You must do the thing you think you cannot do
Eleanor Roosevelt
Must yra modalinis veiksmažodis, anglų kalboje vartojamas išreikšti stiprią pareigą, būtinybę arba apibrėžtumą. Jis dažnai painiojamas su have to, kuris taip pat atspindi pareigą, tačiau jo reikšmė kalboje yra kiek kitokia.
Nors ir must, ir have to gali reikšti, kad kažkas yra būtina, jų tonas ir vartojimas skiriasi:
👤 Must
Dažniau atspindi kalbėtojo autoritetą ar asmeninį vertinimą:
⛑️„You must wear a helmet" (kalbėtojas primygtinai reikalauja).
📜 Have to
Labiau atspindi aplinkos priskirtas taisykles ar aplinkybes:
🏦 „I have to pay my taxes" (to reikalauja įstatymai).
Gramatiniu požiūriu must yra tikras modalinis veiksmažodis ir po jo vartojama pagrindinio veiksmažodžio bendratis be dalelytės to (pavyzdžiui, must go, must study). Tuo tarpu have to yra veiksmažodžio konstrukcija, kuri keičiasi priklausomai nuo laiko ir asmens (she has to, they had to).
Šiame straipsnyje aptarsime:
- kodėl must laikomas modaliniu veiksmažodžiu;
- kuo have to veikia kitaip;
- kada tinkamai vartoti kiekvieną iš jų;
- dažniausias klaidas (pavyzdžiui, must to);
- praktinius pavyzdžius.
Must ir have to palyginimas
Kad geriau įsisavintumėte skirtumus tarp must ir have to, galite peržvelgti žemiau pateiktą lentelę. Joje apibendrinama, kaip šie veiksmažodžiai vartojami gramatiniu požiūriu, kokio stiprumo pareigą jie atspindi ir kokiuose kontekstuose dažniausiai naudojami.
| Savybė | Must | Have to |
|---|---|---|
| Veiksmažodžio tipas | Modalinis veiksmažodis | Pusiau modalinis (su pagalbiniu „have“) |
| Forma | Nekinta pagal asmenį | Kinta pagal asmenį ir laiką |
| Pavyzdys | You must study. | You have to study. |
| Įsipareigojimo stiprumas | Stipresnis; vidinis arba asmeninis įpareigojimas | Silpnesnis; išorinis arba primestas įpareigojimas |
| Vartojimas praeityje / ateityje | Ribotas (neturi tiesioginių praeities ar ateities formų) | Lankstus: had to / will have to |
| Neigiamoji forma | Must not = draudimas | Don't have to = nebūtinybė |
| Dažnumas kalboje | Formalesnis arba pabrėžiantis | Dažnesnis kasdienėje kalboje |
| Vartojamas taisyklėms / įstatymams? | Taip, ypač pabrėžiant svarbą | Taip, kai pareiga kyla iš išorinės valdžios ar taisyklių |
Tiek must, tiek have to kilmė siekia vokiečių kalbą. Must kilo iš žodžio müssen, o have – iš haben. Nors jų ištakos panašios, anglų kalboje šių veiksmažodžių reikšmės vystėsi skirtingai.
- Must kilo iš senosios anglų kalbos veiksmažodžio motan, reiškusio „būti įpareigotam“. Jo būtojo laiko forma moste ilgainiui tapo vienintele kalboje vartojama forma ir įgijo stiprų pareigos atspalvį.
- XVI amžiuje have pradėtas vartoti pareigai ar būtinybei išreikšti, o konstrukcija have to atsirado kaip švelnesnis variantas, dažniau nusakantis išorės veiksnių nulemtą pareigą.
Toliau panagrinėsime, kaip šie du veiksmažodžiai – panašiai kaip ir modalinių veiksmažodžių pora will ir would – vartojami šiuolaikinėje anglų kalboje, ir įsigilinsime į jų reikšmes.
