Judaizmo grožis slypi tame, kad jis reikalauja kelti klausimus – ypač sau patiems.“
Edgar Bronfman Sr.
Remiantis naujausiais duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 3 tūkstančius žydų. Daugiausia jų sutiksite Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Nors jų bendruomenė nėra nedidelė, ji išlieka svarbia Lietuvos kultūros ir istorijos dalis.
Judaizmas yra viena seniausių pasaulio religijų ir reikšminga Lietuvos religinės įvairovės dalis po krikščionybės, islamo ir kitų tikėjimų.
Norėdami giliau panagrinėti judaizmo pasekėjų religines tradicijas ir jų istorinį vaidmenį mūsų šalyje, šias temas aptarsime čia.
Kas yra judaizmas ir jo kilmė
Nors daugelis žmonių žydus atpažįsta pagal jų kipas ar skaudžius istorinius įvykius, tokius kaip Holokaustas, judaizmas yra labai senas, daugiasluoksnis ir intriguojantis tikėjimas.
Tai seniausia pasaulio monoteistinė religija, gyvuojanti daugiau nei 4000 metų.
Judėjai tiki vienu Dievu, kuris apsireiškė per senovės pranašus: Abraomą ir Mozę. Šis tikėjimas į vienintelį Dievą išskiria judaizmą iš daugelio kitų religijų, kurios tiki daugybe dievų, pavyzdžiui, iš hinduizmo ar budizmo.
Žydai tiki, kad Dievas sudarė sandorį su žydų tauta, pažadėdamas jiems būti jų globėju mainais už jų ištikimybę ir paklusnumą jo įstatymams. Dievas apdovanoja už gerus darbus ir baudžia už blogus.
Visi žydai, išskyrus mesiškąjį judaizmą, tiki, kad Mesijas dar neatėjo, bet vieną dieną pasirodys.
Šiandien pasaulyje yra daugiau nei 14 milijonų žydų, o tradiciškai žydu laikomas tas, kurio motina yra žydė.
Judaizmo šaknys siekia Kanaano žemę, teritoriją, kuri šiandien apima Izraelį ir Palestiną. Nors pati religija susiformavo apie I a., jos papročiai ir įstatymai remiasi Izraelio tautos tradicijomis.
Judaizmas savo kilmę sieja su momentu, kai Dievas sudarė sandorį su Abraomu ir jo palikuonimis, pažadėdamas padaryti juos šventa tauta ir duoti jiems pažadėtą žemę.
Žydai labai gerbia Abraomą, Izaoką, Jokūbą ir Mozę, todėl jų mokymai ir socialiniai įstatymai paremti pirmosiomis penkiomis hebrajų raštų knygomis, vadinamomis Tora.
Bėgant amžiams, judaizmas išsivystė į įvairias kryptis, tokias kaip ortodoksinis, reformuotas, konservatyvus, rekonstrukcinis, humanistinis bei mesiškasis judaizmas.
Judaizmas platesniame religiniame kontekste
Kadangi judaizmas yra viena svarbiausių pasaulio religijų, verta susipažinti su jo pagrindinėmis vertybėmis ir principais.
Kur žydai meldžiasi? Kokie yra jų šventraščiai? Kas yra garsiausi šio tikėjimo atstovai? Kokie yra žinomiausi žydų simboliai?
Šventosios vietos
Kaip krikščionys turi bažnyčias, budistai – šventyklas, kur renkasi melstis, išklausyti pamokslų ar švęsti religines šventes, taip ir daugelis kitų religijų turi savo šventas erdves.
Šios vietos ne tik padeda palaikyti dvasinį ryšį su Dievu, bet ir stiprina bendruomenės jausmą. Religinių pastatų architektūra, simboliai bei vidinė tvarka dažnai atspindi tikėjimo esmę ir vertybes. Pavyzdžiui, kai kuriose tradicijose tikintieji meldžiasi atsigręžę į šventą kryptį ar naudoja specialius daiktus: galvos apdangalus, maldos kilimėlius ar tekstus. Tokie papročiai pabrėžia pagarbą ir susikaupimą. Musulmonai tuo tarpu turi mečetes, žydai – reguliariai meldžiasi sinagogose.
Sinagogos žydų tradicijoje užima ypatingą vietą. Tai ne tik maldos namai, bet ir dvasinio bei bendruomeninio gyvenimo centras. Jos atspindi tūkstantmečius besiformavusį judaizmo santykį su Dievu, mokymusi ir bendruomeniškumu.
Sinagoga – tai vieta, kur žydai meldžiasi, studijuoja religinius tekstus bei įgyja svarbių įgūdžių, taip pat renkasi bendruomenės reikmėms. Religines pamaldas dažniausiai veda rabinas. Įdomu tai, kad ortodoksų sinagogose pamaldos vyksta senąja hebrajų kalba.
Terminas „sinagoga“ kilęs iš graikų ir hebrajų kalbų ir reiškia „susirinkimų namus“. Sinagogoje dažnai vyksta nuolatinės maldos ir Tanacho skaitymai.
