Esu induistas, nes būtent induizmas paverčia pasaulį vieta, kurioje verta gyventi. Esu induistas, todėl myliu ne tik žmones, bet ir viską, kas gyva.
Mahatma Gandis
Atmanas. Dharma. Varna. Purushartha. Brahmanas. Guru.
Ką reiškia šie žodžiai?
Kad juos iš tiesų suprastume, mums prireiks leistis į kelionę po pasaulį ir pažinti vieną seniausių bei labiausiai paplitusių žmonijos religijų – hinduizmą.
Hinduizmo šaknys
Išnagrinėjus dvi didžiausias pasaulio religijas: krikščionybę ir islamą, laikas žengti dar vieną žingsnį į priekį ir susipažinti su trečiąja pagal dydį religija pasaulyje – induizmu. Šiuo tikėjimu pasaulyje seka daugiau nei 1 milijardas žmonių, kas sudaro apie 15–16% visų Žemės gyventojų.
Kitaip tariant, vienas iš šešių pasaulio žmonių yra induistas.
Indų tauta turi kuo didžiuotis: jų religija laikoma seniausia iš visų šiuolaikinių tikėjimų. Induizmo tradicijos ir papročiai siekia daugiau nei 4000 metų.
Tikslią induizmo kilmę ir istoriją sunku nustyti, nes ši religija neturi vieno įkūrėjo. Tai viena iš priežasčių, kodėl induizmas išsiskiria iš kitų – jis yra daugelio tradicijų ir filosofijų junginys.
Nors konkrečias datas nustatyti sunku, dauguma mokslininkų mano, kad induizmo ištakos siekia laikotarpį tarp 2300 ir 1500 m. pr. Kr.
Bet kur viskas prasidėjo?
Tyrėjai mano, kad induizmo tikėjimas ir papročiai formavosi Indo slėnyje (dabartinio Pakistano teritorijoje). Vis dėlto daugelis tikinčiųjų su tuo nesutinka, teigdami, kad jų tikėjimas egzistavo visada ir negali būti priskirtas jokiai konkrečiai pradžiai. Dėl šios priežasties induizmas dažnai vadinamas Sanātana Dharma: „amžinoji tradicija“.
Kadangi induizmo šaknys siejamos su dabartiniu Pakistanu, nenuostabu, kad šis tikėjimas plačiai paplitęs ir kaimyninėse Azijos šalyse – Indijoje, Nepale ir Mauricijuje.
Kodėl istorikai tiki, kad induizmas kilo būtent Indo slėnyje?
Apie 1500 m. pr. Kr. į Indo slėnį atsikėlė indoeuropiečiai (arijai), kurių kalba ir papročiai susiliejo su vietinių gyventojų tradicijomis.
Šis laikotarpis nuo 1500 iki 500 m. pr. Kr. vadinamas vediniu periodu. Tai buvo itin svarbus etapas, kai buvo užrašytos seniausios vedos, šventi induizmo tekstai, turėję išsaugoti dvasines žinias ateities kartoms.
Kiekvienas induizmo laikotarpis pasižymi savitais bruožais.
Vedinis laikotarpis siejamas su nuolatinėmis giesmėmis ir aukojimais, o vėlesni (epinis, puraninis ir klasikinis) periodai išsiskiria tokių dievų, kaip Višnu, Šivos ir Devi, garbinimo tradicijomis.
Šiandien egzistuoja daugybė skirtingų induizmo krypčių, tačiau keturios pagrindinės ir plačiausiai praktikuojamos yra: vaišnavizmas, šivizmas, šaktizmas ir smartizmas.
Kaupdami žinias apie tokias religijas kaip induizmas, mes ugdome toleranciją, empatiją ir atvirumą – savybes, kurių taip trūksta šiuolaikiniame pasaulyje. Kartu jos padeda siekti ir daugiau vienybės bei supratimo.
