Norime išreikšti gilią pagarbą islamo tikėjimui, kuris per šimtmečius padarė tiek daug pasaulio formavime – taip pat ir mano šalyje.
Barackas Obama
Islamo tikėjimas tampa viena labiausiai praktikuojamų religijų pasaulyje. Musulmonai yra labai religingi ir tvirtai laikosi savo tikėjimo principų.
Šiame straipsnyje supažindindinsime jus su islamo doktrina, kilme ir kita įdomia informacija apie šį tikėjimą.
Kas yra islamas?
Kaip antroji pagal skaičių tikinčiųjų religija pasaulyje, islamas turi itin didelę įtaką visuose žemynuose, ypač Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.
Dėl nuolatinio imigrantų srauto į Šiaurės Ameriką ir Europą, vakariečiai vis artimiau susipažįsta su unikalia musulmonų kultūra ir islamo praktika.
Kaip atsirado islamas?
Istorikai ir religijos tyrinėtojai nustatė, kad islamo pradžia siejama su Medinos ir Mekos miestais 7 a. pradžioje CE – maždaug 600 metų po krikščionybės atsiradimo.
Svarbu pabrėžti, kad musulmonai nemato Mahometo kaip islamo kūrėjo. Islamas laikomas tikėjimu, kurį nuo seniausių laikų propaguodavo kiti pranašai, tokie kaip Jėzus, Dovydas, Mozė, Abraomas, Nojus ir Adomas.
Nors islamas atsirado vėliau nei krikščionybė, jo pamokymai ir teologija turi daug sąsajų su ankstesniais monoteistiniais tikėjimais. Pavyzdžiui, musulmonai tiki tuo pačiu vienu Dievu, kurį garbino ir krikščionys, ir žydai, bei pripažįsta daugelį tų pačių pranašų.

Islamo pagrindiniai principai, tokie kaip tikėjimas, malda, aukojimas, pasninkas ir piligrimystė, rodo nuoseklų siekį derinti asmeninį gyvenimą su Dievo valia.
Be to, islamas atsižvelgia į moralines, teisines ir socialines normas, kurios dažnai sutampa su krikščionybės etiniais principais, nors atsiranda ir skirtumų.
Šios paralelės padeda geriau suprasti, kaip islamas vystėsi Artimuosiuose Rytuose, nuolat kontaktuodamas su kitais religinių tradicijų palikimais ir kodėl jis dažnai laikomas tiek tęstiniu, tiek savarankišku tikėjimu, turinčiu savitą dvasinį ir kultūrinį identitetą.
Lyginant su kitomis religijomis, judaizmo įtaka islamo formavimuisi taip pat labai akivaizdi, nes daug islamo istorijos ir įstatymų remiasi ankstesnėmis žydų tradicijomis. Musulmonai pripažįsta Torą ir pranašus, tokius kaip Mozė, o moralinės nuostatos, tokios kaip sąžiningumas, teisingumas ir atjauta, yra bendros abiems religijoms.
Skirtingai nuo budizmo, kuris daugiau orientuojasi į asmeninę dvasinę praktiką ir vidinį apmąstymą, islamas pabrėžia bendruomenės ryšius ir socialinę atsakomybę pagal Dievo įstatymus. Šie skirtumai rodo, kad nors pasaulio religijos dalijasi universaliomis vertybėmis, kiekviena turi savitą požiūrį į žmogaus santykį su dieviškumu ir visuomene, todėl islamo supratimas tampa dar prasmingesnis, kai jis lyginamas tiek su žydų, tiek su budistų tradicijomis.
Svarbiausia islamo figūra, nes jis regėjo angeliškas atskleidimo vizijas, kurios paskatino užrašyti Koraną. Šis šventas tekstas laikomas Dievo žodžiu, egzistuojančiu nuo pat pradžių.
Kas yra Allahas?
Allahas yra Dievo pavadinimas arabų kalba. Musulmonams Allahas yra aukščiausias visatos kūrėjas. Šis terminas naudojamas jau šimtmečius, net prieš islamo atsiradimą, arabų bendruomenėse įvairių religijų kontekste.
Apie 610 m. CE Mahometas pradėjo regėti dieviškas vizijas, sulaukė daug dėmesio ir įvairių pasekėjų. Po dėdės Abu Talibo mirties, kuris jį saugojo, Mahometas migravo į Jathrib (dabartinė Medina), kad išvengtų Mekos valdovų persekiojimo.
Mahometui mirus 632 m., kilo nesutarimų dėl islamo lyderio pasirinkimo, nes jo įtaka buvo labai didelė. Musulmonai iki šiol jį laiko paskutiniu Dievo pranašu visose pagrindinėse islamo šakose.
Musulmonų skaičius visame pasaulyje sparčiai auga ir tikimasi, kad 21 a. pabaigoje islamas aplenks krikščionybę kaip labiausiai praktikuojamą religiją.
Pagrindinės musulmonų doktrinos
Kaip ir kitos pasaulio religijos, islamas pasižymi savo pagrindinėmis doktrinomis ir tikėjimo principais, kurie jį paverčia unikaliu.
Žodis Islamas arabų kalba reiškia „pasidavimas, atsidavimas, įsipareigojimas ir taika“.
Daugelį žmonių islamas traukia, nes jie jį laiko keliu, vedančiu į tikrą ramybę per Dievo valios priėmimą. Tikima, kad tai vienintelis būdas rasti tikrą laimę.
Musulmonai paprastai tiki šiomis šešiomis tiesomis:
- Tikėjimas vienu Dievu (Allah)
- Pasitikėjimas angelais
- Tikėjimas šventaisiais raštais, tokiais kaip Toros, atskleista pranašui Mozė, ir Koranas, atskleistas Mahometui
- Tikėjimas visais Dievo pasiųstais pranašais, įskaitant Nojų, Abraomą, Išmaelį, Izaoką, Jakobą, Mozę, Jėzų ir, žinoma, Mahometą. Svarbu pabrėžti, kad musulmonai netiki Jėzumi kaip Dievo Sūnumi, kaip tiki krikščionys
- Tikėjimas Teismo Diena ir gyvenimu po mirties; musulmonai tvirtai tiki, kad gerų darbų atlygis – artėjimas prie Dievo
- Supratimas, kad Dievas (Allah) yra visagalis ir niekas nevyksta be Jo valios