Be to, kai kurie žydai namuose turi mažas privačias maldos vietas ar altorius, ypač tradiciškai ortodoksų šeimose, kur galima turėti specialų stalą su maldos tekstais ir simboliniais elementais.
Hinduizmo atstovai, kaip ir žydai bei kitų religijų pasekėjai, taip pat turi tiek savo susibūrimo vietas, tiek šventraščius.
Šventraščiai
Pasaulio religijos savo papročius ir tradicijas grindžia rašytiniais šaltiniais, o žydai dažnai naudoja šiuos senovinius tekstus:
- Tora: tai svarbiausias ir švenčiausias žydų tekstas, vadinamas Tanachu arba „Hebrajų Biblija“. Ji atitinka senąjį Testamentą, bet knygos išdėstytos kita tvarka. Tora apima pirmas penkias Tanacho knygas ir nustato įstatymus, kurių turi laikytis žydai. Istorikai ją dažnai vadina Pentateuchu. Sinagogose Tora skaitoma garsiai, dažnai ceremonijų metu.
- Tanachas: platesnis tekstų rinkinys, apimantis Torą, Pranašus (Nevi’im) ir Raštus (Ketuvim).
Šie tekstai ne tik nurodo religinius įstatymus, bet ir perduoda istorijas, pamokas bei etikos principus, kurie formuoja žydų gyvenimą ir bendruomenę.
Žymiausi judaizmo veikėjai
Kiekviena religija turi asmenybių, kurios paliko gilų pėdsaką istorijoje. Judaizmo religijoje itin pasižymėjo šios asmenybės:
- Pranašas Abraomas – laikomas pirmuoju žydų patriarchu, minimas Pradžios knygoje.
- Mozė – išvadavo izraelitus iš vergijos Egipte, gavo iš Dievo Įstatymus ir parašė Penkiaknygę.
- Albertas Einšteinas – garsus žydų kilmės fizikas, sukūręs reliatyvumo teoriją, pakeitusią mokslo istoriją.
- Ana Frank – jauna žydė, mirusi koncentracijos stovykloje, kurios dienoraštis tapo simboliu tikėjimo ir vilties.
Žydų simboliai
Kaip ir kiekviena religija, judaizmas turi savo simbolius, plačiai atpažįstamus visame pasaulyje.
Tad kokius gi simbolius dažniausiai naudoja judaizmo išpažinėjai?
- Menora – septynių šakų žvakidė, simbolizuojanti Jeruzalės šventyklą. Ji vaizduojama ir Izraelio herbe.
- Dovydo žvaigždė – pagrindinis judaizmo ir žydų tautos simbolis. Manoma, kad ji simbolizuoja karaliaus Dovydo skydą, o šiandien puošia sinagogas ir Izraelio vėliavą.
Pagrindinės judaizmo doktrinos
Judaizmas turi įvairių krypčių, todėl visus įsitikinimus apibendrinti vienoje vietoje yra gana sudėtinga. Visgi svarbiausios idėjos, kuriomis vadovaujasi dauguma žydų, yra:
- Monoteizmas: žydai tiki tik vienu Dievu, kuris sukūrė visatą ir su kuriuo kiekvienas gali turėti asmeninį ryšį.
- Bendruomenė: žydai tiki, kad Dievas pasirinko juos kaip savo tautą, siekiant parodyti šventumo ir doros pavyzdį kitoms tautoms. Bendruomeniškumas judaizmo gyvenime labai svarbus. Pvz., maldos knygose dažnai vartojami žodžiai „MES“ ir „MŪSŲ“, o ne „AŠ“ ar „MANO“.
- Šeima: žydų gyvenimas labai susijęs su šeima, o religinės apeigos dažnai prasideda nuo pat kūdikystės. Pavyzdžiui, aštuonių dienų berniukai apipjaustomi pagal Dievo Abraomui suteiktą įsakymą. Taip pat daug švenčių, kaip Šabatas, švenčiamos namuose.
Be minėtų doktrinų, svarbu pažymėti ir mitzvah laikymąsi, šventosios šventyklos reikšmę, Šabatą bei kitus tradicinius aspektus, kurie padeda geriau suprasti judaizmą.
Svarbios sąvokos
Kad suprastume judaizmą, pravartu žinoti keletą terminų:
- Kipa: nedidelė bebriaunė kepurėlė, dėvima vyrų, kad galva būtų pridengta pagal religinius papročius, ypač ortodoksinėse bendruomenėse.
- Šabas (Sabbath): savaitinis poilsio laikas, prasidedantis penktadienio saulėlydį ir trunkantis iki šeštadienio vakaro. Jo pavadinimas kilęs iš hebrajų žodžio, reiškiančio „poilsį“.
Supratimas apie skirtingas religijas padeda kurti tolerantiškesnę visuomenę, kurioje vertinamas kultūrų ir įsitikinimų įvairumas.
Ar jums patiko šis straipsnis? Pasižymėkite!
Loading...