Įdomūs faktai apie induizmą ir induistus
Tyrinėjant naują religiją svarbu išlaikyti atvirą požiūrį ir suprasti, kad kitų tautų papročiai, nors ir skiriasi nuo mūsų, nėra menkesni ar keisti – jie tiesiog kitokie.
Tokie aspektai kaip garbinimo vietos, šventieji raštai, reikšmingos asmenybės ar simboliai padeda suvokti, kuo viena pasaulio religija išsiskiria iš kitų. Tad toliau panagrinėkime šiuos induizmo elementus.
Garbinimo vietos
Kaip musulmonai renkasi mečetes, o krikščionys – bažnyčias, taip induistai savo dievus garbina šventyklose. Kadangi induizmas turi daug skirtingų atšakų, egzistuoja įvairių tipų šventosios vietos. Štai populiariausios:
- Šventyklos: nors jų dydis ir forma gali skirtis, tikslas visur tas pats – sujungti žmogų ir dievus. Šventyklų architektūra remiasi vedinėmis tradicijomis. Kiekviena šventykla skirta tam tikram dievui ar deivei ir laikoma to dievo buveine žemėje. Garsiausios šventyklos yra Brihadishvaros šventykla Indijoje ir Angkor Vatas Kambodžoje. Į šventyklas galima ateiti bet kada, iš anksto numatytų pamaldų nėra.
- Namų altoriai: daugelis induistų meldžiasi namuose, prie asmeninių šventų vietų. Tai gali būti statulėlė arba dievybės atvaizdas. Namų altoriuje dažnai įtraukiami visi penki pojūčiai, kad žmogus galėtų išgyventi visapusišką dvasinį ryšį.
Šventieji raštai
Skirtingai nei dauguma religijų, induizmas neturi vienos pagrindinės šventos knygos. Krikščionys turi Bibliją, kuri laikoma dieviškojo apreiškimo ir moralinių vertybių šaltiniu, perduodančiu Dievo žodį žmonėms. Daugelio religijų tradicijoje šventraščiai yra pagrindinis dvasinio mokymo pamatas – juose pateikiami pasakojimai, įstatymai, giesmės bei mokymai, formuojantys tikėjimo praktiką.
Tokie tekstai dažnai laikomi ne tik religiniais, bet ir kultūriniais dokumentais, atspindinčiais tautų istoriją bei vertybes. Kai kuriose religijose šventraščiai turi griežtą kanoną, o jų interpretavimas yra ribotas. Kitose, priešingai, pabrėžiamas asmeninis santykis su tekstu ir dvasinė patirtis. Musulmonai tuo tarpu turi Koraną, o induistai turi keletą senovinių raštų, sukurtų įvairiais laikotarpiais.
Svarbiausi induistų šventraščiai vadinami vedomis. Jos buvo parašytos apie 1500 m. pr. Kr. ir apima himnus, giesmes bei šventas eilutes, parašytas sanskrito kalba, kurios, kaip tikima, buvo atskleistos senovės išminčiams.
Vedos laikomos ne žmonių sukurtais tekstais, o amžinais dvasiniais apreiškimais, perduotais per dievišką įkvėpimą. Jų turinys iš pradžių buvo perduodamas žodžiu iš kartos į kartą, todėl sanskrito kalba tapo viena svarbiausių religinių ir filosofinių kalbų pasaulyje.
Vedos padalytos į 4 pagrindines dalis, kurios sudaro viso induizmo filosofijos pamatą. Kiekviena mokykla ir tradicija vienaip ar kitaip remiasi jose išdėstytais principais. Šie tekstai iki šiol laikomi šventais.
Pagrindiniai induizmo tekstai:
- Rigveda
- Samaveda
- Jadžurveda
- Atarvaveda
- Upanišados
- Bhagavadgyta
- Ramajana
- Mahabharata
Svarbiausios induizmo asmenybės
Kadangi induizmas yra politeistinė religija, joje garbinama daugybė dievų, o kiekvienas jų turi savitą istoriją ir simboliką. Tarp daugybės reikšmingų figūrų išskiriamos šios:
- Šri Ramačandra. Žinomas kaip septintasis Višnu įsikūnijimas. Jo gyvenimas laikomas tobulos ištikimybės dharmai pavyzdžiu. Ramačandros istorija pasakojama epe Ramajana.
