Botanika dažnai nelaikoma tokia „patrauklia“ mokslo sritimi kaip neurologija ar genetika. Taip dažniausiai nutinka todėl, kad žmonės aiškiai nesupranta, kas tiksliai yra botanika ir kaip dirba botanikai.
Tai mokslinis visos augalijos tyrimas, dažnai vadinamas augalų biologija.
Botanikas – tai mokslininkas, besispecializuojantis įvairiuose augalų tyrimų aspektuose, pavyzdžiui, augalų fiziologijoje ir genetikoje, taip siekiant pagerinti žemės ūkio produkcijos kokybę ir natūralią ekosistemą.
Norint suprasti botaniką, svarbu žinoti, kad ši sritis apima nepaprastą temų įvairovę. Botanika yra viena iš trijų pagrindinių biologijos mokslo šakų ir apima:
- augalų veisimą,
- ekologiją,
- mediciną
- molekulinius tyrimus
Jei kada nors domėjaisi augalų rūšimis, jų vystymosi procesais ir tave žavi gamtos stebuklai, pavyzdžiui, kaip iš mažos sėklos išauga medis, kuris visą gyvenimą duoda vaisių – tikrai rasi daug naudos šios strities istorijoje, jos moksliniuose tyrimuose ir karjeros galimybėse.
Botanika: augalų mokslas
Manoma, kad botanika atsirado apie 300 m. pr. m. e., kai graikų filosofas Teofrastas pradėjo pirmuosius augalijos tyrimus. Botanika apibrėžiama kaip biologijos šaka, siekianti suprasti augalų savybes ir biologinius procesus. Botanika turi gilias istorines šaknis, nes žmonijos raida visada buvo ir tebėra glaudžiai susijusi su augalais – kaip maisto, pastogės ir vaistų šaltiniu.
Poreikis patenkinti pagrindinius žmogaus išgyvenimo poreikius lėmė tai, kad ankstyvosios civilizacijos, tokios kaip Pietų Amerikos ar Naujosios Gvinėjos gentys, pradėjo klasifikuoti šimtus augalų pagal jų tinkamumą vartojimui ar panaudojimą. Maisto derliaus įrankių tobulinimas paskatino poreikį suprasti augalų dauginimąsi. Organizmo (ypač žmogaus) ir aplinkos sąveika vėliau tapo ekologijos – kitos svarbios mokslo srities – pagrindu.
Optinio objektyvo išradimas XVII a. paskatino žinių apie augalų molekulines struktūros sprogimą. Kadangi iki tol tyrimai buvo atliekami plika akimi, lęšis suteikė galimybę ne tik atlikti eksperimentus, bet ir imtis kruopštaus augalų rūšių iš viso pasaulio klasifikavimo.
Būtent 1655 m. Robertas Hukas savo darbe apie augalų audinius „Mikrografija“ pirmasis pavartojo žodį „ląstelė“. Mikroskopiniai tyrimai atvėrė naujas galimybes giliau pažinti augalų pasaulį. Pavyzdžiui, šiame šimtmetyje buvo išsiaiškinta, kaip vyksta fotosintezės procesas ir tai tapo itin svarbiu atradimu atmosferos apsaugos ir gerinimo srityje.
Technologijų pažanga žymiai išplėtė botanikos sritį, todėl dabar galime prognozuoti ir modeliuoti įvairius procesus, ko negalėjome padaryti anksčiau. Pavyzdžiui, testavimo sistemų įdiegimas padėjo išsiaiškinti ir patobulinti augalų apsaugos produktus. Kitas pavyzdys – infekcinių augalų ligų nustatymo ir vertinimo sistemos.
Karjera botanikos srityje
Karjeros galimybės botanikoje – įvairios. Dažniausiai botanikais tampa tie, kurie mėgsta gamtą ir domisi augalų atpažinimu bei klasifikavimu. Vis dėlto, tai nebėra būtinybė. Šiandien botanika apima daugybę sričių: nuo sistematikos, ekologijos, rūšių apsaugos iki augalų apdulkinimo ar genetinių tyrimų.
Studijų pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo to, kokioje srityje nori dirbti. Norint tapti techniku, mokytoju ar gaminių kūrėju, Lietuvoje dažniausiai pakanka bakalauro ar magistro laipsnio – tai priklauso nuo pozicijos sudėtingumo. Jei tikslas – akademinė karjera, moksliniai tyrimai ar darbas su ES finansuojamais projektais, gali prireikti ir daktaro diplomo.
Botanikai Lietuvoje dažniausiai dirba universitetuose, mokslinių tyrimų centruose (pvz., Gamtos tyrimų centre ar Botanikos soduose), aplinkosaugos organizacijose, ar farmacijos/žemės ūkio sektoriuje. Tikslius reikalavimus visada verta pasitikrinti pagal konkrečią darbo poziciją.