Žodžio must stiprumas
Ankstesnėje dalyje sužinojome, kad moste buvo motan būtojo laiko forma, o pats motan reiškė „būti įpareigotam“ arba „būti priverstam“. Taip pat aptarėme, kaip žodis motan ilgainiui išnyko iš vartosenos, palikdamas tik moste, kuris vėliau tapo must. Nepaisant visų šių pokyčių, šis pagalbinis veiksmažodis išlaikė savo pagrindinę reikšmę.
Būtent čia slypi must intensyvumas. Kai esate priversti kažką daryti, tai reiškia, kad kažkas, turintis daugiau galios ar autoriteto, verčia jus taip elgtis.
Atsižvelgdami į tai, galime išskirti dvi pagrindines must savybes:
- must nėra asmenuojamas ir yra vartojamas tik esamuoju laiku;
- su must galūnė -s nenaudojama ir po jo niekada nevartojama dalelytė to.
Tai dažnos klaidos, kurias daro besimokantys anglų kaip užsienio kalbos, pirmą kartą susidūrę su šiuo modaliniu veiksmažodžiu. Vis dėlto šias ypatybes paprastai pavyksta įsisavinti gana greitai.
Pavyzdžiui: „I must wait for exam results.“ „You must do your work.“; „They must clean the house.“ Atkreipkite dėmesį, kad pagrindinio veiksmažodžio bendratis rašoma be dalelytės to.
Visi šie pavyzdžiai aiškiai parodo, kad must dažniausiai nusako veiksmą, kurį lemia išorinė jėga ar autoritetas. Skirtingai nei modalinių veiksmažodžių pora may ir might, kurie perteikia galimybę ar tikimybę, must reiškia aiškų privalomumą. Egzamino rezultatų negalite sužinoti tol, kol jų nepaskelbia vertintojas, todėl tenka laukti. Panašiai ir tada, kai vadovas liepia imtis darbo – pasirinkimas paprastas: arba vykdote nurodymą, arba susiduriate su pasekmėmis.
Kai sprendimas yra labiau asmeninis, situaciją dažniau apibūdintų have to, pavyzdžiui: „I have to clean the house“. Iš vieno sakinio neaišku, ar žmogui buvo liepta tvarkytis, ar jis pats nusprendė, kad namai tokie netvarkingi, jog juos tiesiog būtina išvalyti.
Daugelis besimokančiųjų svarsto, kaip teisingai kalbėti apie praeities ar ateities įsipareigojimus, jei must nėra asmenuojamas ir neturi atskirų laikų formų. Tokiais atvejais vartojama konstrukcija have to. Skirtingai nei must, have to galima asmenuoti ir keisti pagal laiką, priklausomai nuo situacijos.
Have: įsipareigojimai ir būtinybė
Veiksmažodis must nusako pareigą – veiksmą, kurį reikia atlikti dėl būtinybės. Jo porininkas have to labiau atspindi priimtą ar iš išorės atsiradusią pareigą. Kad skirtumas būtų aiškesnis, palyginkime du sakinius:
🤒 I must go to the doctor
- Išreiškia būtinybę – galbūt žmogus serga.
- Liga yra išorinis veiksnys, kuris verčia imtis veiksmų.
👩🏻⚕️ I have to go to the doctor
- Labiau atspindi pareigą ar susitarimą.
- Pavyzdžiui, gydytojas pakvietė žmogų į kabinetą aptarti tyrimų rezultatų.
Skirtumas tampa mažiau aiškus kai kalbama apie įsipareigojimus praeityje ar ateityje. Must nėra asmenuojamas, todėl norint apibūdinti praėjusį ar būsimą įsipareigojimą, vartojamas have to atitinkamame laike:
- „I had to go to the doctor" yra I must būtuoju laiku;
- „I will have to go to the doctor" yra I must būsimoju laiku.
Prieš tęsdami, trumpai aptarkime šių modalinų veiksmažodžių neigiamas formas. Formalesnėje kalboje po must galima tiesiog pridėti not: „You must not ever go in that room“, tačiau paprastai kasdieninėje kalboje dažniau vartojamas sutrumpintas variantas: „You mustn’t ever go in that room“
Su have situacija šiek tiek sudėtingesnė. Neigiama forma būtuoju laiko yra sudaroma su didn’t: „I didn’t have to go in that room“, o būsimojo laiko neigiama forma yra „I’ll not have to go in that room.“
O kaip dėl have got to?