- Šri Krišna. Taip pat laikomas Višnu avataru. Jo gyvenimo ir mokymų galima rasti epe Mahabharata. Krišna yra centrinė figūra Bhakti jogos tradicijoje, kuri pabrėžia meilę ir atsidavimą Dievui.
- Ardžuna. Vienas didžiausių visų laikų karių, Krišnos mokinys ir Mahabharatos herojus.
- Mahatma Gandis. Indijos tautinis lyderis ir politikas, garsėjęs taikios kovos už laisvę filosofija. Gandis buvo pamaldus induistas, tačiau priėmė universalias vertybes iš daugelio pasaulio religijų.
Induizmo simboliai
Kaip ir visose didžiosiose religijose, induizme yra daugybė giliai simboliškų ženklų, atpažįstamų visame pasaulyje. Štai du žinomiausi:
- Om (Aum). Tai universaliausias induizmo simbolis. Jo garsas dažnai kartojamas meditacijų metu. Manoma, kad žodis Om reiškia visatos pradžią, visumą ir aukščiausiąją realybę.
- Svastika. Nors XX a. šis ženklas buvo iškreiptas nacių simbolikos, iš pradžių svastika induizme reiškė sėkmę, gerovę ir dvasinę pusiausvyrą. Keturi jos kampai simbolizuoja keturias Vedas – pagrindinius šventraščius.
Bet ar hinduizmas yra kažkuo panašus į budizmą? Tai panagrinėsime kiek vėliau šiame straipsnyje.
Hinduizmo dievai ir tikėjimo pagrindai
Kiekviena religija yra unikali dėl savo pagrindinių vertybių ir doktrinų. Kai tikintieji nuoširdžiai laikosi šių principų, jie gyvena harmoningai ir dvasinėje pusiausvyroje.
Pagrindiniai induizmo įsitikinimai:
- Tikėjimas samsara ir karma. Dauguma induistų tiki samsaros (gyvenimo, mirties ir atgimimo ciklo) bei karmos (priežasties ir pasekmės dėsnio) principais. Kitaip tariant – geri darbai grįžta gėriu, blogi – blogiu.
- Dharma – pareiga ir teisingas kelias. Dharma – sunkiai išverčiamas terminas, reiškiantis teisingą elgesį, moralinį įstatymą, dorą ir atsakomybę. Tas, kas siekia laikytis dharmos, stengiasi daryti gera kitiems ir gyventi pagal sąžinę.
- Pagarba gamtai. Kadangi induizmas moko, jog žmogaus mintys ir veiksmai lemia jo dabartinį ir būsimą gyvenimą, tikintieji giliai gerbia gamtą ir laiko gyvūnus šventais. Dėl šios priežasties daugelis induistų nevartoja mėsos, ypač jautienos ar kiaulienos.
Be šių pamatinių principų, induistai itin vertina meditaciją, siekia mokšos (išsilaisvinimo iš samsaros rato) ir laiko Vedas aukščiausiu autoritetu.
Sužinojus daugiau apie induizmą, lengviau suprasti šį tikėjimą išpažįstančius žmones – ypač keliaujant į tokias vietas kaip Balis, Indonezija, Indija ar Nepalas. Pažindami kitas kultūras, praplečiame savo akiratį ir išmokstame daugiau apie pasaulį. Kaip ir judaizmas, krikščionybė ar islamas, induizmas atspindi skirtingus žmonijos būdus ieškoti prasmės, moralės ir dvasinio ryšio. Kiekviena religija siūlo savitą kelią į tiesą ir harmoniją.
Ar jums patiko šis straipsnis? Pasižymėkite!
Loading...