Kiek uždirba botanikai Lietuvoje?
Finansinis aspektas dažnai lemia karjeros pasirinkimą. Lietuvoje botanikų algos labai priklauso nuo sektoriaus ir patirties:
- Pradedančiojo specialisto (pvz., techninio asistento) alga dažniausiai siekia apie 800–1 200 € „į rankas“.
- Mokytojai, dėstantys biologiją, dažnai gauna apie 1 000–1 500 €, priklausomai nuo krūvio ir patirties.
- Mokslininkai su daktaro laipsniu valstybinėse institucijose uždirba apie 1 400–2 200 €.
- Privatus sektorius (pvz., farmacijos, agronomijos įmonės) gali pasiūlyti nuo 1 800 iki 3 000 € ar daugiau, ypač jei pozicija apima atsakomybę už tyrimus ar produktų kūrimą.
Be to, įgijus daugiau patirties ir specializacijos, galima pretenduoti į tarptautinius projektus ar ES finansuojamus mokslinius darbus, kur finansavimas gali būti žymiai didesnis.
Švietimas
Švietimo ir mokymo sritis yra įvairi – tai gali būti tiek mokymas mokykloje, tiek ekskursijų vedimas ar muziejų parodų kuravimas. Norint mokyti vidurinėje mokykloje, būtinas bent jau bakalauro laipsnis. Universitetinis dėstymas dažniausiai reikalauja magistro ar daktaro laipsnio, priklausomai nuo pozicijos ir institucijos. Jei nori dirbti muziejuose, ekskursijose ar archyvuose, gali praversti ir projektų valdymo patirtis.
Galimos studijų kryptys:
- Gyvybės mokslai
- Augalų fiziologija
Tyrimai
Tai tradiciškesnė kryptis, kuriai reikalingas noras domėtis moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Nors laboratorinis darbas gali atrodyti sudėtingas, jei esi smalsus ir mėgsti mokslą, ypač molekulinę biologiją – tai gali būti tavo kelias. Tokio pobūdžio darbus dažniausiai rasi valstybinėse ar privačiose mokslinių tyrimų įstaigose.
Galimos studijų kryptys:
- Biotechnologijos
- Biochemija
- Bioinformatika
Maistas ir augalinis gyvenimas
Žmonės negali išvengti poreikio maitintis – kaip ir natūralaus polinkio grožėtis sodais, dovanoti gėles. Jei ntave traukia ši sritis, verta apsvarstyti studijas, susijusias su žemės ūkiu ir augalija.
Galimos kryptys:
- Agronomija
- Sodininkystė
- Miškininkystė
- Augalų ekologija
Laukinė gamta
Jei mėgsti gamtą ir norėtum ją paversti savo profesija, tapk laukinės gamtos biologu. Ši kryptis apima rūšių išsaugojimą, turų vedimą, nacionalinių parkų priežiūrą.
Studijų kryptys:
- Morfologija
- Evoliucinė biologija
- Miškininkystė
Medicina
Norint dirbti medicinos srityje nebūtina tapti gydytoju. Jei nori kurti naujus vaistus, tirti augalų naudą ar daromą žalą, ši kryptis kaip tik tau. Ji apima ir augalų klasifikavimą bei natūralią mediciną.
Galimos studijų kryptys:
- Augalų patologija
- Molekulinė biologija
- Genetika
Kaip mokytis botanikos
Botanikos mokymasis, nors gali atrodyti itin specifinis, iš tikrųjų prasideda nuo pat vaikystės. Nesvarbu, ar šiuo metu lankai botanikos paskaitas, ar tiesiog domiesi biologija, štai keli patarimai:
- Pasitikrink sąvokas: biologijoje daug naujų terminų. Jei sunku įsiminti viską nuo biogeografijos iki augalų ypatybių, internete rasi daugybę išteklių, kurie padės kurti korteles ar prisiminti sąvokas.
- Kreipkis į biologijos katedrą: tai gali padaryti tiek mokykloje, tiek universitete. Jei sunku mokytis, nežinai, kokią karjerą rinktis, ar reikia baigiamojo darbo vadovo – pasikalbėk su dėstytojais.
- Būk smalsus: kaip jau minėta, botaniką pradedame pažinti vaikystėje, kai imame klasifikuoti mus supantį pasaulį. Jei praradai motyvaciją ruoštis egzaminui ar tęsti studijas – rask įkvėpimo pačioje gamtoje!
Ar jums patiko šis straipsnis? Pasižymėkite!
Loading...
