keramika, o išskirtinis tinklelį primenantis karkasas buvo sukurtas naudojant pažangias kompiuterinio modeliavimo ir gamybos technologijas.

Visi šie pavyzdžiai puikiai parodo, kaip geometrija gali būti pritaikoma architektūroje – nuo efektyvaus erdvės panaudojimo iki tradicinių formos ir erdvės sampratų peržengimo. Architektams ir toliau plečiant galimybių ribas, geometrija išliks vienu svarbiausių įrankių kuriant vizualiai įspūdingus ir funkcionalius pastatus.
Matematikos ir architektūros ryšys
Be konstrukcinių sprendimų, matematika atlieka svarbų vaidmenį ir kituose architektūrinio dizaino aspektuose. Pavyzdžiui, matematiniai principai taikomi apšvietimo ir akustikos projektavime, kur jie daro didelę įtaką erdvės atmosferai ir funkcionalumui.
Net nedidelis sienos ar lubų kampo pokytis gali sustiprinti arba nuslopinti kai kuriuos dažnius, todėl planuodami pastatus architektai dažnai iš anksto skaičiuoja, kaip garsas sklis erdvėje.
Matematiniai architektūros principai siekia senovės laikus, kai architektai, siekdami sukurti harmoningus dizainus, naudojo paprastas geometrines figūras, tokias kaip kvadratai ar apskritimai. Architektūrai vystantis, keitėsi ir matematikos taikymas. Šiuolaikiniai architektai pasitelkia sudėtingesnes matematines sąvokas, tokias kaip fraktalai, teseliacijos ir topologija.
Fraktalinė geometrija, paremta to paties rašto kartojimu skirtingais masteliais, naudojama kuriant dizainus, kurie atrodo beveik begalinio sudėtingumo.

Topologija nagrinėja erdvės savybes, kurios išlieka nepakitusios atliekant tęstines transformacijas. Ji taikoma kuriant pastatus be aiškios pradžios ar pabaigos.

Teseliacijos yra pasikartojančių figūrų raštai, kurie susijungia be tarpų ar persidengimų.

Fraktalinės geometrijos pavyzdžius galima pamatyti tokiuose pastatuose kaip Al Bahar bokštai Abu Dabyje, kurių fasadas atsidaro ir užsidaro priklausomai nuo saulės judėjimo. Topologiją puikiai atspindi Möbius House Olandijoje. Jis yra suprojektuotas taip, kad vidaus ir išorės erdvės natūraliai pereitų viena į kitą, sukurdamos vientisumo ir tarpusavio ryšio pojūtį. Tuo tarpu įspūdingas teseliacijas galima pamatyti Malaizijos islamo meno muziejuje. Šio pastato fasadą sudaro daugiau nei 30 000 unikalių plytelių, kurios nepriekaištingai tiksliai susijungia tarpusavyje.
Architektūrinio dizaino ateitis ir matematika
Žvelgiant į ateitį, tikėtina, kad architektūrinis dizainas, pasitelkiant matematiką, ir toliau sparčiai vystysis. Naujų technologijų, tokių kaip virtuali ir papildytoji realybė, integravimas suteiks architektams naujų galimybių vizualizuoti ir išbandyti projektus. Tai leis daugiau eksperimentuoti ir giliau tyrinėti matematinių principų taikymą architektūroje. Tokie sprendimai reikalauja nestandartinio mąstymo, kai dažnai nėra vieno akivaizdaus atsakymo, panašiai kaip matematikos galvosūkiuose.
Be to, naujų medžiagų ir gamybos technologijų vystymas leis architektams dar labiau praplėsti dizaino ir statybos galimybių ribas. Pavyzdžiui, 3D spausdinimas, arba adityvioji gamyba, leidžia kurti sudėtingas formas ir geometrines struktūras, kurios naudojant tradicinius statybos metodus buvo neįmanomos.
Tuo pačiu architektai matematiką turi derinti su kitais svarbiais dizaino aspektais, tokiais kaip poveikis aplinkai ir socialinė atsakomybė. Sprendžiant klimato kaitos ir socialinės nelygybės klausimus, architektūros vaidmuo kuriant tvarias ir teisingas bendruomenes tampa vis svarbesnis.
Matematika paremto architektūrinio dizaino ateitis yra kupina neribotų galimybių ir inovacijų. Išnaudodami matematikos potencialą, architektai gali kurti funkcionalius, vizualiai įspūdingus ir socialiai atsakingus pastatus. Architektūrai toliau vystantis, galime tik įsivaizduoti, kokiais naujais ir netikėtais būdais matematika formuos ateities pastatus ir bendruomenes.
Apibendrinti naudojant DI:









