Jei domiesi biologijos mokslu, tikriausiai esi susidūręs ir su molekuline ir ląsteline biologija. Nors susigaudyti tarp daugybės biomokslų šakų ir specializacijų gali būti sunku, molekulinei biologijai tai negalioja.
Nors tai – palyginti naujas mokslas, jo reikšmė šiuolaikinei medicinai yra nepaneigiama. Molekulinė biologija padeda atrasti naujų sprendimų į svarbiausius šiuolaikinio mokslo klausimams: nuo gyvų sistemų mūsų kūnuose tyrinėjimo iki gamtoje vykstančių biologinių procesų analizės.
Kas yra molekulės ir molekulinė biologija
Ląstelių biologijos proveržio pradžia siekia tik XX a. 4–5 dešimtmečius. Šios disciplinos istorija ryškiai kontrastuoja su daug senesne bendrosios biologijos raida, kurios šaknys glūdi dar senovės civilizacijų mitybos ir medicinos įrašuose. Nors lyginant su visa biologijos istorija, molekulinės biologijos kelias trumpesnis, jis vis tiek yra nei kiek ne mažiau svarbus mūsų suvokimui apie šią sritį.
XIX a. daugybė mokslininkų – ypač struktūriniai chemikai, fizikai ir genetikai – siekė suprasti pagrindinius paveldimumo dėsnius. Iki to laiko genetikos sritis rėmėsi Gregoro Mendelio atliktais tyrimais apie požymių išskirtinumą ir paveldėjimą. Tačiau XX a. pradžioje mokslininkai vis labiau stengėsi išsiaiškinti, kokie konkretūs biologiniai mechanizmai lemia genų raišką ir dauginimąsi.
Tai paskatino daugumos biologijos šakų asiradimą. Vienas ypač svarbus tyrimas, atliktas 1926 m. mokslininko Thomaso Hunt Morgano, lėmė pirmąjį šios disciplinos paradigmos pokytį. Šis vaisinės muselės tyrimas siekė išanalizuoti organizmo geną. Šis eksperimentas paskatino mokslininkų bendruomenę suvokti, kad trūksta disciplinos, galinčios aprėpti šiuos tyrimus.
Apibrėžiama kaip genetinių procesų molekulinių pagrindų tyrimas, genų identifikavimas tam tikruose chromosomose ir gyvybei būtinų makromolekulių žemėlapio sudarymas.
Genetikai suprato, kad jų galimybės nagrinėti genomo struktūrą ir funkciją buvo ribotos dėl jų pačių disciplinos apibrėžimų. Todėl 4–5 dešimtmečiais pradėtos kurti integruotos komandos, jungiančios tris mokslo sritis: chemiją, fiziką ir biologiją. Tuo metu kvantinė fizika ir struktūrinė biologija, kartu su naujomis rentgeno technologijomis, paskatino tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą ir tyrimų klestėjimą.
1953 m. Jameso Watsono ir Franciso Cricko atradimai amžiams pakeitė molekulinės biologijos ir ląstelių pažinimo sritį. Jų atrasta DNR dvigubos spiralės struktūra paskatino dar vieną lūžį – ši disciplina gavo naują apibrėžimą ir tikslą. Nuo tada molekuliniai biologai nukreipė dėmesį nuo bendro paveldimumo proceso analizės į DNR ir genų paveldimumo tyrimus.
Watsono ir Cricko atradimai 6–7 dešimtmečiais paskatino dar daugiau klausimų, ypač tobulėjant technologijoms. 8–10 dešimtmečiais, kai sustiprėjo DNR sekos nustatymo reikšmė, disciplina ir vėl pasikeitė. Mokslininkai ėmė gilintis tiek į genomo kodavimą, tiek į tikslų molekulių aprašymą.
XXI a. prioritetu tapo žmogaus nervų sistemos molekulinių procesų tyrimai, kartu siekiant nustatyti žmonių, augalų ir gyvūnų genomų sekas.
Nors dažnai ši sritis asocijuojasi tik su nukleino rūgštimis ar mikroorganizmais, jos raida rodo, kad ji nuo pat pradžių rėmėsi tarpdisciplininiu bendradarbiavimu.
Karjeros galimybės molekulinėje biologijoje
Domiesi, kokios karjeros galimybės siejamos su molekuline biologija? Ši mokslo šaka yra įvairiapusė ir dinamiška. Toliau rasi svarbiausią informacija apie galimas karjeros galimybes, studijų reikalavimus ir galimą atlyginimą molekulinės biologijos srityje.
Molekulinė ir ląstelinė biologija yra tarpdisciplininė sritis, todėl ji turi daug skirtingų karjeros krypčių: nuo genetikos ir medicinos iki biotechnologijų. Ląstelių biologija taip pat vaidina svarbų vaidmenį augalų biologijoje.
Pasirinktas studijų kelias priklausys nuo tavo pasirinktos specializacijos. Vis dėlto yra keletas bendrinių reikalavimų:
- Norint pradėti bet kokią karjerą šioje srityje, būtina turėti bent jau biologijos ar susijusios srities bakalauro diplomą.
- Jei sieki dėstytojo karjeros arba darbo laboratoriniuose tyrimuose, reikės magistro, o kartais ir doktorantūros laipsnio.
Galbūt dvejoji dėl karjeros biologijoje dėl finansinių priežasčių. Svarbu žinoti, kad atlyginimas priklauso nuo konkrečios darbo pozicijos. Pavyzdžiui:
🧪 Biologijos technikų ir biotechnologų atlyginimai Lietuvoje
Atlyginimai šioje srityje priklauso nuo patirties, išsilavinimo ir darbo vietos. Štai keletas pavyzdžių:
- Pradedantysis biologijos technikas: vidutinis bruto atlyginimas svyruoja nuo 1 092 iki 1 636 EUR per mėnesį, priklausomai nuo įmonės ir pareigų lygio.
- Vyresnysis technikas: atlyginimas gali siekti 1 292–1 942 EUR bruto per mėnesį, ypač tokiose įmonėse kaip „Thermo Fisher Scientific“.
- Biotechnologai: priklausomai nuo patirties, bruto atlyginimai gali būti:
- Pradedantysis: apie 1 500 EUR
- Vidutinės patirties specialistas: apie 2 500 EUR
- Patyręs specialistas: 3 500 EUR ir daugiau
- Tyrimų vadovas: 4 500 EUR ir daugiau.
🧠 Neurochirurgų atlyginimai Lietuvoje
Neurochirurgų atlyginimai taip pat skiriasi priklausomai nuo darbo vietos ir patirties:
- Valstybinėje ligoninėje, tokioje kaip Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, siūlomas atlyginimas yra nuo 3 800 iki 4 180 EUR bruto per mėnesį.
- Bendras gydytojų atlyginimų diapazonas Lietuvoje svyruoja nuo 1 319 iki 6 960 EUR neto per mėnesį, priklausomai nuo specializacijos, patirties ir darbo vietos.
Laboratorijos technikas
Šie specialistai padeda mokslininkams laboratorijoje. Pavyzdžiui, jie gali tirti, kaip ląstelės reaguoja į rūgštį, pasitelkdami mikrobiologiją. Šis darbas laikomas kaip pradinio lygio pozicija ir paprastai reikalauja tik bakalauro diplomo.
Galimos studijų kryptys:
- Ląstelių biologija
- Bendroji biologija
Biologijos mokytojas
Jei nori įkvėpti jaunus žmones pažinti pasaulį, verta pagalvoti apie pedagogo profesiją. Daugumoje mokyklų pakanka bakalauro laipsnio, bet dėstant universitete, reikės magistro ar net daktaro laipsnio.
Galimos studijų sritys:
- Gamtos mokslai
- Vystymosi biologija
- Biofizika
- Fiziologija
Molekuliniai ir ląsteliniai biologai
Molekulinių biologų dėmesys nukreiptas į molekules ir jų procesus, o ląstelinių biologų – į viską, kas susiję su ląstelių vystymusi ir funkcijomis. Karjeros galimybių daug – nuo tyrimų, ląstelių atvaizdavimo iki ekosistemų kūrimo. Ši sritis glaudžiai susijusi ir su medicina.
Nors bendroji biologija gali padėti įgyti pagrindus medicinos karjerai, yra daug alternatyvių kelių – priklausomai nuo tavo interesų. Jei nori tapti chirurgu, svarbu iš anksto žinoti, kokios specializacijos sieki – tai padės pasirinkti tinkamas studijų kryptis.
Studijų sritys:
- Genomika
- Mikrobiologija
- Bioinformatika
- Imunologija
- Neuromokslai
- Kompiuterinė biologija
Pagrindinės molekulinės biologijos sąvokos
Bestudijuojant biologiją, kad ir kuri sritis tai būtų, gali kilti daug klausimų. Tad verta apžvelgti pagrindines, dažniausiai sutinkamas sąvokas.
Du dažniausi klausimai:
- Ar sunku mokytis molekulinės biologijos?
- Kaip tinkamai jai pasiruošti?
Vienas būdų mokytis – susipažinti su pagrindinėmis disciplinos temomis. Štai keletas jų:
Lipidai: organiniai junginiai, nereaguojantys su vandeniu – pvz., riebalai, aliejai, hormonai.
Eukariotiniai organizmai: tai organizmai, kurių ląstelės turi branduolį. Jie pasižymi branduoline membrana, apibrėžtais chromosomų rinkiniais ir organelėmis, tokiomis kaip mitochondrijos, Goldžio kompleksas ir endoplazminis tinklas.
Eukariotų transkripcija: gyvybiškai svarbus procesas, kurio metu DNR paverčiama į RNR – ši informacija toliau perduodama įvairioms organizmo dalims.
Genų raiška: tai procesas, kurio metu DNR informacija paverčiama į veiklų produktą – dažniausiai baltymą.
Genomika: tiria genetinės medžiagos – genomo – struktūrą, funkciją ir paveldimumą. Ši sritis glaudžiai susijusi su DNR sekoskaita.
Nukleino rūgštys: cheminiai junginiai, perduodantys ląstelinę informaciją ir nulemiantys paveldimas savybes.
Patogenai: ligas sukeliantys mikroorganizmai. Jie skirstomi į keturias pagrindines grupes – virusai, bakterijos, grybai, pirmuonys ir kirminai.
Makromolekulės: labai didelės molekulės, kurių skersmuo paprastai siekia 10⁻⁵–10⁻³ mm. Pvz., guma ar sintetinės medžiagos.
Ar jums patiko šis straipsnis? Pasižymėkite!
Loading...