Islamo tikėjimas turi daug tvirtų doktrinų, o penki islamo stulpai formuoja musulmonų gyvenimą. Šiuos principus reikia praktikuoti, kad gyvenimas taptų taikingesnis ir prasmingesnis:
- Shahadah: tikėjimo deklaracija. Musulmonai liudija, kad yra tik vienas Dievas, o jo pranašas – Mahometas.
- Salat: ritualinės maldos, atliekamos penkis kartus per dieną (aušra, vidurdienis, vidurdienio popietė, saulėlydis ir vakaras), arabų kalba ir nukreiptos į Meką.
- Zakah: almos mokestis. Tikintieji privalo padėti vargšams ir skirti 2,5 % savo turto tiems, kuriems reikia pagalbos.
- Sawm: pasninkas šviesiuoju paros metu per devintą mėnesį pagal islamo mėnulio kalendorių – Ramadaną. Tai laikas savęs disciplinai ir mokymuisi, rodantis pagarbą vargšams.
- Hajj: piligrimystė į Kaabą Mekos mieste bent kartą gyvenime, nesvarbu, kur pasaulyje žmogus gyvena. Tikima, kad Kaabą pastatė Abraomas su vienu iš savo sūnų, todėl ji yra šventa visiems musulmonams.

Supažindinus su šiais pagrindiniais islamo doktrinomis, žmonės iš įvairių tikėjimų gali tapti labiau užjaučiantys savo kaimynus. Pasaulio religijų pažinimas – puiki galimybė stiprinti vienybę šiame dažnai šaltame ir be meilės pasaulyje.
Islamo maldos vietos, šventosios knygos, reikšmingos asmenybės ir simboliai
Daugelyje šalių visame islamo pasaulyje galima pamatyti maldos vietas, šventąsias knygas, pagrindinius simbolius bei išgirsti istorijas apie šiai religijai svarbias asmenybes. Būtent todėl toliau šiame straipsnyje supažindinsime jus su svarbiausiais islamo tikėjimo aspektais.
Islamo simboliai
Krikščionybėje pagrindinis simbolis yra kryžius, judaizme – Dovydo žvaigždė, budizme – stupa, o islame – šie simboliai:
- Žvaigždė ir pusmėnulis: tai plačiausiai naudojamas islamo simbolis, kuris puošia mečečių viršūnes ir yra dažnai sutinkamas vėliavose, pvz., Turkijos ar Pakistano. Nors manoma, kad šis simbolis kilo iš Osmanų imperijos be tiesioginių islamo šaknų, religingi musulmonai jo naudojimą gina remdamiesi Korano tekstais.

Garbinimo vietos
Svarbiausiomis maldos vietomis islamo religijoje laikomos šios:
- Mečetė: sunitų religijoje yra griežtos taisyklės, kada pastatas gali būti laikomas mečete (masjidu). Mečetės dažnai turi kupolus, minaretus, maldos sales ir išskirtinę architektūrą. Mečetė yra laikoma ne tik maldos vieta, bet ir bendruomenės švietimo, socialinės paramos ir ginčų sprendimo centru.
- Kaaba: laikoma svarbiausia mečete ir švenčiausia viso islame vieta. Musulmonai visame pasaulyje meldžiasi, nukreipę veidus į Kaabą. Piligrimystė į Kaabą – Hajj, viena iš penkių islamo stulpų, privaloma bent kartą gyvenime.
Šventosios knygos
Musulmonai tiki, kad per istoriją Dievas atskleidė kelias šventąsias knygas skirtingiems pranašams, tarp jų – Mahometui, Mozei ir Dovydui. Pagrindinės šventosios islamo knygos yra šios:
- Koranas – svarbiausia ir švenčiausia islamo knyga. Jis suskirstytas į skyrius (sūras) ir eilutes (ajas), o musulmonai tiki, kad tai – Dievo apreiškimas, perduotas pranašui Mahometui per angelą Gabrielių. Koranas laikomas tobulais, neklystančiais Dievo žodžiais ir yra vienas gražiausių klasikinės arabų literatūros kūrinių. Jis apima tikėjimo, moralės, įstatymo ir kasdienio gyvenimo principus, kurie iki šiol formuoja musulmonų pasaulėžiūrą.
- Tawrat (arba Tora) – buvo apreikšta pranašui Mozei prieš Korano laikus. Nors musulmonai tiki, kad tai buvo dieviškas apreiškimas, Koranas mini, jog vėliau žmogiškos rankos ją pakeitė, todėl dabartinė Tora nebėra tokia patikima kaip pradinė versija.
- Zabur – šventieji raštai, apreikšti pranašui Dovydui. Ši knyga dažnai tapatinama su Psalmėmis. Nors dabartinis psalmių tekstas nėra visiškai identiškas pirminiam, musulmonų mokslininkai jį vis dar gerbia kaip svarbų Dievo žodžio liudijimą.

Be šių pagrindinių knygų, islamo tradicijoje minimi ir kiti pranašų gauti apreiškimai, kurie padėjo formuoti žmonijos supratimą apie Dievą, teisumą ir moralę.
Svarbiausios asmenybės islamo religijoje
Kaip ir kitose didžiosiose religijose, islame yra iškilių asmenybių, kurių veikla turėjo didžiulės įtakos tiek religijos formavimuisi, tiek jos vertybių sklaidai visame pasaulyje.
- Pranašas Mahometas – be abejonės, svarbiausia islamo asmenybė. Jis laikomas Dievo pasiuntiniu ir paskutiniuoju iš pranašų. Mahometas gavo apreiškimus iš Dievo, kurie tapo Korano pagrindu, ir suvienijo daugybę Mekos genčių, įtvirtindamas islamo pamatus. Jo mokymai formavo ne tik religiją, bet ir moralės, socialinio teisingumo bei bendruomenės principus.
- Muhammad Ali – vienas garsiausių sportininkų pasaulyje, laikomas sunkiasvorių bokso legenda. Būdamas 22 metų, jis priėmė islamą, pakeitė savo vardą, o vėliau pasuko į sunitų ir sufijų kryptis. Jo drąsa, principingumas ir pasisakymai už rasinį teisingumą pavertė jį ne tik sporto, bet ir dvasinės laisvės simboliu. Daugeliui jis tapo šiuolaikinės musulmonų tapatybės ir pagarbos pavyzdžiu.

Islamo istorija – itin turtinga ir kupina reikšmingų įvykių. Ji padėjo formuoti civilizaciją, mokslą, meną ir moralinius principus, kurie veikia iki šiol. Superprof kviečia skaitytojus giliau pažinti skirtingas pasaulio religijas – tai ugdo empatiją, skatina tarpusavio supratimą ir padeda geriau suvokti, kaip tikėjimas formuoja žmonijos istoriją.
Jei jus domina seniausios pasaulio religijos ištakos ir dvasinė filosofija, skaitykite ir mūsų straipsnį apie hinduizmą – tikėjimą, kuris siekia tūkstantmečius ir turėjo milžinišką įtaką Azijos kultūrai bei dvasinėms tradicijoms.