Skirtingai nei formalesnis modalinis veiksmažodis shall, kuris dažniau aptinkamas oficialiuose ar teisiniuose tekstuose, have got to kostrukcija paprastai naudojama šnekamojoje kalboje. Gimtakalbiai ją dažnai naudoja norėdami suteikti sakiniui daugiau emocijos, tačiau got to nekeičia šios frazės prasmės - apibūdinamas įsipareigojimas.
Kad sakinys skambėtų natūraliau, paprastai asmenuota have forma yra sutrumpinama: „I’ve got to get my homework done!“ ar „He’s got to help me!“
Vienintelis dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį yra laiko aplinkybės. Sakinys „I’ve usually got to clean the kitchen“ yra neteisingas. Kai kalbama apie reguliarumą ar konkretų laiką, reikia vartoti have to.
Dabar galime toliau nagrinėti šiuos veiksmažodžius ir geriau suprasti, kaip jie turėtų būti vartojami. Pažiūrėsime, kaip must įgijo tokį griežtą ir įsakymų atspalvį ir kodėl have buvo susietas su pareiga.
Kaip taisyklingai vartoti must ir have to
Taigi, kada vartoti must, o kada tinkamesnis yra have to? Šis klausimas dažnai supainioja net gimtakalbius, nes abu šie veiksmažodžiai perteikia pareigą, atsakomybę ir būtinybę.
Skirtumus dažnai lengviau pamatyti palyginus must ir have to vieną šalia kito. Žemiau pateiktoje lentelėje rasite apibendrinimą, kada ir kaip juos vartoti.
| Must | Have to |
|---|---|
| Asmeninis pasirinkimas arba nuomonė | Remiasi faktu, o ne nuomone |
| Formalios taisyklės ar nurodymai | Taisyklių ar nurodymų laikymasis |
| Kalbėtojas mano, kad tai būtina | Kažkas kitas mano, kad tai būtina |
| Vartojamas tik esamajame laike | Gali būti asmenuojamas ir keičiamas pagal laiką |
| Paprastai vartojamas raštu, ypač formaliame kontekste | Dažnesnis šnekamojoje kalboje |
| Paprastai nevartojamas klausimuose | Dažnai vartojamas klausimuose |
Svarbiausia taisyklė tokia: jei kas nors (ar tam tikra situacija) jus įpareigoja ką nors padaryti, vartojamas must. Jei jūs turite įvykdyti pareigą, vartojamas have to.
Pažvelkime į porą pavyzdžių:
Mokytojas jums sako kad rytoj turite atiduoti atliktą užduotį: „You must turn in your assignment tomorrow".
Draugams galite pasakyti, kad negalite su jais susitikti, nes turite padaryti paskirtą užduotį: „I have to do my assignment".
Tai taisyklė, kurią nustatė darbdavys: „Nurses must wear a uniform while on duty.“
Tačiau pačios slaugytojos gali pasakyti: „We have to wear a uniform“, nes šią taisyklę nustatė jų vadovas, o ne jos pačios.
Kai kalbama apie kitų žmonių įsipareigojimus, have reikia asmenuoti:
- Esamasis laikas: „Every nurse who works there has to wear a uniform.“
- Būtasis laikas: „Nurses had to wear a uniform.“
- Būsimasis laikas: „Nurses will have to wear a uniform.“
Klausimas „Must you leave right away?“ dažnesnis britų anglų kalboje, o jaunesnės kartos tokį pasakymą naudoja retai. Vis dėlto sarkastiškame kontekste jis tampa vis populiaresnis, pavyzdžiui: „Must you be such a fool?“
Kuo daugiau sužinosite apie šiuos du modalinius veiksmažodžius ir jų vartojimą, tuo aiškiau matysite, kad jie nėra tokie jau panašūs. Įvaldę šią porą, galėsite pastebėti net ir gimtakalbių klaidas (o gal net jas pataisyti).
Apibendrinti naudojant DI:
Ar jums patiko straipsnis? Pasižymėkite!
Loading...
